- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- eI3-438-423/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. S. B. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno rajono skyrius ) 2020-09-03 sprendimą Nr. 7SD-4908-(14.7.104.) „Dėl 2020-08-13 išvados Nr. 7ITP-91-(14.7.143 E.) patikslinimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas yra nekilnojamojo turto – 31,59 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),. (toliau – ir žemės sklypas) savininkas. Žemės sklype 2020-05-15 buvo atlikti sklypo ženklinimo ir kadastrinių matavimų darbai. Buvo paženklinti du žemės sklypai, kadangi per sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) praeina rajoninės reikšmės kelias Ž-18 (Nr. 1928), kuris dalija sklypą į du žemės sklypus proj. Nr.5 - 263188 kv. m. ir proj. Nr.5-1 - 45714 kv. m. Paženklinus žemės sklypus proj. Nr. 5 ir proj. Nr. 5-1, gautas bendras sklypų plotas 308902 kv. m., (mažesnis 6998 kv. m.) ir viršijo leistiną (ribinę) matavimo paklaidą, leistina (ribinė) matavimo paklaida + 6744 kv. m. Vadovaujantis VĮ Registrų centro gyvenamųjų vietovių duomenų baze, sklypo dalis (proj. Nr. 5-1) patenka į Lelerviškių k. teritoriją, o sklypo dalis (proj. Nr. 5) patenka į Dokelių k. teritorijos ribas.
Kadangi bendras sklypų plotas viršijo matavimo paklaidą, todėl matininkas 2020-07-23 kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl išvados pateikimo, dėl žemės sklypo neleistino ploto ir (arba) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.
Ginčijamu NŽT Kauno rajono skyriaus 2020-09-03 sprendimu Nr. 7SD-4908-(14.7.104.) “Dėl 2020-08-13 išvados Nr.7ITP-91-(14.7.143E.) patikslinimo“ nepagrįstai nustatytas įpareigojimas pareiškėjui sumokėti už jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį - 0,6998 ha, kadangi jis žemės sklypą (31,59 ha) įgijo teisėtai pagal Kauno rajono valdybos 1994-03-31 potvarkį Nr. 174, kuris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, jį įregistravo VĮ Registrų centre, kurių duomenys taip pat nėra nuginčyti ir yra galiojantys, nuo to laiko beveik 27 metus ją teisėtai valdo.
Vien tai, kad atsakovė neišsaugojo archyvinių dokumentų dėl įmokų sumokėjimo už žemės sklypo dalį, nėra teisėtas pagrindas atimti nuosavybę. Pažymėjo, jog ir atkuriant nuosavybės teises, ir išsiperkant žemės sklypo dalį jis laikėsi visų įstatymų bei nurodytų procedūrų. Priešingai nei teigia atsakovė už 1,44 ha žemės sklypo dalį jis apmokėjo valstybei, todėl žemės sklypas buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Aplinkybes, kad jis sumokėjo už žemės sklypo įsigijimą patvirtina investicinės taupomosios knygelės kopija, kurioje matyti, kad 1992-08-04 buvo nurašyti 10860 investiciniai čekiai, t. y. už 1,44 ha žemės plotą jis sumokėjo investiciniais čekiais. Tačiau atsakovė šio dokumento nevertino ir dėl jo nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą teismų praktiką, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Šiuo atveju skundžiamo administracinio sprendimo teisinis argumentavimas nėra pakankamai išsamus ir motyvuotas, netgi nesuprantamas, neįvertinti visi įrodymai ir visos faktinės aplinkybės.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ginčijamas sprendimas nėra argumentuotas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jame nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjas privalo sumokėti už neva neišpirktą žemės sklypą.
Sprendimas taip pat neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešojo administravimo principų: atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo, objektyvumo. Nurodyti VAĮ reikalavimai, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti, todėl prašo skundą patenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog matininkas R. S., atlikęs pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kurį į du sklypus dalija rajoninis kelias (1928) Daugėliškiai - Lelerviškiai - Liučiūnai, ženklinimo darbus, pateikė NŽT Kauno rajono skyriui situacijos brėžinį ir aiškinamąjį raštą, kuriuo informavo, kad paženklintą sklypą sudaro du žemės sklypai - 26,3188 ha Dokelių k. ir 4,5714 ha Lelerviškių k. ir nurodė, kad bendras paženklintų sklypų plotas yra 30,8902 ha (t. y. mažesnis 0,6998 ha) ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą.
