Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6325-328/2019, kuria atsisakyta priimti ieškovės N. B. ieškinį atsakovei T. B. dėl įgaliojimo ir jo pagrindu sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B., Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarė R. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį ir jį kartu su priedais grąžino juos pateikusiam asmeniui, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir motyvuodamas tuo, kad ieškinį teismui suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, jog neatsižvelgta į tai, kad ginčijamas sandoris tiesiogiai pažeidžia jos interesus, todėl ji gina savo, o ne trečiojo asmens reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį.

8. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2016 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. K. patvirtiną įgaliojimą (notarinio registro Nr. 5478), 2016 m. birželio 28 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Savo reikalavimus grindžia argumentu, kad A. B., sudarydamas šį sandorį, buvo neveiksnus ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nuo 2019 m. kovo 7 d. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-1912-671/2019 pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., T. B., N. B. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Institucija, teikianti išvadą, Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius. Byla dar neišnagrinėta ir teismo sprendimas nepriimtas. Tad ieškinį dėl įgaliojimo nuginčijimo turėtų pateikti pats A. B. ar prokuratūra, gindama viešąjį interesą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškinį teismui pateikė ieškovė. Duomenų, kad ji gali ir turi teisę atstovauti A. B., teismui nepateikė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes ieškovė neįgaliota vesti bylą.

9. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

10. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.