Panevėžio apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą-Panevėžio apskrities VPK kelių policijos tarnybos atstovui Einiui Kudžmai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Einio Kudžmos 2017 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 50N-84492595-17 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2017 m. sausio 17 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-80193123-16 ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, jog jis 2016 m. gruodžio 13 d., 11.19 val., kelio Panevėžys-Pasvalys–Ryga, 10 km, vairuodamas krovininį automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas du lengvuosius automobilius, iš kurių antrasis buvo policijos specialusis automobilis, pažymėtas skiriamaisiais policijos ženklais, prieš išvažiuodamas į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms dėl ko privertė priešpriešiais važiavusio kito policijos specialiojo automobilio, pažymėto policijos skiriamaisiais ženklais, vairuotoją staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Be to, dėl atliekamo lenkimo manevro buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį ir lenkiamo policijos specialiojo automobilio vairuotojas. Šiais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė policijos specialiųjų automobilių vairuotojus imtis minėtų veiksmų, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. Protokole ir nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.2, 136.4, 9 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Panevėžio miesto apylinkės teismas gavo skundą dėl Panevėžio apskrities VPK kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Einio Kudžmos 2017 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 50N-84492595-17. Skunde ginčijamas nutarimas bei nurodoma, kad pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį jis buvo nubaustas nepagrįstai, nes Panevėžio apskrities VPK neturėjo teisės surašyti protokolo, nes buvo šališka institucija, be to M. B. neįvykdė jam inkriminuoto pažeidimo, pačių pareigūnų elgesys kelyje buvo netinkamas.

Teismo posėdyje M. B. palaiko skundą, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad lenkė 2 automobilius, galimai neapskaičiavo, kad nespės jų aplenkti iki priešpriešiais atvažiuojančių automobilių, bet jie, iš tolo jį pastebėję, pasitraukė truputį dešiniau ir toliau važiavo. Lenkdamas važiavo 90 km/h greičiu. Pareigūnas, kurį lenkė, jį sustabdė ir su juo kilo konfliktas. Automobilio ilgis buvo 25 metrai. KET nepažeidė. Manevrą būtų galimai spėjęs pabaigti, iki atvažiuojant kitiems automobiliams. Prieš lenkimo pradžią matė, jog priešpriešiais jau yra atvažiuojančių automobilių. Ne pirmą kartą taip elgiasi kelyje. Lenkė automobilius apie 1 km. Avarinės situacijos nesukėlė.

Liudytojas D. D. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo ankstesnius parodymus ir parodė, jog 2016 m. gruodžio 13 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule V. A.. Dirbdami naudojo specialų automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairavo automobilį, kolegė V. A. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Apie 11.18 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į „STATOIL“ degalinę, esančią kelyje A10 (Panevėžys-Pasvalys-Ryga) ir priimti pareiškimą dėl degalų vagystės. Gavę iškvietimą, pajudėjo iš Paįstrio kaimo į įvykio vietą. Privažiavęs kelią A10 (Panevėžys-Pasvalys-Ryga), apsižvalgė, iš kairės pastebėjo atvažiuojančius automobilius, jie buvo maždaug 1 km atstumu ir, pasukęs į dešinę pusę, įvažiavo į kelią A10, įsibėgėjo maždaug iki 80-85 km/h ir važiavo Panevėžio kryptimi. Maždaug 11-12 km prisivijo nuo Pasvalio pusės važiavę automobiliai: baltos spalvos „Audi“ ir krovininis automobilis „DAF“ su puspriekabe. Jie važiavo iš paskos maždaug 400-500 metrų ir tada pastebėjo, kad sunkvežimio vairuotojas pradėjo lenkti „Audi“ automobilį. Kai sunkvežimis pradėjo lenkimą tarp specialiojo automobilio ir „Audi“ buvo maždaug 20-30 metrų atstumas. Įvertinęs atstumą, suprato, kad sunkvežimio vairuotojas lenks ir „Audi“ ir jo vairuojamą automobilį. Pažvelgęs į priekį, pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį automobilį (maždaug 500 metrų) ir supratęs, kad sunkvežimio vairuotojas nelabai suspės baigti manevro, sušuko, norėdamas atkreipti kolegės dėmesį. Kai sunkvežimio puspriekabės vidurys buvo maždaug ties automobilio priekiu, pastebėjo kaip priešpriešiais atvažiuojančio automobilio (kaip vėliau paaiškėjo, jog tai buvo Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK priklausantis automobilis) vairuotojas, vengdamas susidūrimo su vilkiku, staiga nusuko į dešinę pusę, į kelkraštį. Tai pastebėjęs, taip pat staiga lėtino greitį ir nusuko į dešinį kelkraštį, kad sunkvežimis galėtų grįžti į savo eismo juostą. Laimingai prasilenkus automobiliams, įsijungę specialiuosius šviesos ir garso signalus, pasivijo sunkvežimį ir jį sustabdė. Sunkvežimis sustojo maždaug ties „STATOIL“ degaline. Nuėjo prie sustabdyto sunkvežimio vairuotojo, prisistatė ir paaiškino sustabdymo priežastį. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko ir aiškino, kad jis turi vaizdo registratorių, tačiau šį kartą jis buvo neįjungtas. Sunkvežimį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo M. B.. Papildomai parodė, kad važiavo 80-85 km/h greičiu. Konflikto kaip tokio nebuvo. Lenkimo metu priešpriešiais važiavo keli automobiliai. Įvykis buvo 2 krypčių kelyje. Kelyje pažeidėjui leistinas važiavimo greitis buvo 80 km/h.

