- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-268-436/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Alytaus
- Advokatai
- Stasys Zabita
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2505-90/2006 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Alytaus poliklinika dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir grąžinimo į darbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo VšĮ Alytaus poliklinika 2006 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr.30 ir 2006 m. birželio 12 d. įsakymą Nr.36P, pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą 2006 m. gegužės 24 d. darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti. Nurodė, kad dirbo pas atsakovą Terapijos skyriaus bendruomenės slaugytoja. 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.30 jai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kaip pagrindą nurodant aplinkybes, kad 2006 m. balandžio 19 d. ieškovė apie 13val. 10 min. nebuvo darbo vietoje, neįvykdė BPG nurodymo atlikti kardiogramą pacientui J.J. bei neįvykdė BPG nurodymo paimti kraujo mėginio paciento B.V. namuose. Drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai, nesant darbo drausmės pažeidimo sudėties, todėl ieškovė šią drausminę nuobaudą apskundė darbo ginčo komisijai, kuri ginčą išnagrinėjo 2006 m. gegužės 24 d. ir paliko nuobaudą galioti. Darbo ginčų komisijos sprendimo ieškovė neskundė teismui tik dėl to, kad darbo ginčų komisijos protokole buvo įrašytas sprendimas nesvarstyti ieškovės atleidimo iš darbo. Posėdyje paaiškėjo, kad konfliktas kilo tik dėl asmeninių ieškovės ir gydytojos R. J. nesutarimų, neturinčių nieko bendro su darbo santykiais. Tačiau atsakovo administracija 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr.36P skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, už tai, kad darbo ginčo nagrinėjimo metu ieškovė pateikė dokumentus, kuriuose yra informacija apie pacientus, ir neteisingai užpildė asmens sveikatos istoriją bei statistinę kortelę pacientei G.B. Įrašydamas šias aplinkybes kaip drausminės atsakomybės pagrindą atsakovas grubiai pažeidė savo įsipareigojimą nesvarstyti ieškovės atleidimo iš darbo, be to ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl drausminės nuobaudos apskundimo dėl klaidinančio atsakovo elgesio jos atžvilgiu, o tai laikytina svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą. Taip pat ieškovė nurodė, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas vidaus administravimo tikslais ir įstaigos viduje gali naudoti pacientų asmens duomenis. Ieškovė nepaviešino pacientų asmens duomenų, neperdavė jų tretiesiems asmenims, o tik panaudojo juos kaip įrodymus nagrinėjant darbo ginčą. Formą 025/a-Lk privalo pildyti ir pasirašyti gydytoja, tačiau praktikoje jas dažnai sudaro slaugytojos. Ieškovė objektyviai negalėjo gauti gydytojai R. J. adresuojamų dokumentų, kadangi laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 29 d iki 2006 m. gegužės 31 d. gydytoja atostogavo, o ieškovė dirbo su gydytoja L. K. . Tuos dokumentus gaudavo pavaduojanti gydytoja V. J. . Sveikatos statistikei paskambinus dėl nepateiktų statistikos kortelių, ieškovė paruošė kortelę („juodraštį“) be gydytojo parašo, todėl ši kortelė negalėjo būti laikoma oficialiu dokumentu. Ieškovė, negalėdama prieiti prie visų dokumentų, pildydama kortelę vadovavosi savo atmintimi ir tikėtina, kad galėjo keliomis dienomis suklysti dėl apsilankymo dienos. Tačiau vertinti tokią teisinės reikšmės neturinčią klaidą statistikos kortelėje kaip darbuotojo kaltę nėra pagrindo, todėl prašo nuobaudas panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad 2006 m. birželio 12 d. įsakymu ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. Ieškovė turėjo galiojančias dvi drausmines nuobaudas už pareiginių nuostatų nevykdymą, profesinės etikos bei vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus: 2005 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. balandžio 21 d. įsakymais ieškovei pareikšti papeikimai, ieškovė su įsakymais susipažinusi. Ieškovė, atstovaujama teisininko, darbo ginčų komisijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo