Panevėžio apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai adresu – duomenys neskelbtini), neteistai, dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2023 m. kovo 27 d., apie 17.30 val., adresu - duomenys neskelbtini), būdama agresyviai nusiteikusi ir keldama konfliktą, suimdama motinai už plaukų, ir juos tempdama, stumdama ją ant sofos, neleisdama išeiti iš kambario, ištiesus pirštus prie pat P. Š. akių ir garsiai šaukdama „išbadysiu akis, vis tiek tu nematysi, aš noriu, kad tavy nebūtų, aš noriu, kad tu negyventum", dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti P. Š. sveikatą.

Tai, kad R. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtina visuma teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, kurie išvardinti sekančiai.

Nukentėjusiosios P. Š. parodymai, kad aptariamo įvykio metu ji sėdėjo ant sofos, kai dukra ją agresyviai užsipuolė dėl perdegusios lemputės, jos žvilgsnis buvo neišskaitomas. Dėl to, ji norėjo išbėgti, bet dukra neleido, t. y. čiupo už jai plaukų, stūmė ją ant sofos, puolė su rankomis prie jos ir sakė: „išbadysiu akis“, o dukros rankos buvo ties jos veidu. Taip pat dukra sakė: „Tu vis tiek negyvensi, tave nužudysiu“. Bet jai pavyko išbėgti iš namų ir paskambinti pagalbos į policiją. Policija atvyko ir dukrą išvežė į ligoninę. Dukra gydėsi pusę metų ligoninėje, dabar ji namuose, kol kas viskas gerai, bent jau pirmą mėnesį po gydymo. Paaiškino dar ir tai, kad kai dukrą parsiveža iš ligoninės, ji nebegeria vaistų, o praėjus porai mėnesių – ji tampa labai agresyvi, su ja negali susitvarkyti, jos bijo, net bėga iš namų, dėl ko dukra vėl išvežama gydytis į ligoninę. Ji nepajėgi kontroliuoti dukros vaistų vartojimo, nes dukra neprisileidžia jos, atsikalbinėja, sakydama: „Esu suaugęs žmogus, prašau nekontroliuoti, jei tu durna, tai tu ir gerk“. Taip pat dukra pas gydytojus eidavo viena, bet dabar reikia eiti kartu, nes viena tikrai nenueis. Dėl to, ir nori, kad gydytojai kontroliuotų dukros gydymą, ir abejojo savo galimybėmis kontroliuoti dukros priverstinį gydymą, kadangi tai priklauso nuo dukros savijautos ir agresyvumo.

Nukentėjusiosios P. Š. 2023 m. kovo 28 d. prašyme policijai pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės dėl įvykio, kaip ir parodymuose teisme (b. l. 16).

Liudytojos V. K. parodymai, kad ji yra R. V. kaimynė. Paaiškino, kad panašus įvykis buvo prieš du metus vasarą, kai lauke gėrė kavą ir matė, kaip P. Š. užsiminus dukrai R. apie vaistų gėrimą, R. stūmė mamą, paskui įėjo į kambarį. R. ji privengia, taip pat yra girdėjus, kaip R. barasi su mama, bet jų konflikto esmės negirdi, o š. m. kovo 27 d. vykusio konflikto negirdėjo. Vis dėlto, nukentėjusi yra sakiusi jai, jog dukra ją apstumdė, jai grasino, tačiau tiksliai detalių nepamena.

Liudytojo A. Ž. parodymai, kad jis yra R. V. kaimynas. Nurodė, kad apie š. m. kovo 27 d. įvykį nieko negali pasakyti, nors kaimynė yra sakiusi, kad R. yra grasinusi akis išbadyti jai, sakė, jog nori išvaryti mamą iš namų. Taip pat vasarą lauke, matydavo R., kuri kartą netgi bandė kelti ranką prieš mamą ir jeigu ne jis – R. būtų trenkusi mamai. Būna jo draugei ir mamai R. nevengia pasakyti negražių žodžių, būna nepatenkinta. Taip pat vasarą, kai namų langai atidaryti, girdisi triukšmas pas kaimynus, kur gyvena R., netgi yra girdėjęs ir grasinimus vasarą iš R. Be to, pati kaimynė yra sakiusi, jog dukra į namus jos neįleidžia, jai grasino nužudyti, sakydama: „tu man ne mama“, skundėsi, kad dukros negali priversti gerti vaistus.

Teismo psichiatrijos ekspertė J. Ž. teismo posėdyje be kita ko patvirtino, kad R. V. elgesys dėl psichinės ligos būna agresyvus ir net stebimas priešiškumas mamai bei kliedesiai jos atžvilgiu.

2023 m. kovo 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priede foto nuotraukos, kuriose nurodoma, kad įvykio vieta adresu - duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (b. l. 19-26).