Liudytojas A. T. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad važiavo tarnybiniu automobiliu iš Panevėžio į Pasvalį, su kolega. 10 km staiga į jo eismo juostą išvažiavo krovininis automobilis, todėl staigiai pristabdė automobilį ir metėsi į dešinę, kad būtų išvengta eismo įvykio, nes susidūrimas būtų kaktomuša. Vietos į dešinę buvo pasitraukti. Sunkvežimiui nebuvo vietos grįžti atgal į savo eismo juostą. Su kolega buvo išgąsdinti tokiu sunkvežimio vairuotojo vairavimu. Tarnybinį pranešimą surašė vakare po eismo įvykio. Būtų surašęs tarnybinį pranešimą net ir tuo atveju, jei kolegos pažeidėjui nebūtų surašę protokolo. Įvykis įvyko staigiai, todėl sunkvežimio numerio neįsidėmėjo dėl streso.

Liudytoja V. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio metu važiavo su kolega nuo Pasvalio link Panevėžio. Sėdėjo šalia vairuotojo. Jų pačių automobilis važiavo 80-85 km/h greičiu. Pradėjo lenkti sunkvežimis, kuris, aplenkęs už jų važiuojantį automobilį, nepersirikiavo į savo eismo juostą ir tęsė lenkimo manevrą. Iki to patys greičio nei didino, nei mažino. Sunkvežimiui nebaigus lenkimo manevro, teko mažinti greitį ir keisti važiavimo kryptį į dešinę. Matė kaip priešpriešiais atvažiuojantis Pasvalio policijos automobilis traukiasi sunkvežimiui iš kelio.

Liudytojas L. S. konvojavimo metu važiavo su kolega, sėdėjo šalia vairuotojo. Išvažiavus sunkvežimiui į jų eismo juostą, jie turėjo staigiai keisti važiavimo greitį ir pasitraukti į dešinę, nes priešingu atveju susidurtų kaktomuša.

Iš 2016 m. gruodžio 13 d. tachografo išrašo matyti, kad 2016 m. gruodžio 13 d., 9.19 val., buvo važiuota apie 87 km/h greičiu (b.l. 44).

