Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. T. ir D. M. ieškinį atsakovui V. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims G. V., Kauno miesto 21 notarų biuro notarui Vyteniui Lideikiui, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys atmestinas. Nors atsakovo atstovė - advokatė, kuriai atsakovas pasirašyta atstovavimo sutartimi suteikė teisę pripažinti ieškinį (b.l. 30), atstovaujamojo vardu ieškinį pripažino, tačiau toks ieškinio pripažinimas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsisakytinas priimti CPK 42 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ginčo sandoriu perleistas nekilnojamasis turtas -65/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovo yra įgytas 2005 m. gegužės 26 d. (b.l. 8-10), t.y. atsakovo V.V. ir trečiojo asmens G. V. santuokos metu, tretysis asmuo G. V. dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2006 m. vasario 12 d. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-669-601/2008 t.1, b.l. 41-49). Šių aplinkybių šalys neginčija. Todėl preziumuotina, kad pagal ginčo sandorį įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir ši prezumpcija įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3.88 straipsnio 2 dalis). Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad šis ginčo turtas yra įtrauktas į sutuoktinių dalintiną turtą, tą patvirtina ir trečiojo asmens G. V. pareiškimas dėl santuokinio turto padalijimo (prijungtos bylos t.1, b.l. 41-49), ši byla šiuo metu yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl tretysis asmuo G. V. į ginčijamu sandoriu įgytą turtą turi tokias pat teises kaip ir atsakovas V. V., ir atsakovas V. V. disponuoti šiuo turtu (tame tarpe grąžinti jį pardavėjams) gali tik bendru sutarimu su trečiuoju asmeniu G. V. (CK 3.92 straipsnio1 dalis, 4 dalis). Remiantis šių normų reikalavimais, darytina išvada, kad atsakovo pareikštas ieškinio pripažinimas ir dėl to kylanti savanoriška sandorio restitucija be trečiojo asmens - buvusios sutuoktinės G. V. sutikimo reikštų jos teisių, taip pat įstatymų reikalavimų pažeidimą. Dėl šių aplinkybių atsakovo ieškinio pripažinimas negali būti priimtas. Atmestini atsakovo atstovės paaiškinimai, jog trečiojo asmens teisės nepažeidžiamos, kadangi ji galės reikšti pinigines pretenzijas buvusiam sutuoktiniui – atsakovui. Kaip jau nurodyta, santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, todėl dėl jo disponavimo neabejotinai reikalingas sutuoktinės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai sandoris būtų pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu, tačiau toks sprendimas šiuo atveju dar nėra priimtas. Be to, atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo ginčo sandorio sudarymo momento, ir įvykusius nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, ieškinio pripažinimas ir atsakovo vienašališkas sutikimas grąžinti turtą neabejotinai apribos ir pažeis trečiojo asmens teises, tuo tarpu civilines teises gali apriboti tik įstatymas ar įstatymų pagrindu teismas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Teismas nėra nustatęs įstatyminio pagrindo apriboti trečiojo asmens teises į bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu valdomą ginčo nekilnojamąjį turtą. Todėl įstatymo reikalavimų nepaisymas, absoliutizuojant vien atsakovo procesinę teisę pripažinti ieškinį, šiuo atveju reikštų ir viešo intereso laikytis įstatymo reikalavimų pažeidimą. Be to, atsakovo veiksmai, pripažįstant ieškinį šiuo atveju gali reikšti jo piktnaudžiavimą savo teise, kas taip pat yra draudžiama įstatymu (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinio pripažinimą (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Vertinant ieškinio pripažinimą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad šalių atstovai pripažino, jog sandorio šalys iki sutarties sudarymo jau buvo pažįstamos, todėl jų tarpusavio santykiai taip pat galėjo įtakoti atsakovo veiksmus pripažįstant ieškinį.