palikti galioti 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą per DK 293 str. 1 d. nustatytą terminą neskundė, manydama, kad nebus atleista iš darbo, todėl teismas laikė, kad ieškovė su šia nuobauda sutiko, ją tenkino tai, kad neatleidžiama iš darbo, darbo ginčų komisija nagrinėja konkretų darbo ginčą, ne komisijos kompetencija atleisti iš darbo. Atnaujinti terminą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo nėra pagrindo, be to, šios nuobaudos panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi yra 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda, apie kurios paskyrimą ieškovei žinoma ir dėl jos apskundimo praleistas ieškinio senaties terminas. Turėdama drausminių nuobaudų ieškovė ir toliau nerūpestingai atliko savo pareigas: gavusi pacientės G.B. mamogramas ir jų protokolus, nepateikė jų gydytojai, neįklijavo jų į pacientės sveikatos istoriją, formaliai užpildė apskaitos kortelę ir pateikė ją statistikos skyriui be gydytojos parašo, tai galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes, nes apie tyrimų rezultatus nebuvo informuota nei pacientė, nei gydytoja. Kadangi ieškovei per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, jos yra galiojančios ir toliau ji nerūpestingai atliko savo darbines pareigas, todėl teismas laikė, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:
1. Teismas nevertino atsakovo elgesio, kuris klaidino ieškovę dėl paskirtos nuobaudos pasekmių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir neteisingai pritaikė ieškinio senaties atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra sutrumpintas, o atsakovas piktnaudžiavo savo, kaip darbdavio, įgaliojimais, tuo iškreipdamas pagrindinę ieškinio senaties instituto prasmę – teisinių santykių stabilumo užtikrinimas. Ieškovė neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo tik dėl klaidinančio darbdavio elgesio, nes buvo patikinta tikrai nebūsianti atleista. Tai įrašyta ir protokole. Tačiau atsakovo administracija nevykdė savo įsipareigojimų ir tik formaliais pagrindais atleido ieškovę iš darbo. Viena iš ieškovės atleidimo pagrindu nurodyta aplinkybė – informacijos perdavimas atstovui – buvo žinoma atsakovui ir darbo ginčų komisijos posėdžio metu. Tai žinodami darbdavio atstovai darbo ginčų komisijoje pareiškė nematantys pagrindo atleidimui. Nuo atleidimo iš darbo ieškovė per protingą laiko tarpą kreipėsi į profesinę sąjungą teisinės pagalbos, kur buvo paruošti dokumentai teismui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra darbuotoja – silpnesnė darbo santykių šalis – jos elgesys visiškai atitinka rūpestingumo ir protingumo standartus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo nurodytos aplinkybės dėl 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.30 ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo yra abstrakčios ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Liudytojai pripažino ir pats atsakovas neginčijo, kad ieškovė 2006 m. balandžio 19 d. nuo 13:00 val. iki 13:30 val. buvo darbo patalpose (poliklinikoje). Kartu su ja buvo bendruomenės slaugytoja L. V. . 2006 m. balandžio 19 d. ieškovė padarė EKG pacientui J.J. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja R. J. . Taip pat 2006 m. balandžio 19 d. ieškovė įvykdė BPG nurodymą paimti kraujo mėginį pacientės B.V. namuose. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja R. J. bei pateiktos asmens sveikatos istorijos kopijos.
3. Teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo 2006 m. birželio 12 d. įsakymo Nr.36P panaikinimo ir grąžinimo į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat yra neteisėtas bei nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pavėlavo pateikti mamogramas gydytojai bei įsiūti jas į ligos istoriją, ir taip pažeidė kokį nors lokalinį teisės aktą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad tuo metu ieškovei priskirta gydytoja R. J. atostogavo, o jai grįžus, ieškovė iš karto buvo atleista iš darbo. Be to, jokie atsakovo lokaliniai teisės aktai nenumato terminų, per kiek laiko mamogramą yra privalu pateikti gydytojai