- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-762-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- V. J. B., V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., A. M., Alytaus, A. V.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. B. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. V. pareiškimus suinteresuotiems asmenims R. V., R. V., A. M., Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos O. B. mirties (1999-03-16), brolio A. B. mirties (2000-10-21) ir brolio V. B. mirties (2007-09-23) priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad 1993-11-26 testamentu pareiškėjo motina O. B. vieno aukšto medinį namą, ūkinius pastatus ir žemę, esančius (duomenys neskelbtini), paliko V. B. ir A. B., o piniginį indėlį – A. V.. Kadangi šie asmenys mirė, nespėję priimti palikimo pagal testamentą, teisę paveldėti O. B. turtą įgijo jos įstatyminiai įpėdiniai. Pareiškėjas nurodė, jog po motinos mirties jis buvo vienintelis palikimą priėmęs įstatyminis įpėdinis, kadangi iš karto po to pradėjo gyventi sodyboje, kur kartu su broliais A. ir V. naudojosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, namų apyvokos reikmenimis. Mirus broliams, jis minėtoje sodyboje gyvena iki šiol. Pareiškėjas nurodė, kad tokiu būdu jis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais A. V. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B. mirties jos dukra A. V. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad A. V. mirė 2003-09-26, ir kad jis, būdamas jos sutuoktiniu, buvo vieninteliu jos palikimą priėmusiu įpėdiniu. Po O. B. mirties jo žmona A. V. priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti – parsivežė motinos spintą, kilimus, 1999-11-26 nuo motinos taupomosios sąskaitos nusiėmė piniginį indėlį.
Pareiškėjas V. J. B. su suinteresuoto asmens A. V. pareikštu reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi A. V. po motinos O. B. mirties palikimo nepriėmė.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-04-17 spendimu pareiškimus patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. B. po motinos O. B. mirties 1999-03-16, brolio A. B. mirties 2000-10-21 ir brolio V. B. mirties 2007-09-23 priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., mirusi 2003-09-26, po motinos O. B. mirties 1999-03-16 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Teismas pareiškimus tenkino motyvuodamas tuo, kad nėra jokių įrodymų, kad šį palikimą būtų priėmę kokie nors kiti asmenys, faktiškai pradėdami jį valdyti ar gavę paveldėjimo teisės liudijimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. B. padavė apeliacinį skundą. Prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimą dalyje, kurioje buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. V., mirusi 2003-09-26, po motinos O. B. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą -. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai taikė 1964 m. LR CK 587 str. nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga praktika, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad A. V. po savo motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog byloje esantis banko išlaidų orderis Nr. 2371 patvirtina, kad A. V. piniginį indėlį po motinos mirties paėmė 1999-11-26, t.y. praleidusi šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai tą aplinkybę, kad A. V. po motinos mirties paėmė spintą ir kilimus, vertino kaip palikimo priėmimą, faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Nurodo, jog spinta buvo pirkta bendrai pareiškėjo, A. B., V. B. ir O. B. už pinigus, gautus pardavus gyvulius, todėl ši spinta nėra asmeninis O. B. daiktas, taigi nėra paveldėtinas turtas. Be to, spintos paėmimas turi būti traktuojamas ne kaip A. V. noras įgyti visas teises į palikimą, o kaip noras paimti iš brolių kompensaciją natūra už motinai statomą paminklą. Kilimus motina A. V. atidavė dar būdama gyva, todėl tai negali būti traktuojama kaip turtas, likęs po palikėjos mirties. Pagal LAT formuojamą praktiką (LAT 1999-11-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-800/1999) suinteresuotas asmuo A. V. turėjo įrodyti dabar jau mirusios sutuoktinės A. V. norą įgyti visas teises į palikimą, tačiau neįrodė. Apelianto manymu, teismas neteisingai įvertino liudytojos V. P. parodymus dėl kiaulės paėmimo. Kiaulė A. V. buvo atiduota ne kaip paveldimas turtas, o siekiant pasiruošti šermenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. V. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas ir liudytoja V. P. davė prieštaringus parodymus. Tai, kad A. V. iš karto po motinos mirties pasiėmė dalį motinos daiktų, kuriuos naudojo ir kuriais disponavo savo nuožiūra, patvirtina, kad ji siekė įgyti ir faktiškai įgijo nuosavybės teises į paveldėtą motinos turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliantas J. V. B. apeliaciniu skundu ginčija Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą toje dalyje, kuria teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. po motinos O. B. mirties 1999-03-16 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje bei nauju sprendimu atmesti suinteresuoto asmens A. V. reikalavimą. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia, jog, nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, būtina imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.).