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs, teismas mano esant neginčytinai įrodyta, kad M. B. padarė jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, nes jis, įvykdydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlė pavojingą situaciją. M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Nors M. B. tvirtina, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo, grėsmės eismo saugumui nekėlė, avarinės situacijos nesukėlė, bet tokius jo parodymus visiškai paneigia nuoseklūs liudytojų D. D., A. T. ir L. S. parodymai, jog dėl M. B. pavojingų veiksmų kelyje jų automobiliai buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tokius liudytojų parodymus visiškai patvirtina liudytojos V. A. parodymai, kad sunkvežimiui pradėjus lenkimo manevrą, policijos automobiliams teko keisti važiavimo kryptį. Liudytojai D. D., A. T., V. A. ir L. S. anksčiau su M. B. jokių konfliktų neturėjo, apkalbėti jo neturi jokio pagrindo, yra policijos pareigūnai, kuriems keliami ypatingi sąžiningumo reikalavimai ir kurių jie laikosi (priešingų duomenų teismui nebuvo pateikta; aplinkybė, kad D. D. surašė panaikintą protokolą, pati savaime neparodo jo nesąžiningumo), todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti jų parodymais. Taip pat liudytojų prodymus faktiškai patvirtina paties M. B. parodymai, kad prieš lenkimo pradžią matė, jog priešpriešiais jau yra atvažiuojančių automobilių, todėl galimai neapskaičiavo, jog nespės baigti lenkimo manevro iki priešpriešiais atvažiuojančių automobilių.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių 136.3 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, o iš anksčiau aptartų M. B. parodymų akivaizdžiai matyti, kad prieš lenkimo pradžią jis matė, jog priešpriešiais jau yra atvažiuojančių automobilių, todėl galimai neapskaičiavo, kad nespės baigti lenkimo manevro iki priešpriešiais atvažiuojančių automobilių, tai yra M. B. faktiškai pripažino, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punktą. Faktą, jog buvo kliudoma priešpriešiais atvažiuojantiems automobiliams patvirtina liudytojai D. D., A. T., V. A. ir L. S.. M. B. teiginys, jog priešpriešiais atvažiuojantiems automobiliams jis nekliudė, atmestinas kaip prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes M. B. įvykio metu vairavo sunkvežimį su puspriekabe ir vykdė lenkimo manevrą 2 eismo juostų kelyje, o tai savaime parodo, kad įvykio vietoje priešpriešiais atvažiuojantiems automobiliams lenkiantis automobilis visuomet bus kliūtis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių 136.4 punktas numato, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, o iš liudytojo D. D. parodymų matyti, jog tam, kad sunkvežimis gilėtų grįžti į savo eismo juostą, jis pats lėtino greitį ir nusuko į dešinį kelkraštį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 9 punktas yra bendroji norma, kuri, nagrinėjamoje situacijoje yra detalizuota Kelių eismo taisyklių 136.3, 136.4 punktuose ir neturėtų būti papildomai kvalifikuojama, bet ši aplinkybė nesudaro jokio pagrindo pakeisti M. B. veiksmų kvalifikaciją.

Gynybos teiginys, kad protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo šališka institucija–atmestinas, nes šiuo metu galiojantis protokolas yra surašytas kito-nesuinteresuoto asmens ir priimtas nutarimas nesuinteresuotos institucijos. Aplinkybė, kad D. D. ir protokolą bei nutarimą surašę asmenys dirba toje pačioje institucijoje, pati savaime nereiškia, jog šie asmenys buvo šališki.

Gynybos teiginys, kad netinkamai surašytas ir anuliuotas pirmas protokolas, kurį surašė D. D., todėl nepagrįstai surašytas nutarimas–atmestinas, nes anuliavus pirmą protokolą, visos jame nurodytos aplinkybės neteko teisinės galios, todėl naujame protokole galėjo būti naudojamas senas protokolo numeris. Ši aplinkybė apskritai neturi reikšmės bylos nagrinėjimui. Be to, anuliavus pirmą protokolą, buvo surinkti papildomi įrodymai, kurie anksčiau nebuvo surinkti ir aplinkybė, kad šie įrodymai nebuvo surinkti, prieš surašant pirmą protokolą, taip pat neturi teisinės reikšmės, nes anuliavus pirmą protokolą, visos su juo susijusios aplinkybės neteko teisinės reikšmės ir neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad M. B. buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį 180 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, nes jis savo kaltės nepripažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pažeidimo padarymo metu jis vairavo sunkvežimį su puspriekabe, jo veiksmais buvo sukeltas realus pavojus kitų transporto priemonių vairuotojų sveikatai ir gyvybei, ir tik kitų transporto priemonių vairuotojų profesionalumo ir laimingo atsitiktinumo dėka neįvyko eismo įvykis, kurio pasekmės būtų itin sunkios, todėl darytina išvada, jog M. B. paskirta nuobauda atitinka jo įvykdytą pažeidimą ir nėra jokio pagrindo švelninti jam paskirtas nuobaudos.

Taip pat, atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apskrities VPK kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Einio Kudžmos 2017 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 50N-84492595-17 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3, 4, 5 straipsniais, teismas

nutaria:

M. B. apeliacinį skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities VPK kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Einio Kudžmos 2017 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 50N-84492595-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.