Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo S. V. J. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui Lilijai Krezub,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo reikalavimus procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas rūpinosi palikėjos nuosavybės teisių atkūrimo reikalais. Taigi per tris mėnesius buvo atlikti veiksmai, susiję su faktiniu palikimo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra E. J. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. Byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų E. J. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų. Tai, kad po palikėjos mirties nebuvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir nebuvo priimtas palikimas, įrodo ir teismui pateiktas Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarės Sandros Vinciūnienės raštas.

9. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. J., įregistruotas 2011 m. lapkričio 11 d. NŽT sprendimo Nr. 48S-1311 pagrindu. Tai, kad E. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Sklypą patvirtina byloje esantis 2011 m. lapkričio 11 d. NŽT sprendimas Nr. 48S-1311.

10. Iš byloje esančios Gyventojų registro pažymos matyti, kad E. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jos vaikas – S. V. J., gim. (duomenys neskelbtini)

11. Pareiškėjas nurodė, kad po E. J. mirties, sužinojęs apie nuosavybės teisių atkūrimą į Sklypą, pareiškėjas pradėjo faktiškai Sklypą naudoti, valdyti jį kaip savo bei juo rūpintis ir prižiūrėti, sudarė Sklypo panaudos sutartį. Tai patvirtina byloje esanti 2012 m. sausio 7 d. žemės sklypo panaudos sutartis, sudaryta tarp S. V. J. ir V. R. dėl Sklypo laikino valdymo ir naudojimo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu tiek pareiškėjo atstovas tiek suinteresuoto asmens NŽT įgaliotas asmuo nurodė, jog pareiškėjas rūpinosi palikėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimais dar iki jų įregistravimo VĮ Registrų centre. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai – pareiškėjo teiktas prašymas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, atstovavimo su advokatu A. R. sutartis, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, abrisas, NŽT sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) kaimo vietovėje E. J. bei žemės sklypo planas, ant kurių matyti A. R., kaip pareiškėjo atstovo, parašai.

12. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kiti galimi įpėdiniai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat, nėra duomenų, kad jie būtų atlikę aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią priimti palikimą.

13. Suinteresuotas asmuo NŽT nurodė, kad jeigu teismas nustatys, jog pareiškėjas po savo motinos E. J. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad S. V. J. per 3 mėnesius po savo motinos E. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

15. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad S. V. J. faktiniais veiksmais po savo motinos E. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė visą savo mamos E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.