ir įsiūti į bylą. Taip pat byloje nėra įrodymų apie tai, kada ieškovė gavo pacientės G.B. mamogramas iš statistikos skyriaus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė iš viso neprivalėjo teikti jokios statistinės apskaitos kortelės. Ją teikia pasirašantis asmuo – gydytojas. Ieškovės statistikos skyriui pateiktą statistinę formą galima vertinti tik kaip juodraštį, kas atitinkamai nepažeidžia ir negali pažeisti jokio teisės akto bei jokiu logiškai suprantamu būdu negalėjo įtakoti gydymo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės veiksmų neteisėtumo – būtinos drausminės atsakomybės sąlygos. Atsakovas, įrašydamas kaip drausminės atsakomybės pagrindą aplinkybę, kad ieškovė darbo ginčo nagrinėjimo metu pateikė dokumentus, kuriuose yra informacijos apie pacientus, grubiai pažeidė savo įsipareigojimą nesvarstyti ieškovės atleidimo iš darbo. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas vidaus administravimo tikslais ir įstaigos viduje gali naudoti pacientų asmens duomenis. Ieškovė nepaviešino pacientų asmens duomenų, neperdavė jų tretiesiems asmenims, o tik panaudojo juos kaip įrodymus nagrinėjant jos darbo ginčą. Įstatymo aiškinimas, kad sveikatos priežiūros darbuotojas negali naudoti pacientų asmens duomenų ryšium su darbo santykiais, kertasi su logika, be to, toks draudimas užkirstų kelią darbuotojui ginti savo interesus nuo neteisėtų darbdavio sprendimų. Teisinį pagrindą tokiam asmens duomenų naudojimui sudaro LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Apeliantės nurodyti motyvai dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo DGK sprendimui apskųsti, yra neteisėti ir nepagrįsti. DGK nusprendė ieškovei palikti galioti 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.30 paskirtą drausminę nuobaudą. Įstatymo nustatytais terminai ir tvarka ieškovei buvo įteiktas šio sprendimo nuorašas. Sutinkamai su LR DK 293 str., ieškovė nepasinaudojo jai suteikta teise per keturiolikos dienų terminą apskųsti DGK sprendimą. Kilus neaiškumui dėl DGK sprendimo, apeliantė galėjo domėtis, prašyti išaiškinimo. DGK posėdžio metu ieškovę atstovavo teisininkas. Todėl teismo taikyti ieškovei atidumo, rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę visiškai atitiko jos galimybes įstatymo nustatytais terminais įgyvendinti savo teises. DGK posėdžio metu nusprendė, kad paskirta nuobauda adekvati padarytam pažeidimui, tačiau šio pažeidimo nelaikė grubiu ir sunkiu, dėl kurio gali būti sprendžiamas darbuotojo atleidimo iš darbo klausimas. DKG sprendimą atsakovas įvykdė. Ieškovei buvo pasiūlytos dvi naujos darbo vietos, tačiau jų ieškovė atsisakė (b.l.34,35). Todėl apeliantės argumentai, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir tik formaliais pagrindais atleido ieškovę iš darbo, yra nepagrįsti.
2. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė pažeidinėjo darbo drausmę, nevykdydavo arba ne laiku vykdydavo gydytojos, vyr. slaugytojos teisėtus nurodymus. Apeliantei 2006 m. balandžio 21 d. paskirta drausminė nuobauda dėl to, kad ji nepadarydavo arba netinkamai ar laiku nepadarydavo pacientams kardiogramų, nepaimdavo arba ne laiku paimdavo kraujo mėginius pacientams namuose bei pažeidinėjo darbo drausmę. Pacientės B.V. asmens sveikatos istorijoje esantys 2005 m. gruodžio 1 d., 2005 m. gruodžio 29 d. įrašai patvirtina, kad praėjus mėnesiui po gydytojos nurodymo paimti pacientei kraujo mėginį, tyrimas buvo atliktas tik ligoninėje 2006 m. sausio 5 d., kai pacientė buvo atvežta į priėmimo skyrių. Kaip patvirtina liudytojos R. J. parodymai, ieškovė ir vėliau netinkamai vykdydavo pareigas – gydytojai keletą kartų nurodžius bei parūpinus transportą, taip pat sumokėjus už kraujo tyrimą, ieškovė pagaliau nuvyko pas neįgalią pacientę į namus. Ieškovė laiku nepadarė EKG pacientui J.J. (b.l.149). D. A. , L. V. parodymais nustatyta, kad ieškovė darbo metu nebuvo savo darbo vietoje (b.l.149, 150). Tokiu būdu ieškovė pažeidė pareigas, numatytas LR DK 228 str., Slaugos praktikos įstatymo 12 str. 1 p., Slaugos medicinos normoje MN 57:1998, pareiginių nuostatų 10.9, 10.10 p., vidaus darbo tvarkos taisyklėse (b.l.23).