Išnagrinėjus dokumentus nustatyta, kad Kauno rajono Čekiškės apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1992-02-05 posėdyje nutarė patenkinti pareiškėjo prašymą įsigyti 31,04 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti. Pagal Čekiškės apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992-03-16 parengtą Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę pažymą Nr. 131 pareiškėjui priklausė atkurti nuosavybės teisę į 20,24 ha buvusio žemės savininko D. J. ir D. Z. žemės, buvusios Lelerviškių k. Pažyma Nr. 132 patvirtinta teisė atstatyti nuosavybės teisę į buvusio žemės savininko B. M. 10,80 (ištaisyta į 10,60) ha žemės, buvusios Kašelkų k. Pagal preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuotas sklypas 1992-03-17 Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo aktu paženklintas vietovėje ir nustatytas šio sklypo plotas - 31,59 ha. Parengus suteiktos žemės privačiam ūkiui steigti dokumentų bylą 1992-07-15 Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovas pasirašė rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvadą apie perkamo žemės ar miško sklypo plotą ir kainą. Išvadoje nurodyta, kad remiantis pareiškėjo prašymu, buvusios žemės valdos bei suprojektuoto žemės sklypo piniginiu įvertinimu ir kitais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjui suteikiamas 31,59 ha žemės sklypas, iš to ploto 20,24 ha grąžinama natūra, 9,91 ha (skaičiuota vertė už 10,80 ha) grąžinama ekvivalentine natūra ir 1,44 ha šio ploto sudaro perkama žemė, kurios nominali kaina yra 8451 rubliai. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994-01-19 sprendimu Nr. II-1639-38728 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui S. B., M.“ pareiškėjui buvo atstatyta nuosavybės teisė į 31, 04 ha ir nurodyti nuosavybės atstatymo būdai: grąžinti natūra 20,24 ha ir ekvivalentine natūra 10,80 ha. Kauno rajono valdyba, vadovaudamasi Žemės ūkio ministerijos priimtais sprendimais „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“, apsvarstytais preliminariniais žemės reformos žemėtvarkos projektais, 1994-03-31 potvarkiu Nr. 174 „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ visą 31,59 ha žemės sklypą pareiškėjui suteikė naudotis neatlygintinai, neatsižvelgdama į tai, kad pagal Kauno rajono valdybos 1992-07-15 Išvadą pareiškėjas privalėjo sumokėti už 1,44 ha žemės. Duomenų, įrodančių apmokėjimą už perkamą žemės dalį (1,44 ha), byloje nėra. Taip pat nėra ir valdybos potvarkio, kuriuo pareiškėjui buvo leista pirkti šią žemės dalį.
Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, reglamentuojančio žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, 5 straipsnį, vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra: 1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; 3) valstybinės žemės pardavimas; 4) civiliniai sandoriai dėl žemės.
Minėto Kauno rajono valdyb0s 1994-03-31 potvarkio priėmimo metu galiojusios Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-31 nutarimu Nr. 967 „Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo”, 12,13, 15 punktuose buvo nustatyta, kad apskrities valdytojui nustatyta tvarka leidus pirkti naudojamą arba suprojektuotą žemės sklypą, parengiamas mokėjimo pranešimas ir žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartis. Mokėjimo pranešimas ir sutartis įteikiami arba išsiunčiami pirkėjui. Pirkėjas iki žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka mokėjimo pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemė perkama išsimokėtinai) ir su sumokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos (skyriaus, filialo) dokumentu atvyksta į apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartį pasirašo abi šalys: pirkėjas ir apskrities valdytojo įgaliotas asmuo. Pirkimo-pardavimo sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota valstybinio žemės kadastro duomenų registre.
Taip pat pagal tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatus privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos teisiškai registruojamos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn turi būti įregistruotos per 1 mėnesį nuo jų sudarymo dienos. Nustatytu laiku neįregistruotos sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn juridinės galios neturi.
