Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. bausmę atlieka pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria subendrintos 2013 m. gegužės 2 d., 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. gegužės 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 6 d.Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustačius, kad nuteistasis nevykdo komisijos teiktų rekomendacijų, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistajam komisijos nutarimą apskundus Marijampolės rajono apylinkės teismui, šis, pritardamas komisijos nutarime padarytoms išvadoms, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi skundą atmetė.Nuteistasis V. Ž. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos kaip atlikusį būtinąją bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad komisija, neigiamai vertindama jo elgesį pataisos įstaigoje, prieštarauja savo pačios išvadoms, kad per nustatytą laikotarpį nuteistasis įvykdė visas skirtas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Nuteistasis pažymi, kad dalyvavo visose siūlomose socialinės reabilitacijos programose, o išvada, kad jis dar nėra pasiruošęs gyvenimui laisvėje rodo ne ką kitą, kaip tik pataisos programų netobulumą, pačios įstaigos nesugebėjimą pakeisti nuteistojo socialinių įgūdžių bei sugebėjimo savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais.Nuteistasis V. Ž. atkreipia dėmesį, kad pataisos namuose elgiasi tinkamai. Smurtinio elgesio atvejai, apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ar kitų medžiagų nėra fiksuotas. Sugeba atpažinti problemines sritis, turi susiformavęs konkrečius tikslus, susijusius su darbinės veiklos tęsimu ir rūpinimusi šeima.Pasak nuteistojo teismas savaip interpretuoja vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos ir (ar) pažangos ją mažinant sampratą. Vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra linkusi mažėti, teismas vertina ne kaip teigiamai charakterizuojančią aplinkybę, bet kaip nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pažymi, kad anglų teisinėje sistemoje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sistemos OASys atsisakyta, kaip nepasitvirtinusios. Teismas vertina ankstesnių teistumų skaičių, nusikaltimų pobūdį, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo į šias aplinkybes neturi būti atsižvelgiama. Teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas nevertino tų aplinkybių, kurios nuteistąjį apibūdina teigiamai ir kurios sudaro pagrindą tikėtis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino aplinkybes bei priėmė neteisingą sprendimą. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo V. Ž. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nuteistojo V. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 75 balai. Nors skunde OASys metodika yra kritikuojama, teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti nuteistajam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo teisingumu, kadangi aptariama metodika yra patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu, yra galiojanti ir naudojama vertinant nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai. 25 balai iš nuteistajam nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos yra statiniai, tačiau 50 balų yra dinaminiai. Taigi, savo nepriekaištingu elgesiu, aktyviu dalyvavimu pataisos procese V. Ž. nusikalstamo elgesio riziką gali sumažinti iki minimalios, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistasis maksimalių pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką nededa.Paskutinį kartą klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas 2017 m. kovo 28 d. Atsisakius taikyti lygtinį paleidimą V. Ž. buvo rekomenduotos socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės. Viena iš tokių priemonių susijusi su civilinio ieškinio dengimu, tačiau nuteistasis civilinio ieškinio nedengia ir nesiima jokių priemonių, kad nusikaltimu padaryta žala būtų bent iš dalies atlyginta. Nors V. Ž. pataisos namuose nedirba, duomenų apie tai, kad darbine veikla jis neužsiima dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis civilinio ieškinio nedengimą pateisina lėšų neturėjimu, tačiau iš pateiktos medžiagos akivaizdu, kad piniginių lėšų nuteistasis neturi dėl savo paties pasyvaus elgesio – bausmės atlikimo metu nedirba ir neieško galimybių įsidarbinti. Toks nuteistojo elgesys rodo abejingą požiūrį į savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir pareigą ją atlyginti. Nuteistajam V. Ž. taip pat buvo rekomenduota dalyvauti programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau jis, iš pradžių sutikęs dalyvauti minėtoje programoje, vėliau atsisakė nenurodęs jokių tokio atsisakymo priežasčių, taip pademonstruodamas abejingą požiūrį į pataisos procesą.Paminėtos aplinkybės, taip pat nuteistųjų subkultūros laikymasis, neigiamos nuostatos į prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, asocialaus elgesio nuostatų įsigalėjimas, impulsyvumas, agresyvumas, kriminogeninių veiksnių nustatymas nepaisant to, kad nuteistasis dalyvauja kai kuriose socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagrindžia išvadą, kad nuteistasis V. Ž. nededa maksimalių pastangų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, nesistengia savo nepriekaištingu elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese įrodyti, kad yra pasiryžęs koreguoti jam nustatytas problemines sritis ir mažinti kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ne tik, kad nesumažėjo, bet padidėjo nuo 61 balo iki 75 balų ir padidėjimą lėmė nuo paties nuteistojo priklausančios aplinkybės (atvirai ir su pasipiktinimu išsakomos neigiamos nuostatos į pareigūnų priežiūrą, nesuprantamų vertinimų, susijusių su nusikalstamumu, turėjimas).Nuteistasis skunde tvirtina, kad apylinkės teismas nevertino tų aplinkybių, kurios jį apibūdina teigiamai, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad V. Ž. bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais ir šios aplinkybės teisingai įvertintos kai rodančios korekcijos požymius nuteistojo elgesyje. Tačiau taip pat teisingai pažymėta ir tai, kad sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą yra vertinama aplinkybių visuma, o ne pavieniai duomenys. Šiuo atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymą, požiūrį, nuostatas apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, kadangi nenustatyta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurios nustatymas esant vidutinei rizikai yra būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos priimtą nutarimą patikrino tinkamai, pagrįstai nenustatęs vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė, atmetė nuteistojo skundą. Nutartyje pateikti išsamūs skundo atmetimo argumentai, su kuriais aukštesnysis teismas sutinka. Konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.