Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, gyvenantis Piliečių g. 3-2, Kaune, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, yra duomenų apie 2015 m. sausio 14 d. teistumą Vokietijos Federacinėje Respublikoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. parodė (b. l. 85), kad 2019 m. gegužės 24 d. pardavė jai priklausiusį automobilį „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jaunam vyriškiui. Turi išsaugojusi pirkimo-pardavimo sutartį. Iš jos matyti, kad automobilį parduoda E. G.. G. jis sumokėjo grynais. Ji atidavė jam automobilio dokumentus, raktelius. E. buvo atvykęs su draugu, kuris iškart po pardavimo vairavo automobilį. Naujo savininko neklausė, ar turi reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą. 2019 m. gegužės 26 d. (sekmadienį) jai paskambinę draugai pasiūlė internete dirstelti į socialinį portalą „Kas vyksta Kaune“. Skaitydama internete šio portalo naujienas pamatė nuotraukas eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Nuotraukose atpažino visai neseniai savo parduotą „Saab 95“ automobilį, kuris stovėjo ant stogo ir buvo išvertęs tvorą. Iki eismo įvykio ji nespėjo išregistruoti buvusio savo automobilio. Tą ruošėsi padaryti artimiausiu metu. Kadangi realiai „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną priklausė ne jai, o E. G., pinigai už jį jau buvo sumokėti, tai ji asmeniškai jokios žalos nepatyrė.

VĮ Regitra registracijos liudijime F 000824 ir išraše iš duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. S., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 11, 15). G. S. po savo, kaip liudytojos, apklausos pateikė 2019 m. gegužės 24 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (b. l. 86), iš kurios matyti, kad ji automobilį pardavė E. G..

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro internetiniame tinklalapyje pateiktų duomenų (b. l. 14) matyti, kad kaltinamojo vairuotas lengvasis automobilis „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“: draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Nukentėjusiajai R. J. eismo įvykio metu padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada. Taigi E. G. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad E. G. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, kaltinamojo teiginiai, kad jis gailisi, yra formalaus pobūdžio. Asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis ne kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tačiau vietoj to, kad dėtų pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, praėjus trumpam laiko tarpui, pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Nurodytos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai. Kaltinamojo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia ir nesudarančia pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis E. G. padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą. Jis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau yra duomenų apie 2015 m. sausio 14 d. teistumą Vokietijos Federacinėje Respublikoje (b. l. 94-95). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 99-102), įskaitant už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,48 promilių neblaivumas – šį administracinį nusižengimą padarė 2018 m. gruodžio 8 dieną. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, E. G. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-2480-660/2019 pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, t. y. nubaustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių neblaivumas). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje konsultuotas konsultacijų kabinete 2002 m. birželio 4 d. (b. l. 129), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 127). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1013/2019 nurodoma, jog nėra duomenų, kad E. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Kaltinamasis nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi.

Kaltinamasis ne tik padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,20 promilių neblaivumas, bet ir būdamas neblaivus pažeidė KET 154 punktą ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. J. sveikata, padaryta turtinės žalos kitiems asmenims. E. G. veiksmai kėlė didelį bei realų pavojų ne tik eismo saugumui, jo paties, jo pakeleivio bei kitų eismo įvykio dalyvių sveikatai, bet ir jų gyvybei. Nukentėjusioji R. J. iki šiol gydosi eismo įvykio metu patirtus sužalojimus. E. G. už automobilio vairo sėdo būdamas tokios būklės, kad nesugebėjo išvengti eismo įvykio net ir važiuodamas anksti ryte, kai eismo intensyvumas minimalus.

Asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nors E. G. Lietuvos Respublikoje yra neteistas, šiuo metu teisiamas už neatsargų nusikaltimą, teismas sprendžia, kad paskyrus kaltinamajam baudą, t. y. švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių, bausmė nepasieks savo tikslų. Tokią išvadą teismui leidžia daryti tas faktas, kad E. G. jau buvo paskirta didelė bauda Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir neblaivus, tačiau šios baudos sumokėjimas nesustabdė kaltinamojo nuo naujų analogiško pobūdžio teisės pažeidimų. Kaltinamasis paskirtą 1 200 eurų baudą sumokėjo 2019 m. balandžio 26 d., o praėjus vienam mėnesiui neblaivus vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, dėl kurio iškelta ši baudžiamoji byla. Po eismo įvykio praėjus keliems mėnesiams E. G. vėl patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad sėdo už vairo neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus. Matyti, kad net ir 2019 m. gegužės 26 d. eismo įvykio metu sukeltos pasekmės, iškelta baudžiamoji byla nesustabdė E. G. nuo vairavimo neturint tam teisės ir esant neblaiviam. Tai rodo kaltinamojo piktybiškumą ir visišką abejingumą kitų asmenų turto, sveikatos, gyvybės saugumui. Esant paminėtoms aplinkybėms, manytina, jog net ir skyrus prokuroro pasiūlytą arešto bausmę bausmės vykdymo tikslai nebus pasiekti – atlikęs ją kaltinamasis po trumpo laiko vėl turės galimybę netrukdomas vartoti alkoholį ir sėstis už vairo neturėdamas tam teisės bei būdamas neblaivus.

Teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant tik BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas bausmės laikotarpis artimas sankcijoje numatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės laikotarpiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis ankščiau nėra teistas Lietuvos Respublikoje, dirba staliumi UAB „Kauno baldai“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis sumokėjo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą skirtą 1 200 eurų dydžio baudą – ši aplinkybė leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis neignoruoja jam už teisės pažeidimus paskirtų sankcijų vykdymo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų. Todėl teismas tiki, jog kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarys išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų ir pakeis savo teisės aktams prieštaraujantį elgesį. Dėl paminėtų motyvų teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus E. G. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į numatomą skirti artimą minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminą, į tai, kad iki įvykio kaltinamasis Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, nustatytinas 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Nustačius, kad E. G. kelių eismo transporto priemonę automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. E. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo naudojantis kelių transporto priemone padaryti KET pažeidimai yra itin pavojingi ir šiurkštūs, neabejotinai keliantys pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad E. G. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,20 promilių neblaivumo laipsnis, tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, prieš tai jam teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, praėjus labai trumpam laikui po nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui padarymo, padarė naują itin šiurkštų KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, tai rodo, kad E. G. teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Atitinkamai, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam 5 (penkerių) metų laikotarpiui.

E. G. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kaltinamasis laisvai galėdamas bet kada disponuoti minėtu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 2 dalyje, padaryti. Šioje byloje taikytinos BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos ir kaltinamajam E. G. priklausantis automobilis „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. J. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 115) dėl 7 600 eurų turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo subsidiariai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo E. G..

Kaip matyti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateiktų duomenų (b. l. 188-190), nukentėjusiajai R. J. draudikas apskaičiavo ir išmokėjo šias sumas: 3 701,36 eurus (iš jų 2 775 eurus (5 MMA) neturtinės žalos ir 926,36 eurus gydymo išlaidų) bei 25,33 eurus papildomai gydymo išlaidų.

Civilinė ieškovė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai yra atlyginta visa iki teismo posėdžio patirta turtinė žala ir turtinės žalos atlyginimo ji nebereikalauja. Atitinkamai, civilinio ieškinio reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.

R. J. savo civiliniame ieškinyje bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad neturtinę žalą sudaro: išgyvenimai dėl ilgą laiką trunkančio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo, nepatogumai dėl negalėjimo valdyti dešinės rankos, dėl negalėjimo dirbti ir vairuoti automobilio, dvasiniai išgyvenimai dėl susiformavusio ilgo rando kaktoje, t. y. įgyti kompleksai dėl išvaizdos.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinės žalos. Pripažinus šį faktą yra būtina tinkamai nustatyti nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet nustatant priteisiamos žalos dydį būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai turi būti analizuojami kaip visuma ir negali būti akcentuojami tik nusikalstama veika sukelti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503-511/2015). Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą dėl atlygintos neturtinės žalos dydžio pateiktų duomenų (b. l. 189) matyti, kad jis nustatytas atsižvelgiant išimtinai į nusikalstama veika sukeltus padarinius (gydytojo eksperto 2019 m. lapkričio 6 d. išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į konstatuotą diagnozę, skirtą gydymą, patirta moralinė žala vertinama 2 775 eurais) ir nevertinant jokių kitų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių. Dėl nurodytos priežasties nukentėjusiajai apskaičiuotos ir išmokėtos neturtinės žalos dydis nustatytas per mažas.

Sprendžiant dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio akcentuotina šioje byloje nustatyta faktinė aplinkybė – kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai aplinkybė, lemianti didesnį veikos pavojingumą bei veikos kvalifikavimą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į veikos padarinius (tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio – R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji net ir praėjus beveik pusmečiui po eismo įvykio negali normaliai valdyti dešinės rankos, kas ženkliai apsunkina net ir elementariausių kasdienių darbų darymą, apsitarnavimą, ji iki šiol negali dirbti, kaktoje esančiu randu subjaurotas moters veidas), šią žalą padariusio asmens kaltę (nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo – kaltininkas vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tad padarinių kilimo tikimybė buvo lengvai numanoma), padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pripažintina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinių išgyvenimų, nepilnavertiškumo, bejėgiškumo jausmus, nerimą, baimę ir neužtikrintumą dėl ateities.

Kita vertus, byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie tai, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas yra neefektyvus. Iš R. J. į bylą pateikto 2019 m. spalio 24 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 186) matyti, kad patinimo paraudimo dešinio peties srityje nėra, neurovaskulinių sutrikimų rankoje nėra. Iš dešiniojo peties ultra garso tyrimo duomenų (b. l. 187) matyti, kad infra ir supraspinatus sausgyslės be aiškių ultra garsu matomų vientisumo pažeidimo požymių. M. supraspinatus sausgyslė nehomogeniška, su hipoechogeniškais ploteliais, tendinozės požymiai, tačiau aiškesnių defektų nesimatė. SASD bursoje skysčio pertekliaus nesimatė. Dėl rando kaktoje nukentėjusioji paaiškino, kad yra planuojamas jo šalinimas, todėl rando pastebimumas po jo šalinimo procedūrų neabejotinai mažės.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajai gydymas dar tęsiamas, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 2775,00 eurų dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios R. J. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai papildomai 1 525 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis (iš viso 4 300 eurų) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus.

Visa neturtinė žala yra priteistina iš draudiko AB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi kaltinamojo eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta nurodytoje draudimo bendrovėje – draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties Nr. 496090594/01 (b. l. 14). Iš bylos duomenų spręstina, kad kaltinamojo vairuotas automobilis buvo draustas metų laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 11 d. (b. l. 12). Atitinkamai, šiai draudimo sutarčiai taikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (įstatymo 2017 m. lapkričio 16 d. redakcija). Kadangi nukentėjusiajai nustatytas neturtinės žalos dydis, t. y. 4 300 eurų, neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio, todėl ir likusi neturtinės žalos dalis – 1 525 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteistina iš draudiko AB „(duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-113) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Automobilis „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priverstinai nutransportuotas ir saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), (b. l. 60-61, 63) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant E. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti E. G. baudžiamojo poveikio priemones:

- 5 (penkerius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuoti automobilį „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. J. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti R. J. iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 1 525 (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dalyje dėl kitos dalies neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.