Kadangi NŽT Kauno rajono skyriuje nėra dokumentų apie 1,44 ha valstybinės žemės ploto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir jos įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, darytina išvada, kad pareiškėjas šio žemės sklypo ploto iš valstybės nenusipirko, todėl prašo skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilęs dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2020-09-03 sprendimo Nr. 7SD-4908-(14.7.104.) „Dėl 2020-08-13 išvados Nr. 7ITP-91-(14.7.143 E.) patikslinimo“, kuriuo nustatyta, jog už neišpirktą 0,6998 ha žemės plotą pareiškėjas privalo sumokėti valstybei įstatymų nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad matininkas R. S., atlikęs pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kurį į du sklypus dalija rajoninis kelias (1928) Daugėliškiai - Lelerviškiai - Liučiūnai, ženklinimo darbus, pateikė NŽT Kauno rajono skyriui situacijos brėžinį ir aiškinamąjį raštą, kuriuo informavo, kad paženklintą sklypą sudaro du žemės sklypai - 26,3188 ha Dokelių k. ir 4,5714 ha Lelerviškių k. ir nurodė, kad bendras paženklintų sklypų plotas yra 30,8902 ha (t. y. mažesnis 0,6998 ha) ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą.
Kauno rajono Čekiškės apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1992-02-05 posėdyje nutarė patenkinti pareiškėjo prašymą įsigyti 31,04 ha privačiam ūkiui steigti. Pagal Čekiškės apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992-03-16 parengtą Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę pažymą Nr. 131 pareiškėjui priklausė atkurti nuosavybės teisę į 20,24 ha buvusio žemės savininko D. J. ir D. Z. žemės, buvusios Lelerviškių k. Pažyma Nr. 132 patvirtinta teisė atstatyti nuosavybės teisę į buvusio žemės savininko B. M. 10,80 (ištaisyta į 10,60) ha žemės, buvusios Kašelkų k. Pagal preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuotas sklypas 1992-03-17 Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo aktu paženklintas vietovėje ir nustatytas šio sklypo plotas - 31,59 ha. Parengus suteiktos žemės privačiam ūkiui steigti dokumentų bylą 1992-07-15 Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovas pasirašė rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvadą apie perkamo žemės ar miško sklypo plotą ir kainą. Išvadoje nurodyta, kad remiantis pareiškėjo prašymu, buvusios žemės valdos bei suprojektuoto žemės sklypo piniginiu įvertinimu ir kitais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjui suteikiamas 31,59 ha žemės sklypas, iš to ploto 20,24 ha grąžinama natūra, 9,91 ha (skaičiuota vertė už 10,80 ha) grąžinama ekvivalentine natūra ir 1,44 ha šio ploto sudaro perkama žemė, kurios nominali kaina yra 8451 rubliai. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994-01-19 sprendimu Nr. II-1639-38728 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui S. B., M,“ pareiškėjui buvo atstatyta nuosavybės teisė į 31, 04 ha ir nurodyti nuosavybės atstatymo būdai: grąžinti natūra 20,24 ha ir ekvivalentine natūra 10,80 ha. Kauno rajono valdyba, vadovaudamasi Žemės ūkio ministerijos priimtais sprendimais „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“, apsvarstytais preliminariniais žemės reformos žemėtvarkos projektais, 1994-03-31 potvarkiu Nr. 174 „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ visą 31,59 ha žemės sklypą pareiškėjui suteikė naudotis neatlygintinai. Minėto potvarkio pagrindu pareiškėjas visą 31,59 ha žemės sklypą įregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 1994-07-15). Ginčijamu 2020-09-03 sprendimu Nr. Nr. 7SD-4908-(14.7.104.) „Dėl 2020-08-13 išvados Nr. 7ITP-91-(14.7.143 E.) patikslinimo“ nustatyta, jog už neišpirktą 0,6998 ha žemės plotą pareiškėjas privalo sumokėti valstybei įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, kadangi atsakovė iš esmės neišnagrinėjo matininko pateikto prašymo, nevertino faktinių aplinkybių ir nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, kadangi visas žemės sklypas 31,59 ha jam priklauso nuosavybės teise nuo 1994 metų ir dar kartą mokėti už jo dalį jis neprivalo.
Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu) įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kaip jau minėta, matininkas R. S., atlikęs pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kurį į du sklypus dalija rajoninis kelias (1928) Daugėliškiai - Lelerviškiai - Liučiūnai, ženklinimo darbus, pateikė NŽT Kauno rajono skyriui situacijos brėžinį ir aiškinamąjį raštą, kuriuo informavo, kad paženklintą sklypą sudaro du žemės sklypai - 26,3188 ha Dokelių k. ir 4,5714 ha Lelerviškių k. ir nurodė, kad bendras paženklintų sklypų plotas yra 30,8902 ha (t. y. mažesnis 0,6998 ha) ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą ir prašė NŽT Kauno rajono skyrių pateikti išvadą dėl žemės sklypo neleistino ploto ir (arba) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.
