Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-04-28 · Administracinė byla Nr. eI2-1734-609/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-28
Bylos Nr.
eI2-1734-609/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02218-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Pareiškėjas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
E. G.
Advokatai
Arvydas Vaclovas Laurišas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1734-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02218-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui E. G. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo E. G. (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai priteisti 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,34 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 48,66 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Prašyme nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius atsakovui teikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Gavęs Tarnybos pranešimą, atsakovas turėjo pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, tačiau jų nesumokėjo. 2015 m. liepos 14 d. teikdamas Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Įvertinusi pateiktus dokumentus, Tarnyba nustatė, kad atsakovas turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (1.31)TPA-1123-15 atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo iš tėvo priteisimo pilnamečiam asmeniui, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-4689 ir pakartotinai 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimu Nr. (2.26) NO-2-6517 atsakovas buvo informuotas apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 46,32 Eur. Šie pranešimai buvo siųsti atsakovo nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymima, kad aukščiau nurodyti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo atsakovui buvo siųsti registruotu paštu, dėl to patirtos 2,34 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.

Nustatyta, jog atsakovo 2015 m. liepos 10 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindu Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (1.31)TPA-1123-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-2231-850/2015, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio mėn. (sprendimo data ir numeris neįskaitomas) sprendimu „Dėl advokato pakeitimo“ atsakovui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas Arvydas Vaclovas Laurišas.

Tarnyba, 2016 m. kovo 4 d. gavusi advokato Arvydo Vaclovo Laurišo prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, apskaičiavo antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 2016 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (3.12) NADV-3-842 apmokėti advokatui Arvydui Vaclovui Laurišui 69,48 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 23,16 Eur už atstovavimą teisme, t. y. iš viso 92,64 Eur.

Tarnyba 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-4689 ir pakartotinai 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-6517 atsakovui jo nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė pranešimus apie jo pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą – 46,32 Eur. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas šios sumos nesumokėjo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Įstatymas; ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija), kurio 19 straipsnio 1 dalyje numato, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą.

Iš atsakovo 2015 m. liepos 10 d. Tarnybai teikto prašymo matyti, kad prašymą pildė pats atsakovas, parašu patvirtinto sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintos Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos).

Taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-04-16) 6 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą baziniam dydžiui (toliau – UBD). Taisyklių 3.1 papunktyje apibrėžta faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoka – tai advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (<...> procesiniams dokumentams rengti <...> dalyvauti teismo posėdžiuose).

Rekomendacijų 2 punktas nustato, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja Tarnyba. Rekomendacijų 6 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi Taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną.

Nagrinėjamu atveju iš Tarnybos 2016 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (3.12) NADV-3-842 matyti, kad prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota pagal advokato Arvydo Vaclovo Laurišo prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nurodytą sugaištą darbo laiką rengiant procesinį dokumentą bei atstovaujant atsakovą teisme, padauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną buvo 11,58 Eur (pagal 2013 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 645) (8 val. x 11,58 Eur, iš viso 92,64 Eur). Advokato atlikti veiksmai – procesinio dokumento rengimas bei atstovavimas teisme, patenka į faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoką, todėl akivaizdu, jog už suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti atlyginama aukščiau paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 46,32 Eur. Teismas vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuotos tinkamai, yra teisėtos ir pagrįstos, nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų.

Įstatymo 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-4689 ir pakartotinai 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-6517 atsakovui siuntė pranešimus apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį.

Byloje duomenų, kad atsakovas sumokėjo Tarnybos apskaičiuotą 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 46,32 Eur sumą, nėra.

Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma pareiškėjai Lietuvos valstybei priteistina.

Tarnyba taip pat prašo priteisti valstybei 2,34 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2016 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. (2.26) NO-2-4689 ir 2016 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. (2.26) NO-2-6517 siuntimo atsakovui išlaidos. Tarnyba šioms išlaidoms pagrįsti pateikė akcinės bendrovės Lietuvos paštas išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 2,34 Eur dydžio išlaidas nėra pakankamai pagrįstas, kadangi Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovo 2,34 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, todėl ši prašymo dalis netenkinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. G. 46,32 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 32 euro centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų Lietuvos valstybės naudai, pinigus pervedant į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke Swedbank, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė