Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovo A. T. atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, atsakovei Y. M. ir atsakovės atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui,

kolegijos posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. ir atsakovės Y. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei Y. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog išlaikymo suma turi būti proporcinga nepilnametės poreikiams, o tėvo bendravimas su dukra ir dalyvavimas jos auklėjime atitinka vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Nesutiko su teismo nustatyta bendravimo su dukra tvarka. Apeliantas prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką:

1) bendrauti su dukra, įspėjus ketvirtadienį atsakovę apie suplanuotą pasimatymą, pasiimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 19 val. Šio bendravimo metu apeliantas gali vykti su dukra į savo tėvynę- Baltarusijos respubliką. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena, tai apeliantas turės teisę būti su dukra ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val.; Jei šiame punkte nurodytu laiku apeliantas negalės paimti dukters bendravimo su vaiku grafike nustatytu laiku, tuomet iš anksto privalo informuoti apie tai atsakovę - skambinant telefonu, išsiunčiant jai telefoninį SMS pranešimą, ar laišką elektroniniu paštu;

2) apeliantas turi teisę bendrauti su dukra pranešęs dieną prieš apie tai atsakovei vieną bet kuria dieną savaitės viduryje nuo 16 val. ir parvežti ją įjos gyvenamąją vietą tą patį vakarą iki 19 val. Jei šiame punkte nurodytu laiku apeliantas negalės paimti dukters bendravimo su vaiku grafike nustatytu laiku, tuomet iš anksto privalo informuoti apie tai atsakovę - skambinant telefonu, išsiunčiant jai telefoninį SMS pranešimą, ar laišką elektroniniu paštu;

3) apeliantas turės teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpį ne mažiau kaip 21 d. iš eilės praleis su dukra, išsivežant ją į savo nuožiūra pasirinktą kelionę ar į savo tėvynę – Baltarusijos Respubliką. Atsakovė privalo ne vėliau, kaip 3 (trys) dienos iki numatomos kelionės pradžios, perduoti apeliantui vaiko kelionei reikiamus dokumentus (pasą, skiepų knygele, kompensuojamųjų vaistų knygelė ir kt.). Apie tokios kelionės pradžią apeliantas informuoja Atsakove prieš 30 dienų. I

4) atsakovės ilgalaikės ligos atveju dukra visą atsakovės sirgimo laikotarpį rūpinasi apeliantas, su kuriuo ji tuo metu ir gyvena.

5) esant nepilnametės dukros tėvų bendram susitarimui, apeliantas dukrą turi teisę pasiimti ir, išsivežti ir kitu tarpusavio žodžiu šalių suderintu laiku.

6) apeliantas neporiniais kalendoriniais metais su dukra praleidžia Kalėdas, Naujųjų metų dieną. (sausio 1 d.) šv. Velykas, kitas Krikščioniškas šventes, pasiimant dukrą iš dukros gyvenamosios į vietos tų švenčių išvakarėse 17 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip į paskutinę švenčių dieną iki 19 val.

7) apeliantas su dukra praleidžia Tėvo diena (švenčiama pirmąjį birželio sekmadienį), apelianto gimimo dieną, kas antrą dukros gimimo dieną pasiimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos tą švenčių išvakarėse iki 17 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip paskutinę švenčių dieną iki 19 val.

8) apeliantas turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su dukra mobiliuoju telefonu nuo 17 val. iki 21 val., apeliantas nuperka atskirą mobilųjį telefoną dukrai su telefono SIM kortele ir kiekvieno mėnesio gale apmoka šio telefono sąskaitas, atsakovė neturi teisės sudaryti jokių kliūčių tokiam bendravimui;

9) atsakovė apie nepilnametės M. T. gyvenamosios vietos bei atsakovės ar nepilnametės dukros mobilaus telefono ar fiksuoto ryšio telefono pasikeitimą privalo informuoti ieškovą ne vėliau kaip per 3 dienas.

Nesutiko su priteisto išlaikymo dydžio pakeitimu. Nurodė, jog teismas neįsigilino į aplinkybę, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai su atsakove, kuri sutiko su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, todėl nesiekė turto, kuris buvo jų jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalybų. Tikėjosi, jog ieškovas kas mėnesį sąžiningai mokės dukrai išlaikymą. Tuo tarpu ieškovas elgėsi nesąžiningai, dirbtinai, nuosekliai mažino gaunamas pajamas, neatlygintinai perleido jam priklausantį nekilnojamąjį turtą savo motinai A. T. 2009 m. liepos 21 d. bei 2009 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartimis. Ieškovas išsibraukė iš Baltarusijos Respublikos individualių verslininkų registro, nors apeliantės žiniomis ir toliau sėkmingai užsiima verslu. Ieškovas 2009 m. liepos 22 d. net pardavė savo automobilį BMW 730, kad tik sumažintų savo turto masę, kelis mėnesius buvo įsiregistravęs kaip bedarbis. Tai tik patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir specialiai slepia tikrąsias savo pajamas bei jam faktiškai priklausantį turtą. Ieškovas teigia, kad yra rūpestingas tėvas, besirūpinantis dukros gerove, tačiau, apeliantės tvirtinimu, ieškovas apskritai vengė mokėti išlaikymą dukrai, todėl ji buvo priversta kreiptis net į Gardino srities teismą su prašymu išieškoti dukrai priklausantį išlaikymą. Ieškovas iki šiol ignoruoja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir nemoka jam priklausančio mokėti išlaikymo dukrai. Apeliantės tvirtinimu, jai sunku rinkti įrodymus kitoje šalyje, o teismas buvo pasyvus. Teismas nustatydamas išlaikymo dydį pažeidė CK 6.461 str. 2 d. normą, nustatančią, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau tekste - Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 3 str. 1 d. 6 p., kuriame yra įtvirtinta, jog sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais.

Nesutiko su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į vaiko pageidavimus, tuo pažeidė CK 3.177 str. bei CK 3.177 str. nuostatas, neatsižvelgė į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str., CK 3.164 str. reikalavimus bei Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką.

Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas išsivežęs dukrą į Baltarusijos Respubliką gali jos negrąžinti ir atsakovė turės labai ribotą galimybę ją susigrąžinti. Šias aplinkybes patvirtina nedelsiant po Sprendimo priėmimo mobiliuoju ryšiu ieškovo atsakovei siunčiamos bauginančios trumposios SMS žinutės, kuriose teigiama, kad ieškovas kreipsis į antstolius dėl dukros pasiėmimo ir bandys dar kartą bylinėtis su atsakove.

Sprendimas dalyje dėl dukros bendravimo su ieškovu mobiliojo ryšio telefonu kiekvieną dieną nuo 17.00 valandos iki 21.00 valandos yra priešingas dukros interesams ir pažeidžia jos teisę į sveiką aplinką.

Teismas nevertino ieškovą charakterizuojančių faktinių aplinkybių, kad jis jau yra sudaręs bei nutraukęs tris santuokas, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl jo kaip tikrai atsakingo asmens branginančio šeimos vertybes.

Teismas nesiaiškino ar ieškovo prašomas nustatyti bendravimo būdas netraumuoja dukros ir netrukdo jos darniai raidai.

Ieškovas neskiria reikiamo dėmesio ir neprisideda prie dukros auklėjimo, o tai yra viena iš sąlygų riboti tėvų valdžią vadovaujantis CK 3.180 straipsniu.

Ieškovas neturi jokios nuosavos transporto priemonės, todėl neaišku kaip jis ruošiasi Dukrą parsivežti į Baltarusijos Respubliką, jai esant tokio jauno amžiaus. Ilgos kelionės kenktų jos psichinei, emocinei bei sveikatos būklei. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų Sprendime nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

Ieškovas 2008-12-10 pateikė ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, o 2009-03-13 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimą išlaikymo dydį sumažinti nuo 2000 Lt per mėnesį iki 500 Lt per mėnesį. Ieškovas kaip pagrindą išlaikymo dydžiui sumažinti nurodė aplinkybę, kad 2008 m. lapkričio mėnesį jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo nuo 4639 Lt iki 1225 Lt per mėnesį. Nuo 2010-09-01 ieškovo pajamos per mėnesį sudaro 376 Lt. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kiti ieškovo turtinę padėtį apibūdinantys duomenys pradėjo blogėti jau po nagrinėjamos bylos iškėlimo: ieškovas padovanojo nekilnojamąjį turtą savo motinai, išsibraukė iš individualių verslininkų registro. Išlaikymas priteistas piniginėmis periodinėmis išmokomis, o ne turtu, todėl esminę reikšmę turi ieškovo kasmėnesinių pajamų sumažėjimas. Ekonominė krizė yra pripažinta visiems žinoma aplinkybe (CPK 182 str. 1 p.). Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pagal teismų praktiką priteisiamo išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga (MMA), kuri yra 800 Lt, todėl iš ieškovo gali būti priteista ne mažiau kaip 800 Lt. Kolegija konstatuoja, kad nurodyta teismų praktikos taisyklė taikoma abiejų išlaikymą teikiančių tėvų atžvilgiu – visa išlaikymo suma tenkanti vaikui neturi būti mažesnė kaip 800 Lt. Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovė neįrodė, kad šalių dukters išlaikymui per mėnesį yra būtina apie 2400 Lt suma. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatyta aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad susiklosčiusi išlaikymo suma yra apie 1000 Lt. Atsakovė patvirtino, kad jos pajamos per mėnesį sudaro nuo 1500 Lt iki 2500 Lt. Ieškovas išlaiko kitą nepilnametį vaiką, todėl 500 Lt tėvo teikiamo išlaikymo sumos nustatymas atspindi atitinka abiejų šalių ir nepilnamečio vaiko interesų balansą.

