- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- A-822-2866-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
- Pareiškėjas
- A. K., S. A.
- Advokatai
- Ingrida Meiduvienė
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir S. A. skundus atsakovui Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (pastarąją reorganizavus jos teisių perėmėja - Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba) dėl neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A.K. ir S. A. su skundais kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė atsakovo - Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos - priteisti 2002 – 2005 metais neišmokėtą darbo užmokesčio dalį dėl indeksavimo koeficiento taikymo, priemokas už naktinį darbą, kurios nebuvo išmokėtos dėl to, kad už darbą nakties metu priemokos buvo mokamos tik už realiai dirbtą laiką. Pareiškėjai taip pat prašė iš atsakovo priteisti delspinigius dėl pavėluoto darbo užmokesčio sumokėjimo už naktinį darbą Pareiškėjai paaiškino, kad toks atsakovo elgesys pažeidė jų teises bei teisės aktuose įvirtintas normas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimams priteisti priemokas už darbą naktį už 2002 m. liepos - 2003 m. vasario mėn. yra paleistas 3 metų senaties terminas. Atsakovo teigimu, už 2003 metus pareiškėjams buvo išmokėta priemoka už darbą nakties metu vadovaujantis Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymais bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymais, todėl atsakovo kaltės šiuo atveju nėra. Be to, darbo užmokesčio dalis dėl indeksavimo koeficiento taikymo bei 2004 – 2005 metų nepriemokos už naktinį darbą pareiškėjams yra išmokėta.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundus patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A.K. iš Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1675,32 Lt per 2003 m. kovo – gruodžio mėn. neišmokėtų priemokų už darbą nakties metu, 545,46 Lt delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą už naktinį darbą, viso 2220,78 Lt. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui S.A. 1525,59 Lt per 2003 m. kovo – gruodžio mėn. neišmokėtų priemokų už darbą nakties metu, 537,32 Lt delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą už naktinį darbą, viso – 2062,91 Lt.
Teismas konstatavo, kad Darbo kodekso 154 straipsnis nustato, jog nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos, o šio kodekso 193 straipsnis nustato, kad už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlyginimo (mėnesinės algos). Teismas pabrėžė, kad atsakovo įsakymais darbo nakties metu sąvoka ir priemokos už jį dydis negali būti nustatomas ir aiškinamas kitaip, negu tai nustatyta Darbo kodekse, jais negali būti sukuriamos naujos teisės normos, kadangi tokia teisė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui nesuteikta. Aptariamos priemokos turi būti mokamos už visą darbo laiką, tenkantį nakties laikui, tai yra už darbo laiką nuo 22 iki 6 valandos, nepriklausomai nuo to, kokias konkrečias funkcijas pareigūnas šiuo laiku atliko. Todėl, teismo nuomone, pripažintini neteisėtais atsakovo veiksmai, kuriais jis laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. valstybės tarnautojams už darbą nakties metu mokėjo mažesnes priemokas nei numatyta Darbo kodekso 193, 194 straipsniuose.
Teismas, įvertinęs tai, kad darbo užmokestį valstybės tarnautojai turi teisę gauti už kiekvieną darbo mėnesį, padarė išvadą, kad kiekviena negauta darbo užmokesčio dalis, tame tarpe ir priemoka už naktinį darbą, sudarė pagrindą savarankiškam reikalavimui pareikšti ir dėl to kreiptis į teismą su skundu dėl pažeistos teisės. Ieškinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas, reglamentuotas Civilinio kodekso VII skyriuje įtvirtintų teisės normų. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisyklė: „ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja“. Šioje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl pareiškėjų skundus teismas tenkino iš dalies. Kadangi pareiškėjai su skundu dėl neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2006 m. kovo mėnesį, dėl dalies reikalavimų – priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2002 m. liepos – 2003 m. vasario mėn. – praleido senaties terminą, todėl skundai šioje reikalavimų dalyje buvo atmesti. Pareiškėjams priteista neišmokėtų priemokų už naktinį darbą dalis už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d., kuri atitinkamai sudaro pareiškėjui A.K. – 1675,32 Lt ir S.A. – 1525,59 Lt.
