- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- e1-102-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00051-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą S. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. I. kaltinamas tuo, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei:
S. I., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą (bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai) ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos 1997 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. VIII-275 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdamas muitinei grynųjų pinigų deklaraciją), 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 18:50 val. vykdamas iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, automobiliu "Volkswagen Crafter", valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, Tilžės g. 2, Šakininkų k. Pagėgių sav., nepateikdamas muitinės kontrolei, juodos spalvos odinėje rankinėje gabeno 10 000 eurų, po viršutinėmis kelnėmis gabeno 20 000 eurų bei juodos spalvos odinėje piniginėje gabeno 1160 eurų, 700 Rusijos rublių ir 1 JAV dolerį grynaisiais pinigais. Tokiu būdu S. I. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 31160 eurų, 700 Rusijos rublių, 1 USD dolerį (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą Rusijos rublio kursą – 8,10 eurų; JAV dolerio kursą - 0,84 euro centai), kurių bendra vertė 31 168,94 eurai ir viršija 250 MGL dydžio sumą ir jų nepateikė muitinės kontrolei.
Iš Klaipėdos TM Panemunės kelio posto vyr. inspektoriaus A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 18:50 val. į detalaus tikrinimo vietą atvyko automobilis "Volkswagen Crafter", valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vairuojamas Rusijos Federacijos piliečio S. I. (paso Nr. (duomenys neskelbtini)). S. I. žodžiu deklaravo, gabenantis 70 LTR dyzelinio kuro ir 40 NAR cigarečių. Vairuotojo buvo paklausta ar nereikia deklaruoti pinigų, vairuotojas atsakė, kad gabenamų pinigų neturi ir deklaruoti nereikia. Muitinį tikrinimą atliko kartu su posto vyresniąja inspektore L. R. Prieš atliekant muitinį tikrinimą, prie automobilio, vairuotojo buvo dar kartą paklausta ar neturi deklaruoti grynųjų pinigų. Jis patikino, kad tikrai negabena grynųjų pinigų. Tikrinant automobilį ir vairuotojo asmeninius daiktus, juodos odinės rankinės vidinėje kišenėje su užtrauktuku (nuo galinės dalies) buvo rasta 10000 eurų grynaisiais pinigais, surištų gumele. Toliau tikrinant automobilį atkreipė dėmesį piliečio S. I. keista eisena, atrodė, kad vairuotojui kažkas trukdo judėti. Įtarus, kad vairuotojas gali turėti nedeklaruotų prekių ir paklausus ką jis slepia, S. I. iš viršutinių kelnių ištraukė tris ryšulėlius grynųjų pinigų (vienas 10000 eurų, kiti du po 5000 eurų), perrištų atskiromis gumelėmis ir staigiu judesiu įsidėjo į juodą odinę rankinę, esančią ant jo peties. Vairuotojo buvo paprašyta eiti į tarnybines patalpas jo rankinės ir pinigų patikrinimui. Tarnybinėse patalpose buvo detaliai patikrinta rankinė ir suskaičiuoti pinigai. Suskaičiavus pinigus pas S. I. juodoje rankinėje buvo rasta 10000 eurų (100 kupiūrų po 100 eurų). Grynųjų pinigų, kuriuos S. I. iš po viršutinių kelnių įsidėjo į juodą rankinę, buvo rasta 20000 eurų (15 kupiūrų po 500 eurų, 25 kupiūrų po 100 eurų, 200 kupiūrų po 50 eurų). Juodoje odinėje piniginėje buvo rasta 1160 eurų ( 9 kupiūros po 100 eurų, 5 kupiūros po 50 eurų, 1 kupiūra 10 eurų), 1 USD doleris, 700 Rusijos rublių (1 kupiūra 500 rublių ir 1 kupiūra 200 rublių). Pilietis S. I. teigė, jog vyksta krovinio į Vilnių (b.l. 4-5).
