Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45943-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis AB „Kamilės gilė“ miško darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Šiaulių apygardos teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;Mažeikių rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo neatliktos bausmės dalies atleistas;Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams su turto konfiskavimu už 300 Lt;Šiaulių apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams su ¼ dalies turto konfiskavimu; Šiaulių apygardos teismo 2001 m. spalio 23 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 414 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001-08-30 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams su ½ dalimi turto konfiskavimu; Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nusikalstama veika pagal Šiaulių apygardos teismo nuosprendį perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metai 6 mėnesiai, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001-08-30 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metai;Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams su ½ dalimi turto konfiskavimu; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, bausmė sumažinta iki 6 mėnesių, turto konfiskavimo bausmė panaikinta, pritaikius BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2003-08-29 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metai 1 mėnuo;Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 178 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms;Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant atlikti laisvės atėmimo bausmę;Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2009-09-24 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams;Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikti pataisos namuose, paleistas atlikęs bausmę 2015 m. spalio 22 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. J. 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus delnu sudavė į veidą savo sugyventinei D. L., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. J., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (48-49, 73 b. l.), kad D. L. yra sugyventinė, kartu yra apie 5 mėnesius. Pas Dianą nuolatos negyvena, nes dirba miškuose Varėnos rajone. Pas Dianą pabūna kelias dienas ir vėl važiuoja į Varėną dirbti bei ten gyventi. Dianai duoda pinigų, padeda išlaikyti jai butą, perka maistą, t. y. veda bendrą buitį. 2016 m. vasaros pradžioje dirbdamas miškuose susižalojo koją, todėl negalėjo dirbti ir iki rugsėjo 23 d. gyveno su Diana šios bute. Padėjo finansiškai, pirko maistą, mokėjo pinigus už buto išlaikymą ir pan., nes ji tuo metu neturėjo jokių pajamų. Dabar taip pat padeda finansiškai. 2016 m. rugsėjo mėn., tikslios dienos neprisimena, jie buvo svečiuose ir vartojo alkoholį. Vakare, kiek buvo valandų neprisimena, abu grįžo namo. Tuo metu jautėsi vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau visas įvykio aplinkybes prisimena. Diana buvo stipriai girta. Namuose, kambaryje jie su Diana susiginčijo, nes ši ranka sudavė per jam ranką, kurioje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu susirašinėjo SMS žinutėmis su savo pussesere. Telefonas iškrito iš rankų, todėl supyko ir Dianai du kartus delnu sudavė per veidą. Telefonas sugadintas nebuvo. Jokio skausmo, kai sudavė per ranką jis nejuto. Daugiau konflikto nebuvo abu nuėjo miegoti į vieną lovą, kuri stovėjo prie sienos. Jis atsigulė prie sienos, o Diana gulėsi šalia. Dianai besigulant į lovą, lova pakrypo ir Diana nukrito ant grindų. Kai krito iš lovos ant grindų, jis išgirdo, kaip Diana sušuko ,,ai“. Dianai gulint ant grindų, Dianos nespardė ir jai, išskyrus du smūgius delnu į veidą, daugiau nesudavė. Rankos nesulaužė. Ranką susilaužė pati griūdama iš lovos. Diana iškritusi iš lovos pradėjo dejuoti, kad labai skauda ranką, todėl jis iškvietė greitąją. Nežino, kodėl Diana sako, kad jis ją spardė, nes to tikrai nedarė. Diana buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl neprisimena, kaip viskas buvo. Iškvietus greitąją, Dianą išsivežė į ligoninę, kur paaiškėjo, kad lūžo ranka. Dianos atsiprašė, kad sudavė per veidą. Jie susitaikė ir Diana jokių pretenzijų neturi. T. A. yra Dianos pusbrolis, gyvena Dianos bute. Kiek jam žinoma, Tomas yra išvykęs dirbti į Panevėžį. Kai Diana susilaužė ranką, Tomo namuose nebuvo. Tomas namo grįžo, kai Diana buvo iškritusi iš lovos, tačiau greitoji dar nebuvo atvažiavusi. Po to Tomas greitai kažkur išėjo. Papildomai parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn., tikslios dienos neprisimena, jis vakare su Diana grįžęs namo susiginčijo. Susiginčijo dėl to, kad jis rašinėjo SMS žinutes. Tuo metu abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Diana jam iš rankų išmušė mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko jis du kartus delnu sudavė Dianai per veidą. Daugiau Dianai jokių smūgių nesudavė. Dianos atsiprašė. Iki šiol yra sugyventiniai. Kai nedirba, gyvena pas Dianą.

Kaltinamojo M. J. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 18 val. su sugyventiniu M. J. grįžo į namus. Abu buvo neblaivūs. Nepamena, kuris pradėjo konfliktą. Konflikto metu vienas kitą iškoneveikė ir sugyventinis vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę akį ir vieną kartą kumščiu trenkė į kairį skruostą. Po šių smūgių ji nugriuvo ant lovos ir ne viską prisimena. Nepamena, ar iš lovos iškrito pati, ar išmetė M. J., tačiau pamena, kad gulint ant žemės sugyventinis jai maždaug 2-3 kartus koja įspyrė į kairį šoną. Mušdamas M. J. sukėlė fizinį skausmą, sutino dešinė ranka. Sugyventinis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nenorėdama aiškintis policijoje pasakė, kad pargriuvo pati. Su M. J. šiuo metu susitaikė ir pareiškimo rašyti nepageidauja. Kartu gyvena jau maždaug 4 mėnesius. Kai M. J. spardė, matė į butą atėjęs pusbrolis T. A.. Po sugyventinio smurto liko kraujosruvos prie kairės akies ir kairio skruosto. Papildomai parodė, kad neprisimena, ar iš lovos iškrito pati, ar išmetė sugyventinis. Kai Marius sudavė į akį ir į skruostą, ji apsvaigo nuo suduotų smūgių ir viską prisimena, kaip per miglą. Ar krisdama galėjo susilaužyti ranką, negali pasakyti, nes neprisimena to momento. Atsimena tik, kai gulėjo ant žemės sugyventinis du-tris kartus spyrė. Tiksliai neprisimena, kur įspyrė, bet atrodo, kad į kairį šoną, nes juto ten skausmą. Ar sugyventinis įspyrė į ranką, pasakyti negali, nes neprisimena. Atvažiavę medikai, ją nuvežė į Kelmės ligoninę, kur ant dešinės rankos riešo sudėjo gipsą, nes lūžo ranka. Taip pat liko kraujosruva prie kairės akies ir kairio skruosto. Sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, nes jis atsiprašė ir jie susitaikė. Civilinio ieškinio tikrai nereikš. Tai buvo pirmas kartas, kai sugyventinis prieš ją pakėlė ranką. Marius pažadėjo taip daugiau nebesielgti. Sugyventinio nebijo ir nori toliau su juo gyventi. Nepageidauja, kad būtų uždrausta jam su ja bendrauti ir lankytis jos namuose. Šį įvykį, bent jau pabaigą matė pusbrolis T. A., kuris pas ją gyvena. Šiuo metu Tomas yra išvykęs dirbti į Panevėžio rajoną. Planuoja grįžti maždaug po dviejų savaičių ar dar vėliau. Nežino, kur tiksliai dirba ir kada planuoja grįžti. Jis savo telefono neturi, todėl nežino, kaip būtų galima su juo susisiekti. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad akistatos metu išgirdusi sugyventinio M. J. parodymus mano, kad viskas taip ir buvo, kaip sako M. J., nes įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir nelabai prisimena, kaip viskas buvo. Nors, kai jai sudavė per veidą ir skaudėjo, pretenzijų neturi, jie susitaikė. Tiksliai neprisimena, dėl ko kilo konfliktas ir dėl ko jai J. sudavė per veidą. Gali būti, kad ji jam iš rankų išmušė telefoną, tačiau to neprisimena. Taip pat prisimena tik tiek, kad T. A. atidarė buto duris, nusiprausė ir išėjo. Jos manymu, Tomas išėjo labai greitai. Atrodo, kad ji tuo metu gulėjo ant žemės šalia lovos. Ką tuo metu darė J., neprisimena. Nežino, ar Tomas ką nors matė, tik spėja, kad galėjo matyti, bent jau konflikto pabaigą, tačiau ar tikrai matė, nežino. Neklausė, nes jis netrukus po įvykio išvažiavo į Panevėžį dirbti. Bent jau taip sakė. Tačiau Tomo nei telefono numerio, nei adreso, nei pas ką ir kur dirba nežino. M. J. jai finansiškai padeda, nes jokių pajamų neturi, jie veda bendrą buitį. Papildomai parodė, kad M. J. paskutinį kartą matė spalio mėnesį. Po to, kai tarp jų buvo atlikta akistata, jis dar pas ją miegojo, vėliau išvyko ir jo daugiau nebematė. Marius paaiškino, kad išvyksta į Raseinių rajoną pas tetą. Kiek suprato, tai jis nežadėjo važiuoti dirbti, o sakė, kad bus pas tetą Raseinių rajone. Pas kokią tetą ir kur tiksliai bus, Marius nepasakė, todėl ji nežino, kur šiuo metu yra. Lapkričio 2 d. paskambino telefonu, jis sakė, kad ketina grįžti, kada nepasakė. Jie daug nekalbėjo. Daugiau ji Mariui neprisiskambino, nes jo telefono numeris, kurį nurodė, išjungtas. Kito telefono numerio Marius neturi ar bent ji nežino. Nuo spalio mėnesio pabaigos, kai išvažiavo Marius jai pinigų neduoda ir neremia. Pas ją namuose yra palikęs kelis daiktus. Nežino, ar šiuo metu jie vis dar yra sugyventiniai ir ar Marius pas ją grįš, nes nieko nepaaiškino. M. J. jokių pretenzijų neturi (19, 26, 34, 37 b. l.).

