Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. ID_SP1E-231, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjai ilgalaikio darbo išmokos, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (11.1)I-1496, kuriuo pareiškėjos skundas dėl atsisakymo skirti ilgalaikio darbo išmoką, taip pat buvo netenkintas, paliekant VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. ID_SP1E-231 nepakeistą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. darbo santykiai su darbdaviu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis pagal Darbo kodekso 57 straipsnį buvo nutraukti 2018 m. gegužės 29 d. V. M. 2018 m. gruodžio 31 d. VSDFV Alytaus skyriui pateikė prašymą skirti jai ilgalaikio darbo išmoką.

VSDFV Alytaus skyrius 2019 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-231 neskirti pareiškėjai ilgalaikio darbo išmokos, kadangi pareiškėja dėl šios išmokos skyrimo kreipėsi praleidusi 6 mėnesių nuo atleidimo iš darbo dienos kreipimosi terminą. Nesutikdama su VSDFV Alytaus skyriaus sprendimu neskirti ilgalaikio darbo išmokos, pareiškėja išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka 2019 m. vasario 15 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą dėl sprendimo panaikinimo, tačiau 2019 m. kovo 4 d. Fondo valdybos sprendimu Nr. (11.1)I-1496 jos prašymas buvo atmestas ir VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas paliktas galioti.

Ilgalaikio darbo išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Ilgalaikio darbo išmokos šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo kreipėsi Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka į administratorių, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Ilgalaikio darbo išmokos skiriamos darbuotoją atleidus iš darbo, tai yra tuo atveju, kai tarp jo ir darbdavio per tris mėnesius po atleidimo iš darbo nesudaroma nauja darbo sutartis (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Ilgalaikio darbo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose (Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).

Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų 5 punkte nustatyta, kad asmuo prašymą skirti ilgalaikio darbo išmoką gali pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS), paštu, per Elektroninių siuntų, naudojant pašto tinklą, pristatymo informacinę sistemą ar asmeniškai atvykęs į bet kurį Fondo valdybos teritorinį skyrių. Pagal Nuostatų 12 punktą, ilgalaikio darbo išmokas skiria Fondo valdybos direktoriaus paskirtas teritorinis skyrius. Sprendimas skirti ilgalaikio darbo išmoką priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo skirti ilgalaikio darbo išmoką ir visų reikiamų duomenų gavimo Teritoriniame skyriuje dienos (Nuostatų 14 p.). Sprendimas neskirti ilgalaikio darbo išmokos priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo skirti ilgalaikio darbo išmoką gavimo dienos. Sprendime nurodoma atsisakymo skirti ilgalaikio darbo išmoką priežastis. Asmuo informuojamas apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus (Nuostatų 15 p.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos darbo santykiai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir ji buvo atleista iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva. Nesutikimą su ginčijamais sprendimais pareiškėja motyvuoja tuo, kad atsakovas tinkamai jos neinformavo apie galimybę gauti ilgalaikio darbo išmoką, be to, priimant sprendimą neskirti ilgalaikio darbo išmokos nebuvo atsižvelgta į tai, kad terminas prašymui pateikti buvo praleistas nežymiai, todėl prašo teismo šį terminą atnaujinti.

Vertindamas pareiškėjos argumentus, teismas pažymi, kad minėtas teisinis reglamentavimas nenustato atsakovui pareigos informuoti asmenis apie teisę į ilgalaikio darbo išmoką. Kita vertus, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad atsakovas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) informavo pareiškėją apie teisę į ilgalaikio darbo išmoką, tačiau pati pareiškėja šių pranešimų neskaitė, savo teisėmis nesidomėjo, o apie galimybę gauti ilgalaikio darbo išmoką sužinojo iš pašalinių asmenų 2018 m. gruodžio mėnesį, t. y. pasibaigus terminui, per kurį ji turėjo kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių dėl išmokos skyrimo.

Jurisprudencijoje terminas suprantamas kaip įstatymu, sandoriu, teismo arba tam tikro teisės subjekto sprendimu nustatytas terminas, turintis teisinę reikšmę, t. y. su kuriuo siejami teisiniai faktai, teisiniai santykiai arba teisės normos (jų atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas). Taigi, kai baigiasi terminas tam tikrai teisei realizuoti, išnyksta ir pati subjektyvinė teisė. Terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (įgyjama) tam tikra teisė ar pareiga, o naikinamasis terminas yra toks, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga ir tokie terminai negali būti teismo atnaujinti. Apie galimybę teismine tvarka atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą ar pratęsti tokį terminą privalo būti nustatyta įstatyme, reglamentuojančiame konkrečios srities teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002).

Iš Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad šešių mėnesių termino, per kurį asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo, pradžia siejama su asmens atleidimu iš darbo, o laiku nepadavus prašymo, asmuo netenka teisės į šią išmoką. Teismas, išanalizavęs Įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad šis teisės aktas galimybės atnaujinti praleistą šešių mėnesių terminą ar jį pratęsti nenumato. Apie tokią galimybę nėra kalbama ir Ilgalaikio darbo išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Vadinasi, Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas yra naikinamasis ir negali būti teismine tvarka atnaujintas. Šis terminas yra specialus, taikomas tik ginčo santykiams, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo ar kituose teisės aktuose įtvirtinti termino atnaujinimo pagrindai netaikomi. Nustačius, kad Įstatymas nenumato galimybės atnaujinti ar pratęsti praleistą terminą pateikti VSDFV teritoriniam skyriui prašymą dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo, pareiškėjos skundas pripažintinas nepagrįstu. Atitinkamai pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių plačiau neaptariamos ir neanalizuojamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. ID_SP1E-231 ir jį patvirtinantis Fondo valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. (11.1)I-1496 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius į bylą pateikė pažymą apie 71,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str., 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.