Sprendime atsakovė tik informavo pareiškėją apie tai, jog papildomai išnagrinėjusi pareiškėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)atkūrimo ir ženklinimo kadastriniais matavimais žemės sklypo dokumentus, ginčijamu sprendimu patikslino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-08-13 išvadą Nr. 7ITP-91-(14.7.143E.) ir nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ribos atitinka teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 1999-10-04 įsakymu Nr. 02-05-5624 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, Liučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano sprendinius, todėl šio žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami, o už neišpirktą 0,6998 ha žemės plotą savininkas privalo sumokėti valstybei įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad Kauno rajono valdyba, vadovaudamasi Žemės ūkio ministerijos priimtais sprendimais „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“, apsvarstytais preliminariniais žemės reformos žemėtvarkos projektais, 1994-03-31 potvarkiu Nr. 174 „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ visą 31,59 ha žemės sklypą pareiškėjui suteikė naudotis neatlygintinai (privačion nuosavybėn grąžinta žemė). Minėto potvarkio pagrindu pareiškėjas visą 31,59 ha žemės sklypą įregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 1994-07-15) (Nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 46). Nei Kauno rajono valdybos 1994-03-31 potvarkis Nr. 174, nei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.
Tačiau nei sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (nenurodyta jokių teisės aktų normų), kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Akivaizdu, kad atsakovė iš esmės neišnagrinėjo prašymo. Nevertino nei minėto Kauno rajono valdybos 1994-03-31 potvarkio Nr. 174, nei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjui nuosavybės teise nuo 1994 metų priklauso visas 31,59 ha žemės sklypas. Todėl iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu pareiškėjas privalo sumokėti valstybei už jam nuosavybės teise nuo 1994 metų priklausančią, tačiau, atsakovės nuomone, nurodytą neišpirktą žemės sklypo dalį - 0,6998 ha.
Akivaizdu, kad atsakovė iš esmės neišnagrinėjo pateikto prašymo, faktinių aplinkybių iš esmės nevertino ir priėmė skundžiamą sprendimą iš esmės be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2020-09-03 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).
Primindama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas tenkintinas ir atsakovės 2020-09-03 sprendimas Nr. 7SD-4908-(14.7.104.) „Dėl 2020-08-13 išvados Nr. 7ITP-91-(14.7.143 E.) patikslinimo“ panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 50 Eur už susipažinimą su dokumentais ir teisines konsultacijas; 550 Eur už skundo parengimą; 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjas prašomas atlyginti išlaidas patyrė realiai.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokato padėjėja R. S.. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Teismas pažymi, kad pagal LVAT praktiką, tokios advokato ar advokato padėjėjo suteiktos teisinės paslaugos kaip susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018-08-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti 50 Eur išlaidos už susipažinimą su dokumentais ir teisines konsultacijas yra vertintinos kaip sudėtinė skundo parengimo teismui dalis ir atskirai už šią paslaugą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Pareiškėjo prašoma atlyginti suma (iš viso – 600 Eur) už skundo parengimą neviršija Rekmendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio advokato padėjėjui už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Pagal minėtą Rekomendacijų punktą, maksimalus priteistinas išlaidų dydis tokiu atveju galėtų būti 3034,80 Eur (1517,4 Eur x 2,5; 3793,5 Eur x 80/100), todėl pareiškėjo prašymas atlyginti 600 Eur išlaidų yra tenkintinas.
Pareiškėjas prašo atlyginti 100 Eur sumą už advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdyje, kuris nagrinėjamu atveju truko 30 min. Nors teismo 2022-02-08 informacinėje pažymoje užfiksuotas posėdžio laikas – 29 min., vadovaujantis bendruoju protingumo principu ir atsižvelgiant į galimą paklaidą, posėdžio laikas vertintinas kaip trukęs 30 min ir pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinamas iki 1 val. Prašoma atlyginti 100 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už vieną valandą advokato padėjėjo atstovavimo teismo posėdyje (1598,10 Eur x 0,1; 159,80 Eur x 80/100 = 127.84 Eur), todėl šioje dalyje prašymas taip pat tenkintas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi, priteisiant jam iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 700 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40-41 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020-09-03 sprendimą Nr. 7SD-4908-(14.7.104.) „Dėl 2020-08-13 išvados Nr. 7ITP-91-(14.7.143 E.) patikslinimo“.
Priteisti pareiškėjui S. B. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.