2023 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad P. Š. stipriai susijaudinusi skambina pagalbos telefonui, kviečia policiją ir greitąją savo dukrai sergančiai šizofrenija, nurodo, kad grasino išbadyti akis, ji pabėgo nuo dukros (b. l. 61-63).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad prokurorės nutarime nurodytos R. V. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad R. V. 2023 m. kovo 27 d., namuose, būdama agresyviai nusiteikusi ir keldama konfliktą, suimdama motinai už plaukų, ir juos tempdama, stumdama ją ant sofos, neleisdama išeiti iš kambario, ištiesus pirštus prie pat P. Š. akių ir garsiai šaukdama „išbadysiu akis, vis tiek tu nematysi, aš noriu, kad tavy nebūtų, aš noriu, kad tu negyventum", dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti P. Š. sveikatą. Teismui nėra pagrindo abejoti šių aplinkybių pagrįstumu, kadangi jas pagrindžia byloje esanti teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma, t. y. nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusios P. Š. parodymai, kuriuos patvirtina pirminis jos 2023 m. kovo 28 d. prašymas policijai, 2023 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuotas nukentėjusios pagalbos skambutis policijai, taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymai ir teismo psichiatrijos ekspertės paaiškinimai apie R. V. agresyvų elgesį ir stebimą priešiškumą motinos atžvilgiu bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad R. V. neteisėti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio 2023 m. liepos 11 d. – 2023 m. rugpjūčio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-89/2023 matyti, kad R. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0), taip pat ir po veikos padarymo bei šiuo metu jai konstatuojamas tas pats psichikos sutrikimas, dėl ko ji baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šią išvadą patvirtino ir teismo psichiatrijos ekspertė J. Ž.. Remiantis tuo, darytina išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką R. V. padarė, būdama nepakaltinama (BK 17 straipsnis).

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs BK uždraustą veiką, neatsako pagal BK už šią veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Minėtame ekspertizės akte Nr. 75U-A-89/2023 taip pat pateikta išvada, kad R. V. reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrijos ekspertė J. Ž. nurodė, kad R. V. stokoja kritikos savo psichinės ligos atžvilgiu, ji trylika kartų stacionarizuota gydymui, kadangi ji savavališkai nutraukdavo vaistų vartojimą, taip pat ekspertinio tyrimo metu buvo stebimas reikalingumas stipresnio medikamentinio gydymo, kad pagerėtų jos būsena, juolab ji dėl savo ligos būna agresyvi, stebimas priešiškumas mamai, kliedesiai jos atžvilgiu. Remiantis visomis šiomis aplinkybėmis, R. V. rekomenduojama taikyti būtent minėtą priverčiamąją medicinos priemonę. Tuo tarpu ginėjas teismo posėdyje prašė teismo jo ginamajai skirti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę, kadangi jokių priverstinių įrankių jo ginamąją kontroliuoti P. Š. neturėjo, o dabar, taikant priverstinį gydymą ir dukrai atsisakius laikytis gydymosi rėžimo, jo ginamajai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali būti pakeista griežtesne.

Šiuo klausimu vertintini teismo ekspertizės akto duomenys ir teismo medicinos ekspertės motyvuoti paaiškinimai teismo posėdyje, iš kurių matyti, kad R. V. šiuo metu negali būti gydoma ambulatoriškai, t. y. įvertinus tai, kad ji pati nėra likusi laikytis gydymosi rėžimo, dėl ko ir nusikalto šeimos aplinkoje, stebimas priešiškumas mamai bei agresyvus elgesys. Taip pat įvertintinas ir R. V. padarytos baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos pobūdis, t. y. ji nusikalto namų aplinkoje, prieš šeimos narį – mamą P. Š., kuri vienintelė dar sutiktų prižiūrėti dukrą, tačiau kartu P. Š. išdėstė pagrįstas abejones dėl savo galimybių užtikrinti galimo R. V. priverstinio gydymosi rėžimo laikymąsi, jai paskirtų vaistų vartojimą, dėl ko jai ir anksčiau ne kartą teko vežti dukrą į psichiatrijos ligoninę, bei išreiškė baimę dėl agresyvaus ir nenuspėjamo dukros elgesio. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju gynėjo nurodyta švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė (ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis) nebūtų pakankama ir efektyvi, siekiant tokių priemonių taikymo tikslų. Dėl to, byloje nesant jokių ekspertizės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų objektyvių duomenų, teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje ekspertės patvirtintai rekomendacijai, t. y. teismas priima sprendimą R. V. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Bylos nagrinėjimo (proceso) išlaidų išieškojimas vadovaujantis BPK 105, 106 straipsniais, galimas tik iš kaltinamojo, priėmus teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju R. V. nėra kaltinamoji, o byla baigiama, priimant nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, todėl byloje susidariusios proceso išlaidos iš R. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.