- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-1195-479/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., S. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. M., S. M., antstolė B. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad antstolė B. T. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko A. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2018 m. kovo 8 d. turto arešto aktu antstolė areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, tai yra skolininko sutuoktinės S. M. gaunamą darbo užmokestį bei pinigines lėšas sąskaitoje. Kartu su minėtu turto arešto aktu skolininkui buvo pateiktas siūlymas per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolė 2018 m. kovo 28 d. priėmė patvarkymą ir juo pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Dėl to pareiškėja teismo prašė nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui A. M. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės S. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbo užmokesčio, taip pat piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į S. M. vardu atidarytą sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/16/01781 dėl 42 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai. 2018 m. kovo 8 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, tai yra piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į skolininko sutuoktinės S. M. vardu atidarytą banko sąskaitą bei skolininko sutuoktinei mokamas darbo užmokestis. Teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei yra pateiktas antstolės 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, todėl teismas konstatavo, jog skolos sumą galima išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ir nėra būtina nukreipti išieškojimą į kitą skolininkui priklausantį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė B. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skola gali būti išieškota iš skolininko darbo užmokesčio ir išieškojimo nukreipimas į jo dalį sutuoktinės turte nėra tikslingas. Antstolės teigimu, išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio nėra atliekamos, nors kitose to paties skolininko vykdomosiose byloje išskaitos yra daromos, todėl šioje vykdomojoje byloje skolininkas piktybiškai vengia mokėti skolą, tuo pažeisdamas teisėtus išieškotojos interesus.
4. 2018 m. lapkričio 20 d. antstolė pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo. Antstolė nurodė, kad vykdomoji byla yra užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, todėl apeliantė atsisako nuo savo skundo. Antstolė patvirtino, kad skundo atsisakymo teisinės pasekmės jai yra žinomos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
5. Atskiriems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Pažymėtina, kad teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju pareikštas atsisakymas nuo atskirojo skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia byloje dalyvaujančių asmenų ir (ar) kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Antstolė patvirtino, kad jai yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, tai yra atsisakius atskirojo skundo, pakartotinai paduoti atskirąjį skundą asmuo neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti, o apeliacinį procesą nutraukti (CPK 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
priimti atsisakymą nuo atskirojo skundo ir nutraukti apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties.