Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui T. O., jo atstovei adv. Verai Gortovanovai, atsakovei J. K., jos atstovei adv. Birutei Rutkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovei J. K. dėl paskolos grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas pagal 2006-01-17 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pardavė R. V. ir G. G. jam priklausantį 0,3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., už 185000 Lt (b.l.5-7, 6-13). Kaip matyti iš ieškovo banko sąskaitos išrašo (b.l.14), pirkėjai į ieškovo sąskaitą 2006-01-17 pervedė 165000 Lt, o ieškovas tą pačią dieną 110000 Lt sumą pervedė atsakovei, mokėjimo nurodyme nurodęs, kad moka atsakovei pagal aukščiau minėtą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė 2005-05-11 buvo sudarę su R. V. ir G. G. preliminariąją sutartį (b.l.15-19), pagal kurią įsipareigojo parduoti ateityje pirkėjams 30/100 dalis 1 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., už 185000 Lt, ieškovas ir atsakovė gavo iš pirkėjų kiekvienas po 10000 Lt avansą.

Ieškovas nurodo, kad jo 110000 Lt suma, pervesta atsakovei, yra atsakovei suteikta paskola. Pagal CK 6.870 str., apibrėžiantį paskolos sutarties sampratą, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. B e to, paskolos sutartis yra realinė, nes pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tarp fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartis dėl sumos, viršijančios 2000 Lt, turi būti rašytinės formos (CK 6.871 str.). Be to, įstatymo pripažįstama, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.671 str. 3 d.). Taigi, iš minėtų normų analizės darytina išvada, kad esminės paskolos sutarties sąlygos, tiek sudarant paskolos sutartį, tiek paskolos gavėjui surašant paskolos raštelį, yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Susitarimas ar bet koks kitas rašytinis dokumentas, neatitinkantis minėtų sąlygų, negali būti pripažįstamas paskolos sutartimi.

Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikiusios šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju šalys rašytinės paskolos sutarties nesudarė, atsakovė skolos raštelio taip pat nepasirašė, tai pripažino pats ieškovas, todėl paskolos suteikimo faktą privalo įrodyti ieškovas (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovė neigia ieškovo nurodomas aplinkybes ir paskolos sudarymo faktą. Pripažįsta, kad pinigus iš ieškovo gavo ne kaip paskolą, o pagal bendrą susitarimą pasidalinti pinigus lygiomis dalimis tarpusavyje ir su šalių motina. Ieškovo kviesta liudytoja I. O. (ieškovo sutuoktinė) teismo posėdyje pripažino, kad girdėjo pokalbį tarp ieškovo ir atsakovės, kad galbūt atsakovei reikės paskolos, bet tariamos paskolos sutarties sudarymo metu nedalyvavo, šalių susitarimo dėl paskolos suteikimo negirdėjo. Visą informaciją apie paskolą sužinojo iš ieškovo, todėl jos parodymai atmetami, kaip neįrodantys paskolos suteikimo atsakovei fakto, nes vien pokalbis apie galbūt reikalingą paskolą nepatvirtina paskolos fakto, o jos nurodomos aplinkybės apie paskolos sutartį, sužinotos iš bylos šalies, negali būti laikomi tinkamu įrodymu. Be to, pagal CK 1.93 str. 2 d. paskolos sutarties buvimo faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Jokių kitų įrodymų, kad ieškovo pervesta 110000 Lt suma atsakovei yra paskola, ieškovas nepateikė, o vien pats pinigų pervedimo faktas neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo, kadangi pinigai gali būti pervedami ir bet kitu teisiniu pagrindu (pvz., dovanojimo ar pagal kitokį susitarimą). Ieškovas neįrodė, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti jam minėtą pinigų sumą. Be to, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad taip pat valdo žemė sklypą, kurį perleidusi gautų reikalingas lėšas, byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad atsakovei buvo reikalinga paskola.

Kita vertus, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, t.y. byloje esančias rašytines sutartis ir kitus įrodymus, šalių elgesį sudarant sutartis, liudytojos D. K. parodymus, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę, labiau tikėtina, todėl įrodyta yra atsakovės pateikiama pinigų pervedimo versija, kad pinigus ieškovas pervedė atsakovei pagal šalių ir šalių motinos susitarimą parduoti 1 ha žemės sklypą dalimis, o gautus pinigus pasidalinti į tris lygias dalis. Tai patvirtina ta aplinkybė, šalys pasidalino paveldėtą žemės sklypą į tris dalis, atidalinto 1 ha žemės sklypo dalį (40/100 dalių) padovanojo motinai, abi šalys pasirašė preliminariąją sutartį su R. V. ir G. G. bei abi gavo avansą, vėliau preliminarioji sutartis buvo nutraukta ir buvo parduotas ieškovo vardu įregistruotas 0,3 ha žemės sklypas, ieškovas mokėjimo nurodyme nurodė, kad perveda atsakovei 2/3 dalis žemės sklypo kainos pagal žemė sklypo perleidimo sutartį, o atsakovė 1/3 dalį pervedė šalių motinai D. K. (b.l.7-13, 14, 15-19, 20, 38-39, 53-54, 55, kt.). Tai, kad atsakovė ir šalių motina dar neperleido jų turimų sklypų, nepaneigia tokio susitarimo buvimo, nes terminas tokiam pardavimui šalių nebuvo nustatytas. Todėl ieškovo nurodoma paskolos suteikimo versija yra paneigta bylos įrodymais.

Teisė nurodyti faktinį ieškinio pagrindą priklauso tik ieškovui ir tik jis gali apibrėžti ieškinio ribas. Teismas, taikydamas teisę, teisiškai kvalifikuoja ieškovo nurodomą faktinį ieškinio pagrindą ir pritaiko atitinkamą teisės normą ginčui, tačiau negali taikydamas teisę pakeisti ieškovo nurodomo faktinio ieškinio pagrindo, nes tai reikštų išėjimą už ieškinio ribų (CPK 135 str., 265 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad suteikė atsakovei paskolą. Todėl, ieškovui neįrodžius ieškinio pagrindo, t.y. kad 110 000 Lt suma, ieškovo pervesta atsakovei, yra jo atsakovei suteikta paskola, ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 178 str., 185 str.).

Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos 1426 Lt dydžio advokatės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovo T. O. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. O. 1426 (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.