Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. N. (G. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau teistas tris kartus, paskutinius kartus:

- Vilniaus apygardos tesimo 2017 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63, 64¹, 65, 66 straipsniais galutine bausme – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams su įpareigojimais ir 120 MGL dydžio, tai yra 4 519,20 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų 20 ct) bauda;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams. 2019 m. lapkričio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N., smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, t. y. 2023 m. liepos 30 d., apie 18.40 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną D. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., tarp jų kilusio žodinio konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau nei du smūgius nukentėjusiajai D. N. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai žaizdą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo G. N. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. T. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine A. N. bei jų bendrais vaikais, jos broliu G. N., ir, iki 2023 m. liepos 30 d., gyveno dar sugyventinės motina D. N., tačiau po įvykio D. išsikraustė, dabar nuomoja kartu su savo kita dukra V. (duomenys neskelbtini) butą. Apie konfliktą tarp D. ir G. gali parodyti, kad 2023 m. liepos 30 d. buvo atvažiavusi į svečius V., jie visi bendravo, G. buvo užėjęs pasisveikinti, bet išėjo, jis su jais nesėdėjo. Kai A. kartu su vaikais išėjo į miestą, jie sumanė truputį išgerti alkoholio. Ramiai sau bendravo kambaryje trise – jis, D. ir V.. Po išgerto alkoholio, jis nuėjo miegoti, užmigo tame pačiame kambaryje. Kai miegojo, lygtais girdėjo kažkokius riksmus, bet nėra įsitikinęs, nes buvo labai girtas. Po kiek laiko jis atsibudo ir pamatė, kad namuose yra atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, kuri D. teikia pirmąją pagalbą, jis paklausė V., kas atsitiko, o ši jam atsakė, kad G. sumušė D., bet dėl kokios priežasties, ji jam nesakė. Jis asmeniškai jokio konflikto nematė, per miegus kažką girdėjo, bet tikrai nematė. Buvo atvažiavusi policija, bet G. namuose nebuvo. Su G. kalbėjo kitą dieną, G. jam sakė, kad buvo labai girtas ir mažai ką prisimena (el. b. t. 1, b. l. 163–166).

2023 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, yra vyr. patrulis. 2023 m. liepos 30 d. patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju A. M., apie 18.45 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes sumušta moteris. Atvykus minėtu adresu ir užėjus namo, pamatė ant lovos sėdinčią, kaip vėliau paaiškėjo, D. N., o šalia jos buvo jos dukra V. U.. D. jiems paaiškino, kad ją sumušė jos sūnus G. N., kuris iš karto pabėgo. D. paaiškino, kad sūnus jai sudavė 3 kartus kumščiu į veidą, o konfliktas prasidėjo dėl D. žento. Ant veido buvo akivaizdžios smurto žymės, todėl nukentėjusiajai buvo paaiškinta, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, kuri suteikė D. pirmąją medicinos pagalbą. Bendraujant su pastarąja, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris pati neigė, kad vartojo alkoholį. G. vietoje nebuvo, jo nepavyko surasti (el. b. t. 1, b. l. 154–158).

2023 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti perklausus du bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktus garso įrašus. Viename įraše pranešėja nurodė, kad mamai sūnus sudaužė visą veidą, konfliktas įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Greitoji pagalba reikalinga, moteriai kraujuoja veidas, ji sąmonėje. Girtas brolis pabėgo. Kitame garso įraše pranešėja klausia, ar išvažiavo greitoji, nurodė, kad jie bijo dėl savo sveikatos (el. b. t. 1, b. l. 68–72).

2023 m. liepos 30 d. asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta D. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta, kad aplink kairią akį yra mėlynė kartu su kraujosruva, ant dešinės rankos ir kaklo matomos raudonos spalvos dėmės (galimai kraujas). Pridėta foto lentelė (el. b. t. 1, b. l. 28–30; 41–43).

2023 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3300/2023(01) patvirtina, kad D. N. nustatyta žaizda kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, iki med. pagalbos suteikimo 2023 m. liepos 30 d., 18.52 val.. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamose kūno vietose. Kadangi sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto ar daiktų savybės, konkrečiau apie sužalojimų padarymo mechanizmą, pasisakyti nėra galimybės. Nustatytų sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu (el. b. t. 1, b. l. 193–196).

2023 m. spalio 9 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu, pateikė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo dėl nukentėjusiosios D. N. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (el. b. t. 1, b. l. 141–143, 146–147).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28486-23 atsisakymo esančiais duomenimis ir prie jo pridėtu kvitu nustatyta, kad PSDF biudžetui padaryta turtinė žala atlyginta (el. b. t. 2, b. l. 38–40).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be paties G. N. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad nežymų sveikatos sutrikdymą jai sukėlė jos sūnus G. N.; liudytojos V. U. parodymai, kur ji patvirtino, kad jos brolis nukentėjusiajai padarė sužalojimus; liudytojo D. S. parodymai, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės atvykus policijos pareigūnams, BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kuomet paskambinusi nukentėjusiosios dukra pranešė, kad brolis sudaužė mamą; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad G. N., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, nežymiai sutrikdė D. N. sveikatą.

Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktu šeimos narių sąvokų išaiškinimu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – kartu gyvenusios motinos D. N., sveikatą.

Pranešus G. N. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad su bausmės dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 29–30). Ikiteisminio tyrimo apklausos metu G. N. pageidavo, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę (el. b. t. 2, b. l. 20–22).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. N. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, veiką nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis teistas (el. b. t. 2, b. l. 1–5), administracine tvarka nebaustas (el. b. t. 2, b. l. 8–9), nedirbantis (el. b. t. 2, b. l. 6–7), nevedęs. Byloje nėra duomenų apie G. N. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. N. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

G. N. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti G. N. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. G. N. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – motiną D. N.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 23,02 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. t. 1, b. l. 146–147). Ikiteisminio tyrimo metu gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kadangi PSDF biudžetui padaryta turtinė žala atlyginta (el. b. t. 2, b. t. 38–40). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

G. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmena su BPC garso įrašu, atskirame voke saugoma prie šios bylos medžiagos, paliktina saugojimui šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. (G. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. N. (G. N.) paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti G. N. (G. N.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Procesą pagal civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 23,02 Eur (dvidešimt trijų eurų 2 ct) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

G. N. (G. N.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmeną su bendrojo pagalbos centro garso įrašu, atskirame voke saugomą prie šios bylos medžiagos, palikti saugojimui šioje byloje.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.