Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dujų sfera“ atstovams Arūnui Ginkevičiui bei Romualdui Velykiui,

2016 m. kovo 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dujų sfera“ dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-5116 nederinti detaliojo plano koncepcijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-5116 nederinti teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos;

2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti detaliojo plano koncepciją ir ją suderinti.

Pareiškėjas VĮ Turto bankas skunde (b. l. 4-10) nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėju sudarė teritorijų planavimo iniciavimo sutartį Nr. (10.9-52-14)-T8-145, kuria šalys susitarė inicijuoti planuojamos teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo procesą, tai yra dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo ir finansavimo. Detaliojo plano dokumento rengėju buvo pasirinkta UAB „Dujų sfera“ ir su ja 2014 m. sausio 31 d. sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis Nr. (10.9-52-14)-T2-15. Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ parengė teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją (toliau – ir Koncepcija). Paruošta detaliojo plano Koncepcija 2015 m. kovo 10 d. buvo pateikta Palangos miesto savivaldybės administracijos pritarimui. Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. kovo 31 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1062 atsisakė derinti Koncepciją ir pateikė pastabas. Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“, ištaisęs Koncepciją, 2015 m. balandžio 30 d. raštu vėl kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pritarti pakoreguotai detaliojo plano Koncepcijai. Palangos miesto savivaldybės administracija tik po priminimų priėmė sprendimą dar kartą nepritarti detaliojo plano Koncepcijai, pasiūlydama pateikti alternatyvų Koncepcijos variantą, kuriame dominuotų vienas pastatas ir teritorija nebūtų skaidoma sklypais, su teritorijos vizualizacija ir maketu. Pareiškėjas pažymi, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus (toliau – ir Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius) išduotose teritorijų planavimo sąlygose nebuvo reikalavimo formuoti vieną sklypą, o teritorijos vizualizaciją su maketu rengti po Koncepcijos patvirtinimo. 2015 m. birželio 17 d. atsakovui dar kartą buvo pateikta pataisyta Koncepcija, tačiau atsakovas ir vėl jai nepritarė, esminę nederinimo priežastį nurodydamas teritorijos skaidymą sklypais. Nurodo, jog vėliau ne kartą buvo kreiptasi į atsakovą dėl Koncepcijos suderinimo, tačiau atsakovas atsisakydavo derinti Koncepciją, pateikdamas vis naujus reikalavimus ar nurodydavo iš esmės neargumentuotas bei neaiškias nederinimo priežastis.