CK 3.201 str., reglamentuojantis išlaikymo dydžio sumažinimo pagrindą, nenustato momento, nuo kada teismo sprendimu gali būti sumažintas išlaikymo dydis. Teisės teorijoje ir susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydis gali būti mažinamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, nurodytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės ir nėra išdėstytos teismų praktikos taisyklės, kad išlaikymo dydis sumažinamas nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio sumažinimo padavimo dienos,

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.164 str. nustato, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009-04-07 buities tyrimo akte nurodė, kad M. T. , gimusi (duomenys neskelbtini), dėl amžiaus išsakyti savo nuomonės negalėjo. Šalys neįrodinėja aplinkybės, su kuriuo iš tėvų vaiko emociniai ryšiai stipresni, nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl to ar ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevykdė imperatyvios pareigos išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir jo noro dėl ginčo baigties, atmetamas, nes vaiko nuomonės neišklausymas neįtakojo teismo sprendimo pagrįstumo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas nustatyti minimalų ieškovo bendravimą su šalių dukra M. T. Duomenų, kad maksimalus dukros bendravimas su tėvu kenktų jos interesams, nenustatyta. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys iš esmės ginčijasi dėl ieškovo bendravimo su dukra trukmės savaitgalį ir per atostogas. Nors iki teismo sprendimo detali ieškovo ir dukros M. T. bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, tačiau pagal atsakovės paaiškinimus nustatyta, kad ieškovas su dukra bendraudavo nesistemingai – atvažiavęs į Vilnių ją pasiimdavo kelioms valandoms ir su nakvyne ar į Baltarusiją neišsiveždavo. Ieškovas turi pastovų darbą ir pakankamą socialinį statusą, kuris nekelia abejonės dėl galimybės užtikrinti dukros gyvenimo sąlygas laikotarpiais, kai dukra gyvens su ieškovu. Ieškovas pateikė įrodymus, kad yra būstas, kuriame gali apsistoti esant Lietuvos Respublikoje. M. T. iki šalių santuokos nutraukimo gyveno Baltarusijoje. Tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 str.), todėl šalių dukros M. T. išvykimas kartu su tėvu į Baltarusija atitinka poreikį palaikyti ir stiprinti M. T. ryšius su artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės. Atsakovės įpareigojimas sudaryti ieškovui galimybę kiekvieną dieną bendrauti su dukra mobiliuoju telefonu nuo 17 val. iki 21 val. neįpareigoja atsakovės versti dukrą M. T. pastoviai nešioti mobilų telefoną, todėl atsakovės argumentas apie galimą mobilaus telefono žalą atmetamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-28 nutarimu Nr.302 patvirtinto Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos apraše nustatyta, kad vaikui išvykstančiam į užsienio valstybę su vienu iš tėvų, kito tėvo sutikimas nėra būtinas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovė pateikė naują įrodymą, kurį pateikti pirmos instancijos teismui nebuvo galimybės – 2011-01-12 ieškovo atsakovei siųstas SMS žinutes, kuriose ieškovas nurodo, kad kreipsis į antstolius dėl dukros atsiėmimo ir ketina toliau bylinėtis (t.2 122-126). SMS žinučių turinys nepaneigia atsakovės argumento, kad ieškovas, išvežęs dukrą M. T. į Baltarusiją, gali, pasibaigus bendravimo su dukra laikui, negrąžinti dukros motinai. Ieškovui atsisakius grąžinti iš Baltarusijos Respublikos dukrą, atsakovei pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992-10-20 sudarytą Sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, tektų per sprendimą priėmusį teismą kreiptis į kompetentingą Baltarusijos Respublikos teismą dėl spendimo pripažinimo ir priverstinio vykdymo. Sprendimo pripažinimo procedūros ir vykdymo trukmė gali būti ilga. Ieškovas nemokėjo šalių sutarto išlaikymo, išskyrus pirmą mokėjimą, bei bylos nagrinėjimo metu perleido savo turtą, todėl jo elgesys vertinamas kaip nesąžiningas. Nepilnametis vaikas negali būti tėvų konflikto įkaitu. Teisėju kolegija, siekdama užkirsti kelią tokiai situacijai, kai šalių dukra ilgą laiką iš Baltarusijos Respublikos gali būti negrąžinama motinai, pakeičia teismo nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką ir nustato, kad ieškovas dukrą M. T. išvežti į Baltarusijos Respubliką ar kitą užsienio valstybę gali tik, kai yra rašytinis atsakovės sutikimas. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Pasikeitus aplinkybėms, šalys galės kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Kiti atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti konkrečiomis byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti. Rezoliucinės teismo sprendimo dalyje išdėstytos bendravimo tvarkos 8 punktą išdėstyti sekančiai:

„8.Tais atvejais, kada M. T. tėvas A. T. planuoja su dukra jo bendravimo laikotarpiu vykti į Baltarusijos Respubliką ar kitą užsienio valstybę, tėvas A. T. įpareigojamas gauti M. T. motinos Y. M. rašytinį sutikimą, kad vaikas su ieškovu išvyktų į Baltarusijos Respubliką ar kitą užsienio valstybę. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.