- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2-4103-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00693-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- UAB „Veikrė“
- Kategorijos
- 114.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. B. prašymą dėl įrodymų užtikrinimo iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Veikrė“ pateikimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. 2014-03-24 pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas užtikrinti teisingam ir sąžiningam būsimam bankroto procesui reikalingus įrodymus, pavedant pareiškėjo pasirinktam antstoliui tiksliai užfiksuoti atsakovo UAB „Veikrė“ kasos knygos, kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių turinį, leidžiant antstoliui padaryti šių dokumentų kopijas. Pareiškėjas prašo šį prašymą spręsti skubiai, nepranešus atsakovui UAB „Veikrė“. 2014-03-27 pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus.
Pareiškėjas nurodo, kad 2014-01-09 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 110 000 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir 3 200 Lt žyminio mokesčio išieškojimo jo naudai iš atsakovo UAB „Veikrė“. Šis vykdomasis raštas nėra įvykdytas, 2014-03-18 antstolis surašė Išieškojimo negalimumo aktą. Esą restoranas „Osaka“ veiklos nebevykdo, atsakovas lėšų, ar registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Pareiškėjo teigimu, jis ketina reikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Atsakovo vadovė E. P., nepaisydama bendrovės piniginėms lėšoms taikyto arešto, neteisėtai inkasavo 25 520, 10 Lt ir tuo sukėlė papildomą žalą pareiškėjui. Pažymi, jog atsakovas nuo 2014-02-17 nutraukė iki šiol vykdytą restorano veiklą, tačiau vadovė nėra pareiškusi pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Esą tokie atsakovo veiksmai parodo akivaizdų atsakovo valdymo organų nesąžiningumą, dėl ko kyla pagrįsta abejonė, ar finansiniai įmonės dokumentai liks autentiški. Tuo tarpu bankroto bylos procese kreditorių sąrašai tvirtinami be kita ko remiantis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau turint omenyje atsakovo valdymo organų atliekamus nesąžiningus veiksmus, kyla pagrįsta abejonė, jog iki to laiko, kol bus iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriui bus pateikti įmonės finansiniai dokumentai, šie dokumentai bus autentiški. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklauso restoranas „Osaka“ – didelė dalis ūkinių operacijų visą įmonės gyvavimo laiką buvo atliekamos grynaisiais pinigais, todėl visi atsakovo kasos pajamų ir išlaidų orderiai iki šiol yra tik atsakovo dispozicijoje, nebuvo teikiami jokioms valstybės priežiūros institucijoms, todėl gali būti sunku patikrinti šių duomenų autentiškumą. Dėl nurodytų argumentų, pareiškėjo teigimu, kyla pagrįsta abejonė, ar bankroto administratoriui bus pateikti autentiški kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Todėl pareiškėjas siekia gauti reikalingus, su byla susijusius, dokumentus. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad išsaugoti autentiškus atsakovo finansinius dokumentus yra svarbu siekiant užkirsti kelią neskaidriai bankroto procedūrai. Tikėtinumą, jog atsakovo vadovė pateiks neautentiškus įmonės finansinius dokumentus esą patvirtina tai, kad ji pažeidė Antstolio patvarkymą, kuriuo buvo uždrausta atlikti mokėjimus iš kasos bet kokiems tretiesiems asmenims, derybų metu dėl taikos sutarties dažnai keisdavo nuomonę, neskubėjo vykdyti antstolio reikalavimų dėl informacijos apie bendrovę pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl įrodymų užtikrinimo netenkintinas.
Civilinio proceso kodekso 221 numato, kad asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo be procesiniams dokumentams privalomų elementų turi būti nurodomi įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti, aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti, bei priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 str.). Taigi įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti, ar ne. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar prašomi užtikrinti įrodymai susiję su ieškinio aplinkybių pagrindimu. Įrodymų užtikrinimu siekiama sudaryti sąlygas, kad teismas galėtų surinkti duomenis, nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą byloje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia užtikrinti atsakovo UAB „Veikrė“ kasos knygos, kasos pajamų bei išlaidų orderių autentiškumą, teigdamas, jog šie dokumentai yra būtini būsimam atsakovo bankroto bylos, kurią ieškovas ketina inicijuoti, procesui. Pareiškėjo teigimu, šių dokumentų autentiškumui grėsmę kelia įmonės vadovės nesąžiningi veiksmai, nes ji pažeidė Antstolio patvarkymą, kuriuo buvo uždrausta atlikti mokėjimus iš kasos bet kokiems tretiesiems asmenims, derybų metu dėl taikos sutarties dažnai keisdavo nuomonę ir neskubėjo vykdyti antstolio reikalavimų dėl informacijos apie bendrovę pateikimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo D. B. prašymas dėl tų pačių įrodymų užtikrinimo, grindžiamas iš esmės tais pačiais pagrindais, jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4017-340/2014 ir 2014-03-24 nutartimi atmestas, išdėstant tokio procesinio sprendimo motyvus. Pareiškėjas jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų realią grėsmę prašomiems užtikrinti įmonės dokumentams, nenurodė ir neįrodė. Atkreiptinas dėmesys, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas griežtai reglamentuoja įmonės apskaitos dokumentų pildymo tvarką, patikslinimus, klaidų taisymą bei apskaitos duomenų registravimą, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Kaip matyti iš kartu su pareiškėjo prašymu pateiktų Kasos aparato kasos operacijų žurnalo kopijų, UAB „Veikrė“ fiksuoja atliekamas kasos operacijas, todėl išlieka objektyvi galimybė nustatyti piniginių srautų judėjimą. Tačiau ieškovui, turinčiam įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą finansinį reikalavimą skolininko UAB „Veikrė“ atžvilgiu, bankroto bylos iškėlimo atveju pareigos iš naujo įrodinėti kreditorinio reikalavimo dydį neatsiranda. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovo vadovės veiksmai kelia grėsmę UAB „Veikrė“ kasos knygos, kasos pajamų bei išlaidų orderių autentiškumui, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir vertintini tik kaip pareiškėjo nuomonė.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir vertinant, kad pareiškėjas D. B. nepagrindė įrodymų užtikrinimo būtinumo, pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo D. B. dėl įrodymų užtikrinimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.