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. LR CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (LR CK 1.75 str.). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Šioje byloje sprendžiant dėl O. B. palikimo priėmimo taikytinas 1964 m. LR CK (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d., 38 str. 1 d.). Vadovaujantis 1964 m. LR CK 587 str. 2 d., įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėdavo paveldimą turtą valdyti arba kai jis paduodavo palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimant palikimą, kai paveldimas turtas pradedamas valdyti, įpėdinis savo valią turėdavo išreikšti konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodytų, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Vadovaujantis 1964 m. LR CK 587 str. 3 d., palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1993-11-26 rašytiniu testamentu, kurį patvirtino Varėnos rajono Merkinės apylinkės viršaičio pavaduotoja B. K., O. B., mirusi 1999-03-16, vieno aukšto medinį gyvenamą namą, ūkinius pastatus ir žemę, esančią (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko savo sūnums B. V. ir B. A., o piniginį indėlį – dukteriai A. V. (b.l.10). Šis testamentas nėra nuginčytas. Tiek pareiškėjas V. J. B., tiek savarankiškus reikalavimus pareiškiantis suinteresuotas asmuo A. V. prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus grindė tuo, jog O. B. testamentiniai įpėdiniai po jos mirties palikimo nepriėmė, dėl ko nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios paveldėjimą pagal įstatymą reguliuojančios teisės normos. Šioje nutartyje jau pažymėta, jog pagal LR CPK 443 str. 8 d. teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turėjo ištirti ir įvertinti palikimo priėmimo pagal O. B., mirusios 1999-03-16, testamentą faktą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo, kadangi jų nustatymas sietinas su pripažinimu, jog paveldėjimas pagal O. B. 1993-11-26 surašytą testamentą neįvyko. Tik nustačius, jog nė vienas iš testamente nurodytų įpėdinių palikimo nepriėmė, galima būtų spręsti ar palikėjos O. B. palikimą priėmė jos įstatyminiai įpėdiniai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, svarstant klausimą, ar testamentiniai įpėdiniai priėmė palikimą, analizuotini ir vertintini kiekvieno iš testamentinių įpėdinių veiksmai, priimant palikimą, ir sprendžiama, ar kiekvienas iš jų atliko konkrečius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip palikimo priėmimas, kokį turtą kiekvienas iš įpėdinių priėmė kaip palikimą. Tai privaloma pagal galiojusio 1964 m. LR CK 587 str. 2 d.. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog V. B. ir A. B. iki motinos O. B. mirties gyveno ir po jos mirties 1999-03-16 liko gyventi motinai priklausiusioje sodyboje (duomenys neskelbtini), naudojosi tiek sodyba, tiek joje likusiais daiktais, o taip pat motinai priklausiusiais (duomenys neskelbtini)esančiais žemės sklypais (b.l. 5, 6, 13). Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ir kai jis iki palikimo atsiradimo ten su palikėja šiai sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, taip pat namo priežiūra ir rūpinimasis ūkiu kaip savu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą draudžiama priimti palikimą su sąlygomis ar išlygomis, testamentiniam įpėdiniui pradėjus valdyti kokią nors testamentu jam palikto turto dalį, jis laikomas priėmusiu visą jam testatoriaus nurodytą turto dalį (1964 m. LR CK 587 str. 1 d.). Nustačius tokias aplinkybes nagrinėjamoje byloje buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad V. B. ir A. B. po O. B. mirties 1999-03-16 priėmė jos 1993-11-26 surašytu testamentu jiems paliktą turtą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas V. J. B. kaip įstatyminis įpėdinis negalėjo paveldėti O. B. turto, 1993-11-26 testamentu palikto kitiems asmenims, net jei jis faktiškai ir būtų atlikęs veiksmus, kurie atitiktų faktinį paveldėtino turto valdymą. Pirmosios isntancijos teismas neteisingai įvertino nustatytas aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. B. po motinos O. B. mirties 1999-03-16 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Todėl šioje dalyje sprendimas yra neteisėtas.
Tai, kad V. B. ir A. B. kaip O. B. testamentiniai įpėdiniai priėmė palikimą, turi reikšmę ir suinteresuoto asmens A. V. prašomam nustatyti faktui, kadangi A. V. negalėjo pretenduoti į kitiems testamentiniams įpėdiniams testamentu paliktą ir jų priimtą turto dalį. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog A. V. po motinos mirties priėmė jai testamentu paliktą turto dalį – piniginį indėlį. Šis jos veiksmas nėra ginčijamas. Aplinkybė, kad testamentu A. V. skirta palikimo dalis – piniginis indėlis, jos buvo priimtas (paimtas iš sąskaitos) praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po O. B. mirties, nepaneigia palikimo pagal testamentą priėmimo fakto, nes pagal 1964 m. LR CK 588 str. 1 d. palikimas galėjo būti priimtas ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, jei su tuo sutinka visi kiti priėmusys palikimą asmenys. Byloje nenustatyta, kad kuris nors iš testamentinių O. B. įpėdinių, ar galimų įstatyminių įpėdinių būtų prieštaravęs, kad A. V. priimtų jai paliktą piniginį indėlį praleidusi šešių mėnesių terminą. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR CK V dalies XXVI skyriaus tvarka nustatomi tik juridiniai faktai, t.y. tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. A. V. nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nenurodė, kokių konkrečių teisinių pasekmių siekia pareikštu savarankišku reikalavimu, o pirmosios instancijos teismas to nesiaiškino. Iš bylos aplinkybių galima spręsti, kad A. V. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipėsi į teismą todėl, kad šio fakto nustatymas galėtų turėti įtakos jo po A. V. mirties 2003-09-26 paveldėto turto sudėtį (apimtį). Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog A. V. po motinos O. B. mirties nepaveldėjo jokio nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto, ir, kaip nurodo pats suinteresuotas asmuo, priėmė jai testamentu paliktą turto dalį, 1999-11-26 nusiimdama piniginį indėlį banke, suinteresuoto asmens A. V. prašomo palikimo priėmimo fakto nustatymas negali sukelti jam jokių teisinių pasekmių, nes A. V. po A. V. mirties negali paveldėti daugiau turto nei A. V. priėmė po O. B. mirties. Todėl daroma išvada, jog Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-04-17 sprendimu nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., mirusi 2003-09-26, po motinos O. B. mirties 1999-03-16 kaip įstatyminė įpėdinė priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Kadangi teismo sprendimu gali būti nustatytas tik teisines pasekmes sukeliantis faktas, byla, kurioje prašoma nustatyti faktą, negalintį sukelti teisinių pasekmių, turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teismuose (LR CPK 293 str. 1 p.). Minėtas palikimo priėmimo faktas, kaip turintis juridinę reikšmę, nustatytas pirmosios instancijos teismui pažeidus įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kas turėjo įtakos netinkamam faktinių bylos aplinkybių nustatymui ir neteisingo sprendimo skundžiamoje dalyje priėmimui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimą skundžiamoje dalyje ir nauju sprendimu bylą dalyje dėl suinteresuoto asmens A. V. pareiškimo nutraukti kaip nenagrinėtiną teismuose (LR CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Pareiškėjas V. J. B. prašo nustatyti keletą juridinę reikšmę turinčių faktų - kad jis priėmė palikimą ne tik po motinos O. B., mirusios 1999-03-16, mirties, bet ir po brolių A. B., mirusio 2000-10-21, bei V. B., mirusio 2007-09-23, mirties. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog palikimą po A. B., mirusio 2000-10-21, ir V. B., mirusio 2007-09-23, mirties pareiškėjas V. J. B. priėmė. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nėra ginčijamas. Nustačius, jog V. B. ir A. B. po savo motinos O. B. mirties 1999-03-16 priėmė 1993-11-26 surašytu testamentu jiems paliktą turto dalį, laikytina, jog po A. B., mirusio 2000-10-21, ir V. B., mirusio 2007-09-23, mirties palikimas atsirado tiek į jų paveldėtą, tiek ir į jiems asmeninės nuosavybės teise priklausiusią turto dalį. Ta aplinkybė, kad V. B. ir A. B. įstatymų nustatyta tvarka neįteisino savo nuosavybės teisių į po motinos mirties atsiradusį turtą, nereiškia, kad jiems mirus nurodytas nekilnojamasis turtas nebuvo jų paveldėtinas turtas. Tačiau teismo sprendimu nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po O. B. mirties 1999-03-16 palikimą pagal jos 1993-11-26 sudarytą testamentą priėmė V. B. ir A. B., nustatytas faktas, jog po jų mirties palikimą priėmė pareiškėjas V. J. B., būtų nenuoseklus ir sunkiai įregistruojamas registro įstaigose. Minėta, kad LR CPK 443 str. 8 d. įpareigoja teismą ypatingosios teisenos bylose elgtis aktyviai. Ši taisyklė galioja ir nesant įstatymo nustatyta tvarka pareikštų tam tikrų reikalavimų bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tik tokia bylos nagrinėjimo eiga užtikrintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą bei atitiktų teismo vykdomos misijos – teisingumo vykdymo – užtikrinimą. Būtent tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. gegužės 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2008). Siekiant visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, reikšmingos ne tik faktinės aplinkybės bet ir pareiškėjo siekiamas tikslas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. J. B., prašydamas teismo sprendimu nustatyti pareiškime nurodomus faktus, siekia priimti palikimą – namų ūkį esantį (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms tikslinga, nors ir nesant tokio reikalavimo, konstatuoti nustatytą juridiškai reikšmingą faktą (t. y. juridinę reikšmę turintį faktą pagal CPK 444 str. 2 d. 8 p.), kad V. B. ir A. B. po savo motinos O. B. mirties priėmė palikimą. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo siekiamą tikslą, naikintina, kaip jau minėta, neteisėta, skundžiamo apylinkės teismo dalis, kuria nustatyta, kad pareiškėjas V. J. B. po motinos O. B. mirties 1999-03-16 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Ši sprendimo dalis nėra apskųsta, o LR CPK 313 str. draudžia priimti blogesnį apeliantui procesinį sprendimą, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Tačiau ši įstatymo norma negali būti aiškinama formaliai. Neapskųstos sprendimo dalies panaikinimas, jei iš esmės apelianto padėtis nepablogėja, o priešingai, sudaroma juridiškai pagrįsta ir apeliantą tenkinanti teisinė situacija, negali būti pripažinta apelainto padėtį bloginančiu procesiniu sprendimu.
Esant išdėstytoms bylos aplinkybėms skundžiamas pirmosios instnacijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – nutraukiama byla dalyje pagal suinteresuoto asmens A. V. pareiškimą, netenkinamas pareiškėjo V. J. B. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos O. B. mirties, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po O. B. mirties jos palikimą priėmė A. B. ir V. B. bei paliekamas nustatytu juridinę reikšmę turintis faktas, kad po pastarųjų mirties palikimą priėmė pareiškėjas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Iš dalies patenkinus pareiškėjo V. J. B. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. V. skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, iš suinteresuoto asmens A. V. V. J. B. naudai priteisia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato ankstesnį dalyvavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 200 Lt (LR CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas
nusprend ė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
civilinę bylą dalyje pagal suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. V. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B. mirties 1999-03-16 jos dukra A. V., mirusi 2003-09-26, priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nutraukti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1999 m. kovo 16 d., priėmė palikimą pagal 1993 m. lapkričio 26 d. sudarytą testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. spalio 21 d. ir brolio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. rugsėjo 23 d. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Faktai nustatyti palikimo priėmimo įteisinimui.
Iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vytautui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.