Liudytojas T. A. parodė, kad D. L. yra pusseserė. Jis dirba įvairiuose miestuose, t. y. yra siuntinėjamas į komandiruotes, todėl ilgai viename mieste neužsibūna. 2016 m. rugsėjo mėnesį dirbo Kelmėje, todėl buvo apsistojęs pas savo pusseserę Dianą. Jis pareidavo tik vėlai vakare, po darbo, permiegoti. Su Diana mažai bendraudavo. Dabar jau tiksliai dienos neprisimena, tačiau buvo šių metų rugsėjo mėnesio pabaiga, kai vakare po darbo grįžo pas Dianą į namus. Grįžęs pamatė, kad Diana guli ant žemės šalia lovos, o šalia jos stovi Marius, kurio pavardės nežino. Kiek suprato, tai jis tuo metu pas ją gyveno, lyg ir buvo sugyventinis. Bent jau matydavo, kad jis pas ją miega. Ar jie buvo sugyventiniai, nežino. Dienomis nebūdavo, todėl nežino, ar Marius dieną pas Dianą būdavo. Tarp jų nesikišo ir su Mariumi apskritai nebendravo. Kad Marius būtų spyręs į ranką ar dar kur, nematė. Matė tik, kad Marius buvo šalia. Vienas ant kito šaukė ir ginčijosi. Pas juos į kambarį nėjo, nuėjo į vonią, kur nusiprausė, persirengė ir iš karto išėjo. Kas vyko toliau, nematė. Kas Dianai nutiko ir kodėl ji gulėjo ant žemės, nežino. Jų nekalbino ir neklausė, kas nutiko. Jie atrodė girti. Po kelių dienų baigėsi darbai Kelmėje, todėl netrukus iš Dianos išvažiavo į Panevėžį. Dianai nesakė, kur išvažiuoja, jai savo telefono numerio nepaliko, nes nenorėjo, kad skambintų. Kai ji skambina, tai prašo pinigų. Nežino, ar Diana žinojo, kur jis yra. Vakar, po pietų vėl atvažiavo dirbti į Kelmę ir apsistojo pas Dianą (42 b. l.).

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK vyresniojo tyrėjo 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešime (10 b. l.) nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. 21 val. 07 min. policijoje buvo gautas VšĮ Kelmės ligoninė priėmimo skyriaus slaugytojos M. pranešimas, kad GMP pristatė D. L., kuriai nustatytas 1,55 promilių girtumas, sumušta akis, įtariamas rankos lūžis. Dėl šio įvykio 2016 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (6-7 b. l.) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje;Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 1372/2016(04) (15 b. l.) nurodyta, kad D. L. nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje padarytas kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio. Kūne rastas sužalojimas galėjo būti padarytas griuviminės traumos metu, atsitrenkiant į buką kietą paviršių. D. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinio stipinkaulio lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui;2016 m. spalio 27 d. akistatos protokole (54-57 b. l.) užfiksuota nukentėjusiosios D. L. ir įtariamojo M. J. akistata, kurios metu M. J. pasiliko prie savo parodymų, o D. L. nurodė, kad galėjo būti taip, kaip nurodo M. J., nes ji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir neprisimena įvykio aplinkybių;Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu (58-61 b. l.) nutrauktas dalyje ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45943-16, nesant M. J. veikoje, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių. Ikiteisminį tyrimą nutarta tęsti pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. J. tyčia du kartus delnu sudavė į veidą savo sugyventinei D. L., t. y. šeimos nariui, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis M. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sugyventinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturtinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (48-49, 73 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (111-116 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat į tai, kad jis dirba AB „Kamilės gilė“ miško darbininku, yra teistas, teistumas neišnykęs (78-101 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (102-105 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomas bausmės dydis ir yra šiek tiek mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, tačiau M. J. skirtina prokurorės siūloma 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kadangi M. J. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi M. J. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka M. J. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis, 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. spalio 27 d. nutarimu (75-76 b. l.), kaltinamajam M. J. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirti M. J. Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. J. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti M. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.