Iš patikrinimo akto Nr. LTLK4000 matyti, kad patikrinta S. I. vairuojama transporto priemonė VW (valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)). Asmuo deklaravo 70 LTR kuro ir 40 NAR cigarečių. Tikrinimo metu rasta 31160 Eurų, 700 Rusijos rublių, 1 USD doleris (b.l. 8).
2021 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad posto teritorijoje yra stendas, ant kurio pritvirtinta įvairi informacija, aktuali keleiviams. Ant stendo pateikta informacija ir apie grynųjų pinigų deklaravimą, kur nurodyta: "kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąją šalį, gabendamas ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo deklaruoti muitinės įstaigoje. Tokiu atveju asmuo turi pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Grynuosius pinigus turi deklaruoti juos gabenantis asmuo, nepriklausomai nuo to, kas yra grynųjų pinigų savininkas (juos gabenantis asmuo, kitas fizinis ar juridinis asmuo) ir kodėl asmuo juos gabena". Nuėjus į posto tarnybines patalpas, prie muitinės pareigūnų langelio, kur vairuotojai ir keleiviai deklaruoja gabenamas prekes matyti padėtos informacinės skrajutės su informacija keleiviams, taip pat informacija apie grynųjų pinigų (nuo 10 000 eurų) deklaravimą. Nuėjus į Panemunės kelio posto pamainos viršininko ir inspektorių darbo vietą buvo nurodyta, kad iš Rusijos Federacijos piliečio S. I. paimti daiktai sudėti į Panemunės postui priklausantį užrakinamą seifą. Klaipėdos TM Panemunės kelio posto vyr. inspektorius A. S. pateikė tarnybinį pranešimą su pridedamais dokumentais, taip pat inspektorius atrakino seifą ir pateikė S. I. daiktus: 1. Juodos spalvos odinę rankinę su asmeniniais daiktais. Apžiūrėjus rankinę, reikšmingų objektų nerasta. 2. Juodos ir pilkos spalvos kuprinę "Ellehammer" su smulkiais asmeniniais daiktais. Apžiūrėjus kuprinę, reikšmingų objektų nerasta. 3. Mobiliojo ryšio telefoną "HONOR 10 LITE" su SIM kortele "MegaFon". 4. Juodos spalvos odinę piniginę "PETEK". Apžiūrėjus piniginę, viduje rastos 3 kortelės: nuolaidų kortelės (2 vnt.) ir banko kortelė (1 vnt.). 5. S. I. priklausantys Rusijos Federacijos pasai (3 vnt.): Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinis asmens pasas, galiojantis nuo 2019-10-16 iki 2029-10-16); pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užpildyti visi įvažiavimo/išvažiavimo spaudų lapai (galioja nuo 2019-09-04 iki 2029-09-04); pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2017-01-13). 6. Transporto priemonės "Volkswagen Crafter" registracijos liudijimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (1 vnt.) 7. Dokumento kopija rusų kalba (1 lapas): 2021 m. rugsėjo 3 d. paraiška Nr. 45, kurioje pateikta informacija - užsakovas: "I.P. P. M.D."; siuntėjas: "(duomenys neskelbtini)"; gavėjas: "I.P. U."; adresas ir pakrovimo laikas: (duomenys neskelbtini), 2021-09-06 10:00; iškrovimo adresas ir laikas: Kaliningradas (duomenys neskelbtini) 15:00; maršrutas: Kaliningradas-Vilnius-Kaliningradas; krovinys: įranga; svoris: 250 kg; paslaugos kaina ir apmokėjimo salygos: 24000 rublių, apmokėjimas pagal originalų CMR, sąskaitą ir aktą, per 5-6 dienas; transporto priemonė: VW Crafter, Nr. (duomenys neskelbtini); vairuotojas: I. S., tel. (duomenys neskelbtini). 8. Grynieji pinigai, sudėti į tris atskiras permatomas įmautes: vienoje įmautėje yra pinigai (palaidi, nesurišti banknotai), kaip nurodė muitinės pareigūnai, rasti juodos spalvos odinėje piniginėje: iš viso 1160 eurų, 700 Rusijos rublių ir 1 JAV doleris. Kitoje įmautėje yra pinigai (viena krūvelė, surišta geltona gumele), kaip nurodė muitinės pareigūnai, rasti juodos spalvos odinėje rankinėje: iš viso 10 000 eurų. Trečioje įmautėje yra pinigai (trys atskiros krūvelės, surištos spalvotomis gumelėmis), kaip nurodė muitinės pareigūnai, kuriuos S. I. buvo paslėpęs po viršutinėmis kelnėmis: iš viso 20 000 eurų (vienoje krūvelėje 10000 eurų, antroje 5000 eurų, trečioje 5000 eurų). Iš viso įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta 31160 eurų, 700 Rusijos rublių ir 1 JAV doleris (b.l. 25-28).
Buvo apžiūrėtas paketas Nr. IB2387008 ir jame esantys S. I. grynieji pinigai, paimti 2021-09-05 įvykio vietos apžiūros metu, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste, Tilžės g. 2, Šakininkų k. Pagėgių sav. Apžiūros metu paketas atidaromas ir iš jo išimamos trys skaidraus plastiko dokumentų įmautės, kuriose yra grynieji pinigai. 1. Apžiūrimi pinigai, esantys įmautėje (palaidi, nesurišti banknotai), kurie, kaip nurodė muitinės pareigūnai, rasti juodos spalvos odinėje piniginėje: 1160 eurų (9 vnt. (devyni) 100 (vieno šimto) nominalo vertės Euro banknotų; 5 vnt. (penki) 50 (penkiasdešimties) nominalo vertės Euro banknotų; 1 vnt. (vienas) 10 (dešimties) nominalo vertės Euro banknotas). 700 Rusijos rublių (1 vnt. (vienas) 500 (penkių šimtų) nominalo vertės Rusijos rublio banknotas; 1 vnt. (vienas) 200 (dviejų šimtų) nominalo vertės Rusijos rublio banknotas. 1 vnt. (vienas) vieno nominalo vertės JAV dolerio banknotas). 2. Apžiūrimi pinigai, esantys įmautėje (viena krūvelė, surišta geltona gumele), kurie, kaip nurodė muitinės pareigūnai, rasti juodos spalvos odinėje rankinėje: 10 000 eurų (100 vnt. (vienas šimtas) 100 (vieno šimto) nominalo vertės Euro banknotų). 3. Apžiūrimi pinigai, esantys įmautėje (trys atskiros krūvelės, surištos spalvotomis gumelėmis), kuriuos, kaip nurodė muitinės pareigūnai, S. I. buvo paslėpęs po viršutinėmis kelnėmis: 20 000 eurų. Vienoje krūvelėje yra 5000 eurų: 100 vnt. (vienas šimtas) 50 (penkiasdešimties) nominalo vertės Euro banknotų; kitoje krūvelėje taip pat yra 5000 eurų: 100 vnt. (vienas šimtas) 50 (penkiasdešimties) nominalo vertės Euro banknotų; trečioje krūvelėje yra 10000 eurų: 15 vnt. (penkiolika) 500 (penkių šimtų) nominalo vertės Euro banknotų; 25 vnt. (dvidešimt penki) 100 (vieno šimto) nominalo vertės Euro banknotų. Iš viso apžiūros metu suskaičiuota 31160 eurų, 700 Rusijos rublių ir 1 JAV doleris (b.l. 64-65).
Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. 19 val. 30 min. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste, Tilžės g. 2, Šakininkų k., Pagėgių sav. sulaikytas S. I. (1971-12-18). 2021 m. rugsėjo 5 d. 14 val. 08 min. laikinai sulaikytas asmuo paleistas į laisvę (b.l. 83-86).
Liudytojas A. S. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. dirbo Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietoje, atvykimo pusėje. Apie 18.50 val. į detalaus tikrinimo vietą atvyko automobilis VOLKSWAGEN CRAFTER, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vairuojamas Rusijos Federacijos piliečio S. I.. Vairuotojas atėjęs į posto tarnybines patalpas, prie langelio, priėjo prie inspektorės L. R. Girdėjo, kad asmuo žodžiu deklaravo 70 LTR dyzelinio kuro ir 40 NAR cigarečių. Asmens tikrai buvo paklausta, ar jis turi deklaruojamų pinigų, į ką asmuo atsakė, jog deklaruojamų grynųjų pinigų neturi. Įtarimų asmuo nesukėlė, tačiau su posto inspektore L. R. atliko detalų vairuotojo asmeninių daiktų ir transporto priemonės muitinį patikrinimą. Dar kartą pasitikslino, ar neturi deklaruojamų grynųjų pinigų, kur važiuos, kokių prekių pasikrauti, kaip atsiskaitys už prekes. Vairuotojas pasakė, kad važiuos į Vilnių pasiimti prekių, prekės yra nebrangios, deklaruoti nereikia. Paprašė, kad asmuo atidarytų automobilio duris, bagažinę. Asmuo elgėsi ramiai, jokių įtarimų iš pradžių nesukėlė. Tikrinant automobilį pastebėjo, kad ant vairuotojo sėdynės yra padėta juodos spalvos odinė rankinė. Vairuotojas šią rankinę padėjo automobilyje, ant žemės. Tuomet jis pats rankinę paėmė ir padėjo atgal ant sėdynės. Vairuotojas vėl pakartojo tą patį, t.y. rankinę padėjo ant žemės. Jis paprašė atidaryti rankinę ir atitraukti viduje esantį skyrelį. Vairuotojas atitraukė rankinės viduje esantį skyrių, kuriame matėsi viena krūvelė grynųjų pinigų, surištų gumele, vienodomis kupiūromis, t.y. po 100 Eurų. Jis paklausė, kiek čia yra pinigų, vairuotojas atsakė, kad 10 000 Eurų. Vairuotojui nurodė palikti pinigus rankinėje, kadangi turės eiti į tarnybines patalpas suskaičiuoti pinigus. Nuo to momento vairuotojas rankinę turėjo su savimi, ant peties. Toliau tęsė automobilio tikrinimą. Ant keleivio sėdynės buvo padėta juodos-pilkos spalvos medžiaginė kuprinė su asmeniniais daiktais, kurią patikrinus, nieko įtartino nerasta. Vairuotojo buvo paprašyta atidaryti keleivio pusėje grindyse esančią angą, joje nieko nerasta. Uždarant vairuotojui šią angą ir atsistojus, matėsi, kad vairuotojas kažkaip keistai vaikšto, suglaudęs kelius. Iš nugaros pusės matėsi, kad vairuotojas kažką slepia po kelnėmis. Pamatęs, kad asmuo kažką slepia, paklausė ką jis turi prie savęs. Tuomet vairuotojas stengdamasis išvengi pareigūnų dėmesio, sukdamasis nuo jų, staigiu judesiu kažką išsitraukė ir įsidėjo į ant peties esančią juodos spalvos odinę rankinę. Supratęs, kad vairuotojas prie savęs slėpė dar grynųjų pinigų, nusivedė vairuotoją į tarnybines patalpas, skaičiuoti grynųjų pinigų. Iš pradžių paprašė, kad vairuotojas padėtų ant stalo iš pat pradžių rastus pinigus, juodos spalvos odinėje rankinėje. Šioje vienoje krūvelėje, surištoje gumele, buvo suskaičiuota 10 000 Eurų (100 vnt. kupiūrų po 100 Eurų). Tuomet nurodė vairuotojui dėti ant stalo kitus pinigus, kuriuos jis išsitraukė iš po viršutinių kelnių. Iš viso buvo 3 atskiros krūvelės, surištos gumelėmis (vienoje krūvelėje 