Teismas, nagrinėdamas pareiškėjų reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už pavėluotą atsiskaitymą priteisimo, konstatavo, kad šioje dalyje pareiškėjų reikalavimas tenkintinas iš dalies. Nors atsakovas teigė, kad jo kaltės nėra, tačiau jis, skaičiuodamas ir mokėdamas priemokas už naktinį darbą, nesivadovavo galiojančiais aukštesnės galios teisės aktais – Darbo kodeksu - ir todėl yra kaltas dėl savo veiksmų. Šios kaltės, teismo nuomone, nešalina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymai, juolab kad juose buvo nurodyti tik rekomenduojami priemokų dydžiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad delspinigiai skaičiuojami taikant šešių mėnesių senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje nuo kreipimosi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dienos (2005 m. rugsėjo 7 d. – 2006 m. kovo 7 d.). Be to, delspinigiai skaičiuojami nuo sumos, kurią atsakovas privalėjo sumokėti minėtu laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, kad 2006 metų antroje pusėje dalis darbo užmokesčio pareiškėjams buvo sumokėta geruoju. Kadangi atsakovas privalėjo atlyginimą už praeitą mėnesį sumokėti iki einamojo mėnesio 9 dienos, tai pareiškėjai, kaip nustatė teismas, 2005 m. rugsėjo 9 d. turėjo gauti nesumokėtas nepriemokas už naktinį darbą 2003 m. kovo – 2005 m. rugpjūčio mėnesiais, 2005 m. spalio 9 d. turėjo gauti nesumokėtas priemokas už naktinį darbą 2003 m. kovo – 2005 m. rugsėjo mėn. ir t.t. Pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį delspinigiai turi būti pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, t. y. nuo einamojo mėnesio 16 dienos, skaičiuojant delspinigius laikomasi formulės: nesumokėta suma x dienų skaičius x 0,06 %. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjams priteistina delspinigių suma atitinkamai sudaro: S.A. – 537,32 Lt, A.K. – 545,46 Lt.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų skundą atmesti pilnai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 26 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojams mokamos priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, kurios negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja konkrečių šių priemokų dydžių, todėl atsižvelgiant į darbo užmokesčiui skirtas lėšas, Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. TE-26 nustatė 3 procentų priemoką nuo pareiginio valandinio atlygio už darbą nakties metu. Nuo 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui, patvirtintam Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, priemokų už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir naktį mokėjimo tvarka reglamentuota kitaip - statuto 38 straipsnio 4 dalis numato, kad šių priemokų mokėjimo tvarką nustato atitinkamas vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas 2003 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Vl-58, vadovaudamasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 149, patvirtino priemokų mokėjimo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams tvarką, kurioje numatė, kad 0,5 pareiginės algos dydžio priemokos už darbą nakties metu mokamos pagal darbo grafikus dirbantiems pareigūnams už faktiškai tomis sąlygomis dirbtą laiką, remiantis jų darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Taigi, pasak atsakovo, nuo 2003 m. spalio 1 d. pareigūnams už darbą nakties metu buvo mokama tokio dydžio priemoka, kokia nustatyta Darbo kodekso 193 straipsnyje, pripažįstant, kad darbas nakties metu yra nuo 22 valandos iki 6 valandos (Priemokų mokėjimo tvarkos 2.2 punktas, 8.2 punktas). Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2003-09-29 įsakymu Nr. Vl-52 „Dėl papildomų (specialių) pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, suteikimo tvarkos“, kuris priimtas vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, pareigūnams nuo 22.00 iki 6.00 vai. buvo suteiktos papildomos pertraukos pailsėti, kurios nutraukiamos tik tvarkoje nurodytais atvejais. Taigi, atsakovo teigimu, priemoka už darbą nakties metu 2003 metais buvo mokama vadovaujantis nurodytais Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymais, kurie turi individualaus teisės akto požymius ir nėra įstatymo numatyta tvarka pripažinti kaip neteisėti, todėl Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiksmai išmokant priemokas už darbą nakties metu, vadovaujantis nurodytais viršininko įsakymais, yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad būtent tokią teismų praktiką suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse administracinėse bylose Nr. A(5)-481/2004, A(3)-592/2004, A(11)-616/2004, A(11)-609/2004 ir A(7)-614/04, nuo kurios Panevėžio apygardos administracinis teismas, priimdamas 2006 m. spalio 2 d. sprendimą, nukrypo.
2. Apelianto teigimu, Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendime nepasisakė dėl Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Vl-52 „Dėl papildomų (specialių) pertraukų, įskaitomų į darbo laiką suteikimo tvarkos“, nemotyvavo, kodėl tokių papildomų pertraukų suteikimas pareigūnams papildomai pailsėti yra neteisėtas, nors jas numato Darbo kodekso 159 straipsnio nuostatos. Anot atsakovo, minėtais įsakymais darbo nakties metu sąvoka ir priemokos dydis nėra nustatomas kitaip, negu tai nustatyta Darbo kodekse, todėl Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiksmai mokant pareiškėjams 0,5 pareiginės algos dydžio priemoką už darbą nakties metu ir suteikiant pareigūnams papildomas pertraukas pailsėti nakties metu buvo teisėti ir pagrįsti, taigi teismas be teisinio pagrindo priteisė pareiškėjams papildomą atlyginimą už darbą nakties metu.
3. Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendime padarė išvadą kad atsakovas yra kaltas dėl laiku neišmokėtos priemokos už darbą nakties metu, priteisė pareiškėjams delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą. Su tokiu teismo sprendimu apeliantas nesutinka, nes Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Pagal 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. 1-1113 7 straipsnio nuostatas, biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintas sąmatas, laikantis nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Minėto įstatymo 8 straipsnio 5 dalis numato, kad iš asignavimų valdytojų gautus biudžeto asignavimus įstaigos naudoja racionaliai ir taupiai ir tik pagal asignavimų valdytojų patvirtintas išlaidų sąmatas. Taigi, Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba negalėjo išmokėti priemokų daugiau, negu buvo skirta uždarbio fondui, todėl jos kaltės ne laiku išmokant priemokas už darbą nakties metu nėra. Atsakovas akcentuoja, jog Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai išmokami tik tada, kai darbo užmokestis pavėluotai išmokamas dėl darbdavio kaltės. Teismas neteisingai pritaikė šią teisės normą todėl nepagrįstai pareiškėjams priteisė delspinigius.
IV.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsakovo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 5 straipsniu bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalimi, bylose dėl valstybės tarnautojams nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas. Tuo tarpu administraciniam aktui ginčyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo administracinio akto paskelbimo dienos. Administracinio akto, kuriuo nuspręsta nemokėti ar mokėti ne visą darbo užmokestį, nuginčijimas kaip būtina reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo tenkinimo sąlyga paneigtų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 9 dalies prasmę, nes darbo užmokesčio už trejus metus priteisimas, nustačius vieno mėnesio terminą administraciniams aktams nuginčyti ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio pareikšti, taptų praktiškai neįmanomas. Todėl teismas konstatavo, kad vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas neapibrėžia, kas laikoma darbu nakties metu ir kokio dydžio priemokos už jį turi būti mokamos (VTĮ 4 str. 2 d. ir 5 str.). Remdamasis DK 154 ir 193 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo įsakymais darbo nakties metu sąvoka ir priemokos už jį dydis negali būti nustatomas ir aiškinamas kitaip, negu tai nustatyta Darbo kodekse, jais negali būti sukuriamos naujos teisės normos, kadangi tokia teisė atsakovui nesuteikta. Aptariamos priemokos turi būti mokamos už visą darbo laiką, tenkantį nakties laikui, tai yra už darbo laiką nuo 22 iki 6 valandos, nepriklausomai nuo to, kokias konkrečias funkcijas pareigūnas šiuo laiku atliko. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal Darbo kodekso 159 straipsnio 4 ir 5 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 patvirtintos Papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos 8 ir 16 punktus, tokias pertraukas atsakovas galėjo nustatyti tik kai tokia galimybė yra numatyta įstatymuose arba kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse. Kadangi byloje tokių duomenų, apie galimybę nustatyti papildomas pertraukas, nesurinkta, o atsakovas tokių įrodymų nepateikė, toks atsakovo įsakymas pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai laikytas neteisėtu.
V.
2007 m. lapkričio 30 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas atsakovo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A8-744/2007.
Atsiliepimas
Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, jog Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra kalta dėl pareiškėjams laiku neišmokėtos priemokos už darbą nakties metu, todėl paliko pareiškėjams priteistus Panevėžio apygardos administracinio teismo priteistus delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą. Atsakovas nurodė, kad jis yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl negalėjo išmokėti priemokų daugiau, negu buvo skirta uždarbio fondui. Dėl šių priežasčių atsakovo kaltės ne laiku išmokant priemokas už darbą nakties metu nėra.
Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, remdamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu prašo atnaujinti procesą, kadangi tai būtina vienodai teismų praktikai užtikrinti. Šį teiginį atsakovas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A17-244/2007 bei 2007 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-562/2007.
VI.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2008 m. spalio 1 d. nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A8-744/2007 pagal pareiškėjų A. K. ir S. A.F skundą atsakovui Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą ir delspinigių priteisimo.
Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. A8-744/2007, kurioje atsakovas prašo atnaujinti procesą, tiek Panevėžio apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė pareiškėjų A. K. ir S. A. naudai delspinigių už laiku nesumokėtą atlyginimo dalį. Teismai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas geranoriškai sumokėjo pareiškėjams neišmokėtą atlyginimo dalį anksčiau, negu buvo priimtas teismo sprendimas, laikytina kaltės pripažinimu. Tačiau atsakovas kartu su prašymu atnaujinti procesą teismui pateikė įrodymų, jog keliose analogiškose bylose, sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo pasisakęs priešingai. Abiejose atsakovo nurodytose bylose teismai konstatavo, kad delspinigių priteisimas siejamas su atsakovo kalte, o kaltės nebuvimą grindė aplinkybe, jog apskaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokestį atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. dėl ne viso darbo užmokesčio sumokėjimo jo kaltės nėra. Taip pat delspinigių atlyginimo klausimu buvo pasisakiusi ir Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005.
Dėl to, kas pasakyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad tokia teismo nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai analogiškose bylose (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. A10-562/2007, A1-638/2005, sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-244/2007).
Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos prašyme išdėstytais argumentais ir procesas administracinėje byloje Nr. A8-744/2007 pagal pareiškėjų A. K. ir S. A. skundą atsakovui Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą ir delspinigių priteisimo atnaujintino, bylą perduodant iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atsakovo Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos prašymu buvo atnaujintas procesas remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta galimybe atnaujinti procesą byloje, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Atsakovas savo prašymą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A17-244/2007 bei 2007 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-562/2007. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2008 m. spalio 1 d. nutartimi dėl proceso atnaujinimo taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad delspinigių atlyginimo klausimu buvo pasisakiusi ir Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir atsakovų nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų administracinės bylų Nr. A17-244/2007 ir Nr. A10-562/2007, o taip pat 2008 m. spalio 1 d. nutartyje dėl proceso atnaujinimo minėtos bylos Nr. A1-638/2005 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebuvo nustatęs atsakovo kaltės dėl darbo užmokesčio dalies pareiškėjams neišmokėjimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal A. K. ir S. A. skundus 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad atsakovas savanoriškai sumokėjo dalį priemokos už darbą naktį, padarė išvadą, kad atsakovas žinojo, jog pareiškėjams privalo mokėti atitinkamo dydžio atlygį už darbą nakties metu, tačiau to savalaikiai nedarė, kas įrodo jo kaltę dėl pavėluoto šių išmokų išmokėjimo pareiškėjams.
Apeliaciniame skunde ir prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodo, kad jos kaltės ne laiku išmokant priemokas už darbą nakties metu nėra. Kaltės nebuvimą grindžia tuo, kad ši tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto, ir kad negalėjo išmokėti priemokų daugiau, negu buvo skirta uždarbio fondui. Tačiau pagal Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalį tokiu atveju, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tokiu atveju, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Minėtų teisės aktų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiais atvejais, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tai yra darbdavys yra laikomas kaltu, jei neįrodo, kad sumos pavėluotai išmokamos dėl darbuotojo kaltės. Iš Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo aišku, kad biudžetinės įstaigos dėl savo finansavimo specifikos nėra atleistos nuo delspinigių mokėjimo (minėto įstatymo 3 straipsnis nustato, kad biudžetinės įstaigos delspinigius sumoka iš išlaidų sąmatoje numatytų asignavimų darbo užmokesčiui). Todėl Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vien dėl to, kad ji yra biudžetinė įstaiga, negali būti laikoma nekalta. Be to, nagrinėjamoje byloje Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neturi galimybės įrodyti savo nekaltumo, nes ji savanoriškai sumokėjo dalį priemokos už darbą naktį.
Taigi, atsakovo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nurodytos bylos Nr. A17-244/2007 ir Nr. A10-562/2007, o taip pat 2008 m. spalio 1 d. nutartyje dėl proceso atnaujinimo nurodyta byla Nr. A1-638/2005 ir nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes nėra tokios pat (analogiškos), kadangi vienu atveju atsakovas savanoriškai sumokėjo dalį priemokos už darbą naktį ir buvo nustatyta atsakovo kaltė dėl pavėluotų priemokų už darbą naktį mokėjimą, o kitu atveju atsakovo kaltė nebuvo nustatyta. Vadinasi, Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pagrįstai ir teisingai paliko nepakeistą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjams buvo priteisti delspinigiai, o atsakovo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą atmetė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.