Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1034-495-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-07
Bylos Nr.
1A-1034-495-2011
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01562-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
V. L.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1034/2011

Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01562-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.1.; 1.1.4.2.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,gynėjui adv. Aleksandr Palamarčuk,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 20 parų arešto bausme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-07-10 apie 19.30 val. eidamas pro namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, ir pamatęs, kad ant stalo, stovėjusio kieme, yra padėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia C6, nutarė jį pagrobti, bei praeidamas pro jį pagrobė ten padėtą mobiliojo ryšio telefoną Nokia C6, 1000 Lt vertės, priklausantį R. N., tuo padarydamas nukentėjusiajai R. N. 1000 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. L. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog 2011-07-10 jis paėmė kieme ant stalo gulėjusį mobilųjį telefoną Nokia C6, priklausantį R. N., tačiau vėliau telefoną ir SIM kortelę grąžino nukentėjusiajai, todėl mano, jog jo veika turėtų būti perkvalifikuota į pasikėsinimą padaryti vagystę. Nukentėjusioji jam jokių pretenzijų nereiškia.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, kadangi nors jis 2011-07-10 paėmė kieme ant stalo gulėjusį mobilųjį telefoną Nokia C6, priklausantį R. N., tačiau vėliau telefoną ir SIM kortelę grąžino nukentėjusiajai. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau nurodyti apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti, skundžiamu nuosprendžiu apelianto padaryta nusikalstama veika nuosavybei teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, o gal net išmesti. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina tai, jog 2011-07-10 apie 19.30 val. eidamas pro namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, paėmė kieme ant stalo buvusį mobiliojo ryšio telefoną Nokia C6, priklausantį R. N., ir pasišalino iš įvykio vietos. Iš paties nuteistojo viso proceso metu duotų parodymų seka, jog jis, paėmęs nuo staliuko mobiliojo ryšio telefoną, nuėjo namo. Namuose iš telefono išėmė SIM kortelę, kurią padėjo atskirai nuo telefono. Telefoną ketino parduoti ir taip gauti pinigų pragyvenimui. Beje, kaip matyti iš byloje esančio nuteistojo rašyto nuoširdaus prisipažinimo, jis telefoną jau buvo pridavęs į lombardą ir už tai gavęs 100 litų. Tai, kad nuteistasis turėjo galimybę savo nuožiūra naudoti pagrobtą turtą, patvirtina ir tos aplinkybės, kad jis iš pradžių, įvykio dieną, nukentėjusiajai grąžino tik iš pagrobto mobiliojo ryšio telefono išimtą SIM kortelę, patį mobiliojo ryšio telefoną, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis grąžino tik kitą dieną.

Taip pat teisingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė ir bausmę, ją švelninti nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas parinkdamas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. nuostatas priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta, nukentėjusiajai R. N. nusikaltimu reali turtinė žala nepadaryta, pagrobtas mobilusis telefonas su jame buvusia SIM kortele jai grąžintas, nukentėjusioji kaltininkui pretenzijų neturi, atsižvelgė į tai, jog nenustatyta pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (V. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), įvertino apelianto asmenybę.

Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje teistas du kartus, paskutinį kartą už nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, polinkį nusikalsti ir nenorą taisytis. Nors V. L. yra darbingo amžiaus ir byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos problemų negali dirbti, tačiau oficialiai niekur nedirba, taip pat nėra registruotas ir darbo biržoje, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliantas, vengdamas įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ar kitaip pasirūpinti bent kokiu legaliu pragyvenimo šaltiniu, pasirinko neteisėtą pajamų gavimo būdą, -nusikaltimo padarymą. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką bausmę individualizavo tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė – ZalieckienėTeisėjai Teresėlė KazlauskienėArūnas Kisielius