10000 eurų, antroje 5000 eurų, trečioje taip pat 5000 eurų), iš viso jose suskaičiuota 20000 Eurų. Po to, asmens buvo paprašyta pateikti savo piniginę ir taip pat suskaičiuoti joje esančius grynuosius pinigus. Vairuotojas pateikė savo juodos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo 1160 eurų, 700 Rusijos rublių ir 1 JAV doleris. Iš viso pas pilietį S. I. rasta nedeklaruotų grynųjų pinigų - 31 160 eurų, 700 Rusijos rublių ir 1 JAV doleris. Piliečio paklausus, ar suprato, kad nedeklaravo grynųjų pinigų, kurie viršija 10000 eurų sumą, ir tokiu būdu padarė pažeidimą, asmuo savo kaltės neneigė. S. I. pasakė, kad nepagalvojo, paskui paminėjo, jog išsigando, bet konkrečiai nieko nedetalizavo. Iš piliečio buvo paimti daiktai: mobiliojo ryšio telefonas, Rusijos federacijos pasas, transporto priemonės dokumentai, juodos spalvos odinė rankinė, kuprinė su asmeniniais daiktais, grynieji pinigai ir viskas palikta saugoti užrakintame tarnybiniame seife, kol atvyko Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai. Asmuo elgėsi ramiai, kalbėjo mandagiai, savo kaltę suprato. Apie gabenamus nedeklaruotus grynuosius pinigus buvo pranešta Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkui. Asmuo bandė aiškintis, kad tie 10 000 buvo legaliai įvežti ir deklaruoti Lenkijos pasienyje, kas galimai buvo kaip jo gynybinė pozicija. Asmuo, vykstantis ne pirmą kartą iš Rusijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Rusiją, privalo žinoti grynųjų pinigų deklaravimo tvarką ir tai yra jo prievolė. Muitinės pareigūnai neprivalo kiekvienu atveju asmens klausti, ar jis turi deklaruojamų grynųjų pinigų, tačiau jie praktiškai visuomet paklausia. Šiuo atveju asmens taip pat buvo bent porą kartų paklausta, ar vežasi grynųjų pinigų, į ką asmuo atsakė, jog deklaruoti pinigų nereikia (b.l. 48-50).
Baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, kad S. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 3 dalyje.
Turto konfiskavimas.
Kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Naujosios grynųjų pinigų deklaracijų formos yra patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nustatomi tam tikrų formų šablonai ir veiksmingo keitimosi informacija techninės taisyklės. Kartu su Grynųjų pinigų deklaracija vykstant į (iš) trečiąsias šalis ar keliaujant į (iš) ES valstybių reikės pateikti ir gabenamų grynųjų pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų kopijas. Priklausomai nuo grynųjų pinigų ekonominės kilmės, tokie dokumentai galėtų būti - dokumentas, nurodantis grynųjų pinigų ir (ar) piniginių priemonių paveldėjimą; sutartis, kurios objektas yra pervestos lėšos; kilnojamojo arba nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, kai atsiskaitoma grynaisiais; kasos čekis (kitas dokumentas), kurį išduoda loterijos, varžybų, sporto ar kultūros renginių, azartinių lošimų organizatoriai ir kt. kiti lėšų savininko išduoti dokumentai, įskaitant notaro patvirtintus dokumentus, kuriuose pateikiama įstaiga (organizacija) ir patvirtinama grynųjų ir (arba) piniginių priemonių kilmė; banko išrašas; kiti dokumentai.