Atsisakius priimti atsakovo pareikštą ieškinio pripažinimą, svarstytinas pareikšto reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas, tačiau ir šiuo atveju ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) bei nepagrįstas įstatymo reikalavimais. Ginčo sandoris (b.l. 8-10) sudarytas ir patvirtintas notarine tvarka, sandoryje labai aiškiai nurodyta sandorio kaina t.y. nurodyta, kad turtas parduodamas už 220 000 Lt, taip pat nurodyta atsiskaitymo tvarka – AB Sampo banko atsakovui suteiktą paskolą 220 000 pervedant į ieškovo M. T. asmeninę sąskaitą. Todėl visiškai nepagrįstas ieškovų nurodytas pagrindas, jog ginčo sandoris prieštarauja CK 6.397 straipsnio 1 dalies imperatyviai nuostatai, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta nekilnojamojo daikto kaina. Netinkamos kainos nurodymas sutartyje jokiu būdu negali būti pripažintas nekilnojamojo daikto kainos nenurodymu, kadangi tai prieštarauja elementariai logikai. Šiuo atveju ieškovai, įrodę šalių susitarimą dėl kitokios, t.y. didesnės sandorio kainos, savo teises galėtų apginti CK 6.345 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu t.y. pareiškę reikalavimą dėl nesumokėtos kainos dalies priteisimo. Be to, CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties.

Ieškovai neįrodė ir kito sandorio negaliojimo pagrindo - apgaulės t.y. ieškinio pagrįstumo neįrodė ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Remiantis šio straipsnio nuostatomis apgaulę būtų gali apibrėžti, kaip sandorį sudarančio asmens tyčinį suklaidinimą dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti arba aktyviais veiksmais, arba svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Todėl, kai yra reiškiamas reikalavimas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (pvz. tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų) siekdamas suklaidinti ieškovą, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Sprendžiant, ar buvo apgaulės veiksmai, abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Tokį apgaulės veiksmų kvalifikavimą yra įtvirtinęs LR Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas (LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-189/2008, 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007 m.). Atsakovo atstovė, pripažindama ieškinį, neigia atsakovo ketinimus apgauti ieškovus (t.y. iš esmės neigia atsakovo tyčinius veiksmus), teigdama, kad atsakovas tik juos suklaidino. Tačiau tokiu atveju neaišku, kodėl atsakovas, neturėdamas tikslo apgauti pirkėjus ir pripažindamas susitarimą dėl didesnės sandorio kainos, sandorio sudarymo metu vis tik nurodė kitą kainą. Be to, šiuo atveju vertintina ir tai, kad sandoris buvo tvirtinamas notaro, todėl notaras negalėjo nurodyti kitokios sutarties kainos nei šalys susitarė ir ją jam nurodė. Vertinant tai, kad sandoris sudarytas notarinėje kontoroje, o prierašas sutartyje patvirtina tai, kad sutarties tekstas žodžiu buvo išverstas į rusų kalbą, ieškovai yra pakankamai jauno amžiaus ir patys turėjo galimybę pasirūpinti savo teisių apsauga, bei jiems nenurodžius ir įrodymais nepatvirtinus konkrečių apgaulės aplinkybių, pripažintina, jog ieškovai neįrodė CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo – apgaulės.

Šis sandorio negaliojimo pagrindas faktiškai ir buvo įrodinėjamas vien atsakovo pareikštu ieškinio pripažinimu. Atsižvelgiant į nurodytas atsisakymo priimti tokį ieškinio pripažinimą aplinkybes bei atsakovui iš esmės neigiant pačią apgaulę, toks ieškinio faktų ir aplinkybių pripažinimas nelaikytinas pakankamu įrodymu, leidžiančiu, remiantis faktų tikėtinumo taisykle, daryti pagrįstą išvadą, jog sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje, dėl ko jis galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Kitokių apgaulės aplinkybes patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Apgaulės aplinkybes iš dalies paneigia ir tai, kad ieškovai po sandorio sudarymo 2005 m. birželio 22 d. notarų biure parašė pareiškimą (prijungtos bylos t.1, b.l. 115), kuriuo patvirtino gavę sutartimi numatytą sumą ir pretenzijų neturį bei nereikš ateityje. Jei sutartis dar nebuvo pilnai įvykdyta, ieškovai, būdami sąmoningi, apdairūs ir protingi asmenys, jokiu būdu nebūtų rašę tokio pareiškimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) po 1500 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybei - po 10 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.