Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovui G. B. ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. K. dėl teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotas asmuo V. K. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo (išvadą teikianti institucija šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. D. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, savo reikalavimus grindė šiais argumentais:

- Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1164-07/04 V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia (b. l. 14). Pareiškėja N. D. Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 6 d. nutartimi yra paskirta V. K. globėja ir turto administratore (b. l. 9).

- pasikeitus fizinių asmenų civilinio veiksnumo/neveiksnumo teisiniam reglamentavimui, būtina peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo V. K. pripažinta neveiksnia, ir nustatyti konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose ji pripažintina neveiksnia, pagal socialinio darbuotojo išvadoje nurodytas sritis;

- Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojo išvadoje (b. l. 11–13) nurodyta, kad V. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų dėl:

1) turtinių santykių, išskyrus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymą susijusį su smulkiais buitiniais sandoriais, nes ji: supranta pinigų vertę ir reikšmę, geba juos suskaičiuoti, atlikti nesudėtingus aritmetinius skaičiavimus, dėl ko galėtų nusipirkti maisto už nedidelę pinigų sumą, tačiau ji negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo, todėl negalėtų savarankiškai sudaryti ilgalaikių ar trumpalaikių sandorių, tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su lizingo, daikto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų bei vartojimo kredito sutarčių sudarymu. Negebėtų savarankiškai disponuoti kilnojamuoju bei nekilnojamuoju turtu, dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei ūkinėje komercinėje veikloje;

2) ir asmeninių neturtinių santykių, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, nes ji: savarankiškai pasirūpinti savo sveikata negali, lankantis pas gydytojus ar vykstant į kitas medicinos įstaigas reikalinga pagalba, palydėjimas, vienai sunku ne tik orientuotis, bet ir atsiminti medikų nurodymus ir rekomendacijas. Ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos, todėl negali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šeimos, darbo santykių, negebėtų būti globėja bei dalyvauti kitose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau V. K. turi įgudžių savitvarkos srityje, t. y. gali kambaryje nusivalyti dulkes, išsiplauti indus, pasikloti lovą, pati pasirūpina savo higiena, pavalgo.

Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja N. D. papasakojo, kad V. K. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir pati savarankiškai savimi pasirūpinti negali. V. K. būklė po teismo sprendimo pripažinti ją neveiksnia nepakito. Kas kartą atvažiuodama, ji V. K. duoda po 20,00 Eur, kuriuos Violeta pati savo nuožiūra išleidžia, sugeba nueiti į parduotuvę apsipirkti.

Suinteresuoto asmens V. K. atstovė advokatė V. L. su pareikštu pareiškimus sutinka ir prašo jį tenkinti, pripažinti V. K. neveiksnia tam tikrose srityse, atsižvelgiant į ekspertizės akte pateiktas išvadas. Byloje nėra duomenų, kad atstovaujamosios sveikatos būklė gerėtų, todėl nėra pagrindo praplėsti veiksnumo ribų, negu nustatyta ekspertizės akte. Toks neveiksnumo sričių nustatymas labiausiai atitiktų atstovaujamosios interesus.

Gydytoja psichiatrė J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi suinteresuotam asmeniui V. K. paskirti vaistai yra reikalingi. V. K. būklė kartais pagerėja, o kartais pablogėja. Pablogėjimas matomas, kai sumažina vaistų, o kai padidina, tada pagerėja. Slaugytojai rūpinasi, kad išgertų vaistų. V. K. pas ją ateina dažnai su prašymu sumažinti geriamų vaistų kiekį. Sumažinus vaistų kiekį, V. K. būklė būtų stabiliai bloga. Pati savimi moteris pasirūpinti galėtų tik buityje ir gali atlikti smulkius buitinius sandorius.

Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su pareiškimu peržiūrėti Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo V. K., pripažinta neveiksnia. Pareiškimas atitinka V. K. interesus, taip pat paaiškino, kad šiuo metu globėjos klausimas iš naujo nespręstinas, paliekant pareiškėją N. D. neveiksnia pripažintos V. K. globėja. Tik atsiradus pagrindams dėl netinkamai atliekamų globėjo pareigų būtų pagrindas spręsti dėl globėjos pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Psichikos sutrikimas/psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/ psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. sausio 1 d., priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1164-07/04 V. K. pripažinta neveiksnia dėl psichinės ligos (b. l. 30). Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. G-2-187-058/05 V. K. nustata globa ir jos globėja bei turto administratore paskirta pareiškėja N. D. (b. l. 32).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65–67) nurodyta, kad V. K. konstatuojama paprastoji šizofrenija (F20.6). Dėl šio sutrikimo V. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymų ir pan.; kilojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas, palikimo atsisakymas); kitose turtinių santykių srityse, taip pat neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); bei kitose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau ji gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), bei asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Įvertinus pareiškėjos N. D., suinteresuoto asmens V. K., kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, bei gydytojos J. S. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtus rašytinius įrodymus, daryta išvada, jog suinteresuoto asmens V. K. psichinė būklė po 2004 m. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės nepagerėjo.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad suinteresuotas asmuo V. K. dėl turimos psichikos ligos – paprastosios šizofrenijos, savarankiškai gyventi negali, nesupranta kas yra lizingas ar kiti sandoriai, nekritiškai vertina savo ligą, vaistų vartojimo poreikį, negali savarankiškai pasirūpinti savo sveikata, jai reikalinga kito žmogaus pagalba ir priežiūra, ji pagimdė vaiką, kurio neaugina, ir pati paaiškino, kad vaiku pasirūpinti nesugebėtų. Tačiau ji supranta pinigų vertę ir reikšmę, todėl gali nusipirkti maisto produktų už nedidelę pinigų sumą, be to, pati sugeba susitvarkyti kambarį, apsirengti ir pasirūpinti savo higiena, savarankiškai pavalgyti, tačiau pati nesigamina. Esant tokiai suinteresuoto asmens V. K. fizinei ir psichikos būklei, ji pripažintina neveiksnia tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kuriose ji pati negali savimi pasirūpinti ir priimti savarankiškai sprendimų. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens V. K. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jos amžių, gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo V. K. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009/05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui V. K. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui V. K. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, rinkimų teisė, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant apsaugoti ir užtikrinti negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat siekiant skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, keistinas Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1164-07/04, ir nustatytinos konkrečios sritys, kuriose suinteresuotas asmuo V. K. laikytina neveiksnia (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažinta neveiksnia, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir paskirtas globėjas lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (Lietuvos Respublikos CK 2.10 ir 3.240 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 ir 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 ir 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1164-07/04, kuriuo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia ir nustatyti konkrečias sritis, kuriose V. K. laikytina neveiksnia:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.