Pažymėtina, jog atvykstant iš trečiosios šalies S. I. nedeklaravus gabenamų 31160 eurų, 700 Rusijos rublių, 1 USD dolerio buvo neįvykdyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos 1997 m. birželio19 d. Nr. VIII-275 įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis vienkartinę grynųjų pinigų sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje. Tai yra, buvo užkirstas kelias kompetentingoms institucijoms atlikti savalaikį tyrimą dėl pinigų kilmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 pažymėta, jog kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi, konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nustatyta, kad didžioji nuteistosios gabentų pinigų dalis priklausė įmonei, buvo gauti už tarptautinėse parodose JAV ir Tailande parduotus įmonės gintaro gaminius, kurie pagrįsti įmonės finansinės veiklos dokumentais, nebuvo jokių duomenų, kad konfiskavimu siekta užkirsti kelią kokiai nors kitai neteisėtai veiklai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis S. I. nurodė, kad gabenami pinigai priklauso jo darbdaviui, ką su pinigais - 30000 eurų, reiks daryti būtų sužinojęs 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje. Ikiteisminio tyrimo metu nei pats įtariamasis S. I., nei jo darbdavys, kuriam galimai priklauso nedeklaruoti 30000 eurų, nepateikė jokių duomenų apie pinigų kilmę ir panaudojimo teisėtumą. Nedeklaravus pinigų, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos, o pagrindo įžvelgti, kad nusikaltimo dalyko dalinis konfiskavimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019 nurodyta, kad bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir proporcingumo principo taikymą tarp bausmės ir poveikio priemonės, iš įtariamojo S. I. išieškotina dalis konfiskuotino turto sumos-10000 eurų.
Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama bauda, todėl procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamasis S. I. sutiko su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamojo S. I. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl padaryto nusikaltimo kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš prokurorės pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu matyti, kad prokurorė kaltinamajam siūlo skirti S. I. už veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje skirti 210 MGL (10500 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą baudą mažinti 1/3 ir paskirti 140 MGL (7000 eurų) dydžio baudą. Taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį ir konfiskuoti 10000 eurų, iš likusios sumos - 7000 eurų nukreipti į paskirtos baudos padengimą, o 14 160 eurų, 700 Rusijos rublių ir 1 USD dolerį grąžinti S. I..
Kaltinamasis su baudos bausme sutinka, bet prašo sumažinti siūlomą baudą, nes neseniai mirė jo tėvai ir jam sunku susikaupti, taip pat jis vienintelis išlaiko (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimos maitintojas ir po tėvų laidotuvių turi labai daug skolų. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo mėnesio vidutinės pajamos yra 550 Eurų, ir tokio dydžio bauda jam būtų nepakeliama našta. Siūlomą konfiskuotiną sumą jis būtų skolingas savo darbdaviui, todėl prašo nekonfiskuoti sulaikytų pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirbantis, yra Rusijos Federacijos pilietis. Esant tokioms aplinkybėms, jam skirtina 210 MGL (10 500 eurų) dydžio bauda. Kadangi kaltinamasis kaltas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, bauda mažintina 1/3 ir skiriama 140 MGL (7 000 Eur) bauda, jos dydį, atsižvelgiant į vienos paros sulaikymą mažinant dar 100 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, baudos sumokėjimas nustatytinas per ilgesnį negu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą.
Teismas sutinka ir su prokurorės pozicija dėl turto konfiskavimo, todėl motyvų nekartoja, tik atkreipia kaltinamojo dėmesį, kad kaltinamajam grąžinama ženkli 14 260 Eur, 700 Rusijos rublių ir 1 USD pinigų suma. Tai, teismo nuomone, atitinka proporcingumo ir teisingumo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
S. I. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį 210 MGL (10500 eurų) bauda.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, vieną S. I. sulaikymo parą prilyginti dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad sumokėtinos baudos dydis yra 138 MGL (6 900 Eur).
Taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį ir konfiskuoti 10000 eurų, iš likusios sumos – 6 900 eurų nukreipti į paskirtos baudos padengimą, o 14 260 eurų, 700 Rusijos rublių ir 1 USD dolerį grąžinti S. I.
Nuteistasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Nuteistajam per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į Lietuvos Respublikos teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.