- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-464-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00277-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas S. B. surašytas už tai, kad ji 2015-01-30 apie 16.20 val., būdama Kauno apylinkės teisme, esančiame Laisvės al.103, Kaunas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasibaigus teismo darbo laikui palikti teismo patalpas, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams. Tokiais veiksmais S. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimu S. B. pripažintas kaltu padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 90 Eur (devyniasdešimties eurų) administracine bauda. Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas priešinimosi policijos pareigūnams būdas- S. B. rėkavimas, gestikuliavimas rankomis negali būti vertinami kaip aktyvūs veiksmai trukdantys policijos pareigūnams vykdyti jiems pavestas pareigas, todėl šios faktinės aplinkybės nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, iš kaltinimo pašalintos.
Šalies argumentai
S. B. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog ji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nes policijos pareigūnų veiksmai nebuvo teisėti. Skunde apeliantė teigia, kad teisme susipažindama su civiline byla ji pamatė, kad kai kurie dokumentai jai nebuvo išsiųsti, taigi, ji suklastota, dėl ko paskambino policijai, kad jie atvyktų ir užfiksuotų bylos klastojimo faktą, tačiau tai padaryta nebuvo. Teigia, kad Policijos veiklos įstatyme numatyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešima apie daromą nusikalstamą veiką, ar teisės pažeidimą, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti tam kelia, o pagal BPK 205 straipsnio 1 dalį d., dokumentai ir kitokie objektai, kurie svarbūs atliekant tyrimą, turi būti tiriami jų radimo vietoje, surašomas jų apžiūros protokolas, jie užfiksuojami ir pan. Apeliantė nurodo, kad policijai neįvykdžius savo pareigų, šiuo atveju jos nustatyti pažeidimai, t.y. dokumentų klastojimas civilinėje byloje nebuvo užfiksuoti. Apeliantės įsitikinimu, ji buvo nubausta, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš teismo patalpų, pasibaigus darbo laikui, neįvertinus, kad galimai buvo padaryta nusikalstam veika ir nebuvo ištirti tai patvirtinantys dokumentai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
S. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. B. kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Nors apeliantė savo kaltę neigia, tvirtindama neprisimenanti, kad kas nors jos būtų prašę grąžinti bylą ar išeiti iš teismo patalpų, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinę medžiagą, liudytojų parodymus, darytina neabejotina išvada, jog jos kaltė surinktais ir ištirtais įrodymais pilnai įrodyta.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad policijos pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai į Kauno apylinkės teismą atvyko pagal S. B. pranešimą, kas patvirtina, kad policijos pareigūnai tinkamai sureagavo į informaciją, t.y. atvyko į vietą patikrinti telefoniniame pranešime nurodytų aplinkybių. Tačiau tai, kad atvykę policijos pareigūnai nesielgė taip, kaip norėtų pati pažeidėja, neduoda pagrindo teigti, kad jie tinkamai nevykdė savo pareigų ir kad jų reikalavimai jos atžvilgiu buvo neteisėti.
Kaip matyti iš byloje nustatytų duomenų, policijos pareigūnai, atvykę į vietą ir išsiaiškinę aplinkybes, t.y., kad pilietė S. B. atsisako grąžinti į teismo raštinę jai susipažinimui pateiktą civilinę bylą, nes, pasak S. B., byloje yra suklastotų dokumentų, pasielgė tinkamai ir teisėtai – pasiūlė S. B. rašyti pareiškimą dėl, jos teigimu, bylos suklastojimo. Tačiau paimti bylos, kuri yra teismo žinioje ir privalėjo būti grąžinta teismo raštinei saugojimui, policijos pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo, todėl pareikalavo apeliantės ją atiduoti, o kadangi jau buvo pasibaigęs teismo darbo laikas, taip pat pareikalavo S. B. išeiti iš teismo patalpų. Šiai atsisakius vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus, pastarieji pavartojo S. B. atžvilgiu prievartą, paėmė bylą ir apeliantę teismo patalpų išvedė. Nepagrįstas skundo argumentas, kad policijos pareigūnai turėjo vietoje ištirti dokumentus, t.y. civilinę bylą. Visų pirma, pagal nustatytas aplinkybes, civilinė byla negali būti vertinama kaip rastas dokumentas ar daiktas, kurį privaloma ištirti tuoj pat, tam, kad būtų patikrintas ir nustytas klastojimo faktas, reikalingas tyrimas. Kaip jau minėta, civilinė byla buvo teismo žinioje, todėl paimti ją kaip įrodymą nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad S. B. galėjo policijoje parašyti pareiškimą dėl galimo bylos klastojimo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų ištyrę bei išsiaiškinę pareiškime nurodytas aplinkybes.
Taigi, surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų ir nuostatų, o S. B. savo veiksmais nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.
Administracinė nuobauda apeliantei paskirta įvertinus visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirta nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.