3. Atsakovas pagrįstai 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr.36P paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą. Gydytoja R. J. pasiuntė pacientę G.B. į ligoninę atlikti tyrimą, kuris buvo atliktas 2006 m. balandžio 6 d. Mamograma su protokolais grąžinta į poliklinikos statistikos skyrių 2006 m. balandžio 11 d. Ieškovė, gavusi pacientės G.B. mamogramas, privalėjo įklijuoti jas į apskaitos kortelę FN025/a ir perduoti gydytojai R. J. prieš atostogas arba ją pavadavusiai gydytojai V. J. , kad šios jas įvertintų ir informuotų pacientę apie tyrimų rezultatus. Apskaitos kortelė FO25/a – LK turi būti užvedama ir užbaigiama tyrimų įvertinimų dieną ir grąžinama statistikos skyriui (procedūros aprašymas „Asmens sveikatos istorijos ir kitos su pacientų priėmimu susietos dokumentacijos tvarkymas“ papildymas ryšium su LR SAM įsakymu Nr.V-901 (priedas Nr.5, 4-6 p.). Šiuo atveju pažeidimo objektyviąją pusę sudaro tai, kad ieškovė, gavusi pacientės G.B. mamogramas ir jų protokolus, neperdavė jų gydytojui, kad ši juos įvertintų, neįklijavo jų į pacientės sveikatos istoriją, o padėjo spintoje, kur 2006 m. gegužės 31 d. rado su gydytoja V. J. dirbusi bendruomenės slaugytoja. Ieškovė, nematydama tyrimo rezultatų, formaliai (tik dėl paslaugos 1959) užpildė apskaitos kortelę ir pateikė ją statistikos skyriui be gydytojos parašo, po to, kai sveikatos statistikė R. C. priminė ieškovei apie nepateiktą apskaitos kortelę. Šie faktai išaiškėjo tada, kai statistikė nustatė, kad įrašai mamogramų sąrašuose dubliuojasi (apskaitos kortelė perduota ieškovės anksčiau). Apeliantė savo aplaidumą patvirtino pati teisme bei skunde, nurodydama, kad vietoje tinkamai užpildyto dokumento pateikė juodraštį, nieko apie tai neįspėjusi. Juodraščiai šios procedūros eigoje nenaudojami. Tai nėra numatyta nei kokybės vadybos sistemos procedūroje, nei kitame akte. Taip pat nepagrįstas apeliantės teiginys, kad jokie lokaliniai teisės aktai nenustato terminų, per kiek laiko mamogramą privalu pateikti gydytojai ir įsiūti į bylą. Sveikatos priežiūros tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 str.). Todėl šiuo atveju galioja greitumo principas ir negali bei neturi būti nustatyti terminai, diagnozuojant ligą bei informuojant pacientą apie tyrimų rezultatus. Formaliai užpildžius apskaitos kortelę, neinformavus pacientės apie tyrimų rezultatus, įrašius neatitinkančius tikrovės tyrimų duomenis, galėjo būti užkertamas kelias savalaikei ligos diagnozei ir padaroma nepataisoma žala pacientų sveikatai. Ieškovės pareigą tinkamai tvarkyti slaugos (medicinos) dokumentaciją numato Slaugos praktikos įstatymo 12 str. 7 p., Slaugos medicinos norma MN 57:1998, pareiginių nuostatų 10.2 p. Be to, ieškovė perdavė atstovui konfidencialią informaciją, t.y. informaciją apie paciento sveikatos būklę, lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigoje, bei naudojo šią informaciją ne gydymo ir slaugos tikslais. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą naudojimą darbuotojai privalo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka (LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 str. 6 d., Bendruomenės slaugytojos pareiginių nuostatų 16 dalis).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo pas atsakovą bendruomenės slaugytoja. Atsakovas 2006-06-12 įsakymu Nr. 36P atleido ieškovę iš darbo Darbo kodekso (toliau DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai jis nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant šiam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti, faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą., darbdavio iniciatyva. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas., darbdavio iniciatyva.
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju pasireiškia darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojui (ieškovui) ginčijant jam paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimo faktus tenka darbdaviui (atsakovui). Šių faktų nenustačius, drausminė atsakomybė negalima. Tai išplaukia iš drausminės atsakomybės, kaip individualios, asmeniui taikomos teisinės atsakomybės, prigimties ir esmės. Nagrinėjant ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus teisėtumo, teismas turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, o taip pat, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo grindžiamas ir 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 30 paskirta drausmine nuobauda - papeikimu už sistemingą pareiginių nuostatų nevykdymą, profesinės etikos bei vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimus. Ieškovė, nesutikdama su šiuo įsakymu jai paskirta drausmine nuobauda, buvo kreipusis į darbo ginčų komisiją. Todėl ieškovės reikalavimui dėl šios drausminės nuobaudos panaikinimo teisme pareikšti taikomas DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytas keturiolikos dienų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą. Byloje nustatyta, kad ieškovei darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašas įteiktas 2006-05-24. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas reikalavimui teisme pareikšti dėl 2006-04-21 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo baigėsi 2006-06-07. Tuo tarpu ieškovė į teismą su ieškiniu dėl grąžinimo į darbą ir reikalavimu panaikinti 2006-04-21 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą, kreipėsi 2006-06-29, t.y. praleidusi ieškinio senatį. Ieškovė ieškiniu prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą 2006-05-24 darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti. Atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą. DK ir kiti darbo įstatymai nereglamentuoja DK 293 straipsnio 1 dalyje numatyto ieškinio senaties termino taikymo, jų eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių padarinių. Šiems klausimams taikomos CK 1.126, 1.128-1.131 straipsnių normos (DK 27 straipsnio 5 dalis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Ieškinio senaties termino institutas garantuoja tam tikrą teisinių santykių stabilumą, o kartu ir atitinkamai orientuoja teisino santykio šalis būti aktyviems, ginant savo pažeistas teises. Šio teisinio instituto taikymas yra tiesiogiai susijęs su abiejų ginčo šalių interesais, todėl praleisto termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į ieškovo interesus ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar buvo svarbios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo ieškovo valios ir trukdė ieškovui įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises. Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas turi nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje, ar pabaigoje, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą laiko tarpą), taip pat įvertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai). Taigi senaties termino atnaujinimo klausimas yra visumos aplinkybių įvertinimas. Kaip svarbią aplinkybę dėl kurios praleido ieškinio senaties terminą ieškovė nurodė tai, jog nagrinėjant ginčą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo darbo ginčų komisijoje, atsakovo buvo patikinta tikrai nebūsianti ateityje atleista iš darbo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šią ieškovės nurodomą aplinkybę pripažinti svarbia bei atnaujinti terminą 2006-04-21 įsakymu paskirtai drausminei nuobaudai apskųsti. Kaip matyti iš byloje esančio 2006-05-24 darbo ginčų komisijos protokolo, darbo ginčų komisija nusprendė sprendimo priėmimo metu, esant galiojančioms dviems drausminėms nuobaudoms, nesvarstyti ieškovės atleidimo iš darbo. Visų pirma, ginčai dėl atleidimo iš darbo nagrinėjami tiesiogiai teismuose, o ne darbo ginčų komisijose (DK 295 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kita vertus, tokia darbo ginčų komisijos sprendimo formuluotė negali reikšti darbdavio įsipareigojimo ateityje, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, nesvarstyti darbuotojo drausminės atsakomybės klausimo, o pats toks darbdavio įsipareigojimas prieštarautų DK 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam teisingumo ir protingumo principui. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą 2006-04-21 įsakymu paskirtai drausminei nuobaudai apskųsti, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada dėl 2006-04-21 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po to, kai ieškovei 2006-04-21 įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda, ji pakartotinai padarė du darbo drausmės pažeidimus, kuriuos atsakovas kvalifikavo kaip šiurkščius. Įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodyta, kad ieškovė 2006-05-18 neteisėtai panaudojo konfidencialią informaciją apie pacientą ir suteikė ją kitiems asmenims, neturėdama rašytinio paciento sutikimo, tuo pažeisdama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, duotą įsipareigojimą saugoti duomenis apie pacientą, taip pat pareigas, nustatytas lokaliniuose aktuose – Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, Kokybės sistemos procedūroje „Informacijos valdymas“, o 2006-05-30 užpildė ir pateikė Medicinos statistikos skyriui Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę forma Nr. 025/a-LK, įrašydama ne faktinius, bet fiktyvius duomenis, tuo pažeisdama Bendruomenės slaugytojos pareigas, nustatytas Lietuvos medicinos normoje MN 57:1998., lokalinių aktų - Terapijos skyriaus bendruomenės slaugytojos pareiginių nuostatų 9, 10.2, 10.7 punktus, Kokybės sistemos procedūros „Asmens sveikatos istorijų ir kitos su pacientų priėmimu susietos dokumentacijos tvarkymas“ nuostatas.
Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228 straipsnyje. Darbuotojo pareigos gali būti nustatytos ir kituose DK straipsniuose ar kituose įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, taip pat lokaliniuose teisės aktuose. Darbuotojas turi pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, o nevykdydamas neteisėtų nurodymų, darbo drausmės nepažeidžia. Darbdavys ir jo administracija neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2006-05-18 kartu su prašymu panaikinti atsakovo 2006-04-21 įsakymu paskirtą jai drausminę nuobaudą darbo ginčų komisijai pateikė dviejų pacientų asmens sveikatos istorijų kopijas. Tokius ieškovės veiksmus atsakovas nepagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų pareigos saugoti duomenis apie pacientus pažeidimą. Šių medicininių dokumentų kopijas darbo ginčų komisijai ieškovė pateikė gindama savo pažeistas teises ir siekdama paneigti atsakovo 2006-04-21 įsakyme skirti drausminę nuobaudą nurodytus jos padarytus darbo drausmės pažeidimus, o būtent, kad ji neįvykdė gydytojo nurodymo atlikti pacientui kardiogramą ir paimti kito paciento kraujo mėginio. Ieškovės nuomone įrašai šių asmenų sveikatos istorijose turėjo patvirtinti, kad ji, priešingai negu nurodyta įsakyme, gydytojo nurodymus įvykdė. Esant šioms aplinkybėms, negalima pripažinti, kad ieškovė neteisėtai rinko bei panaudojo konfidencialią informaciją apie pacientus ir tokiais veiksmais pažeidė darbo drausmę.
Atsiliepimas
Atsakovo 2006-06-12 įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodytas dar vienas darbo drausmės pažeidimas – netinkamas pacientės G.B. Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės forma Nr. 025/a-LK užpildymas. Ieškovė neneigia, jog užpildė pacientės G.B. Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę forma Nr. 025/a-L ir be gydytojo parašo pateikė ją Medicinos statistikos skyriui. Šios kortelės pildymo tvarką reglamentuoja atsakovo administracijos vadovo įsakymu patvirtinta Kokybės sistemos procedūra „Asmens sveikatos istorijų ir kitos su pacientų priėmimu susietos dokumentacijos tvarkymas“. Atsakovas įsakyme dėl ieškovės atleidimo nurodė, jog ieškovė pildydama pacientės G.B. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę forma Nr. 025/a-LK pažeidė šios procedūros 4 punktą, jos 3 priedo 5.1 ir 6 punktus. Minėtos procedūros 4 punkte nurodyta, kad Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę forma Nr. 025/a-LK užpildo ir ją įregistruoja žurnale registratorė, o ne bendruomenės slaugytoja. Procedūros 3 priedo 5.1 ir 6 punktai taip pat nustato šeimos ir vidaus ligų gydytojų, o ne bendruomenės slaugytojų pareigas pildant kortelę forma Nr. 025/a-LK. Šiuose procedūros 3 priedo punktuose nurodyta, jog tyrimo įvertinimo dieną kortelę užbaigia gydytojai. Procedūros 3 priedo 4 punkte nustatyta tik bendruomenės slaugytojos pareiga gautus iš vyr. slaugytojos tyrimų atsakymus ir mamogramas įklijuoti į asmens sveikatos istorijas forma Nr. 025/a. Tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių pacientės G.B. mamogramos perdavimą ieškovei. Atsakovo įsakyme dėl ieškovės atleidimo nurodyta Lietuvos medicinos norma MN 57:1998 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas)“, lokalinis aktas „Terapijos skyriaus bendruomenės slaugytojos pareiginiai nuostatai“ taip pat nenustato bendruomenės slaugytojos pareigos užpildyti Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę forma Nr. 025/a-LK. Netinkamas įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, taip pat lokaliniuose teisės aktuose nenustatytų darbuotojų pareigų vykdymas negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu. Todėl ieškovės veiksmai užpildant pacientės G.B. Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę forma Nr. 025/a-LK ir jos pateikimas be gydytojo parašo Medicinos statistikos skyriui negali būti pripažintas darbo drausmės pažeidimu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo svarstyti ar atsakovas pagrįstai įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodytus darbo drausmės pažeidimus pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkščius. Dėl išdėstyto kolegija pripažįsta, jog ieškovė iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkto pagrindais atleista nepagrįstai, nes atsakovo konstatuotų darbo drausmės pažeidimų 2006-05-18, 2006-05-30 nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas (CPK 330 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti iš dalies, pripažįstant ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinant ją į ankstesnį darbą ir priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 straipsnio 3 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal atsakovo pateiktą teismui pažymėjimą (b.l. 109), ieškovės vienos dienos darbo užmokestis sudaro 22,45 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovės V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo VšĮ Alytaus poliklinika (į/k 190272218) pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktus neteisėtu ir grąžinti ją į pirmesnį darbą.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Alytaus poliklinika ieškovei V. A. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – po 22,45 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2006 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Alytaus poliklinika 149,86 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.