Šioje byloje skundžiamu 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-5116 Palangos miesto savivaldybės administracija nepritarė pateiktai detaliojo plano Koncepcijai, sprendime nenurodydama aiškių ir teisėtų motyvų, o tik pateikė nuorodą į 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte išdėstytas pastabas. Pareiškėjas teigia, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 nurodytos pastabos dėl nepilnai atliktos urbanistinės analizės, automobilių stovėjimo aikštelių apimčių, vietos ir kitos pastabos yra neteisėtos ir nepagrįstos, kadangi detaliojo plano Koncepcijos aiškinamajame rašte buvo pateikta teritorijos urbanistinė analizė, kurioje atskiromis dalimis išanalizuotas užstatymo tipas, mastelis, pastatų proporcijos bei medžiagiškumas, o taip pat atsižvelgta į gretimų esamų ir suplanuotų teritorijų užstatymo ypatumus ir kraštovaizdį. Nurodo, jog stovėjimo aikštelių vietos pažymėtos Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinyje, o jų aikštelių apimtys nurodytos šio brėžinio Sklypų rodiklių lentelėje. Atsižvelgiant į tai, kad požemines automobilių aikšteles siūloma numatyti požeminėje planuojamo užstatymo dalyje, šis sprendinys neįtakos planuojamo užstatymo antžeminės dalies, o taip pat ir esamo kraštovaizdžio. Pažymi, jog planuojamų sklypų užstatymo architektūriniai projektiniai pasiūlymai buvo pateikti Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinyje, nors pagal teritorijų planavimo sąlygų Nr. 55 8.3 punktą, planuojamų sklypų užstatymo architektūrinius projektinius pasiūlymus nurodyta pateikti bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, tačiau ne kaip Koncepcijos sudedamąją dalį. Atsakovo 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 5 punkte nurodyta nepagrįsta pastaba ir dėl to, kad pagal Koncepcijos brėžinį sklypas Nr. 4 turi būti planuojamas bendro naudojimo būdo ir be užstatymo reglamentų, nors šiame sklype užstatymo nėra numatoma. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė ir tai, jog nepritaria detaliojo plano Koncepcijai, kadangi nepilnai įvykdytas 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte (4.17)-D3-3375 nurodytos 4 punkto pastabos reikalavimas, t. y. pateiktas sprendinys dėl parkavimo vietų, numatytų prie (duomenys neskelbtini), prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, reikalavimams ir reikalaujama suplanuoti automobilių aikštelę su atskiru įvažiavimu. Ši pastaba taip pat yra nepagrįsta, nes iš viso planuojamoje teritorijoje numatoma 292 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 260 numatoma požeminėse automobilių parkavimo aikštelėse. Jei visi automobiliai per dieną išvažiuos ir grįš po vieną kartą, tuomet ties planuojama teritorija automobilių srautas padidės 584 automobiliais per dieną (12 val.), t. y. 48 automobiliai/val. Planuojama teritorija yra išsidėsčiusi prie aptarnaujančios C1 kategorijos (duomenys neskelbtini), todėl gautas skaičius reikšmingos įtakos automobilių srauto padidėjimui (duomenys neskelbtini) neturės. Patekimas į planuojamą teritoriją numatomas esamu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), todėl esama funkcionuojanti susisiekimo sistema nebus suardyta. Taip pat pažymi, kad atsakovas skundžiamo sprendimo 2 punkte nurodė naują reikalavimą – suplanuoti automobilių aikštelę su atskiru įvažiavimu, kuris nebuvo numatytas išduotose teritorijos planavimo sąlygose.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teigia, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo valstybės įmonės Turto bankas atstovė Milda Skirgailė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 45-46) nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nepritarė detaliojo plano Koncepcijai, nes parengta Koncepcija nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei skaičiavimais. Teigia, jog urbanistinė analizė yra nepilnos apimties, nenurodytas konkretus mastelis ir pastatų proporcijos, be to, nepateiktos požeminių automobilių stovėjimo aikštelių apimtys ir vietos grafinėje dalyje, jų įtaka planuojam užstatymui ir kraštovaizdžiui. Planuojamoje teritorijoje numatomos 292 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 260 numatoma požeminėse automobilių parkavimo aikštelėse, tačiau nenurodomos konkrečios jų statymo vietos, t. y. apsiribojama teiginiu, kad parkavimo vietos bus po žeme. Pažymi, jog automobilių parkavimo vietos yra numatytos ir už sklypo ribos – (duomenys neskelbtini) gatvėje, nors pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, parkavimo vietų turi užtekti sklypo ribose. Nurodo, jog nepateikta įvažiavimo į planuojamą teritoriją rekonstravimo koncepcija, įvertinant planuojamą automobilių srautą, atitinkanti Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, reikalavimus, tik apsiribojama lakonišku teiginiu, kad 584 automobilių per dieną (12 val.) srautas reikšmingos įtakos automobilių srauto padidėjimui (duomenys neskelbtini) g. neturės.

Teigia, kad miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai ir jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Pažymi, jog UAB „Dujų sfera“ faktiškai egzistuojančiame miške numatė suformuoti sklypą ir nustatyti užstatymo rodiklius.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dujų sfera“ atstovai Arūnas Ginkevičius bei Romualdas Velykis teismo posėdžio palaikė pareiškėjo skundą, prašydami jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-5116 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo nederinta teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcija (minėta, toliau – ir Koncepcija), teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti detaliojo plano Koncepciją ir ją suderinti.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. A1-845 „Dėl teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ pradėjo rengti teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Planuojama teritorija), detalųjį planą, kuriuo tikslai – žemės sklypų formavimas, naudojimo būdo keitimas, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas; žemės juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje (b. l. 18). Planavimo organizatorius – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, plano rengimą inicijuoja VĮ Turto bankas. Minėto įsakymo 3 punktu nustatyta, jog įsakymas įsigalioja šalims pasirašius teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Palangos miesto savivaldybės administracija ir VĮ turto bankas 2014 m. rugsėjo 29 d. sutartimi Nr. (10.9-52-14)-T8-145/4328 susitarė inicijuoti teritorijų planavimo procesą dėl Planuojamos teritorijos, t. y. dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo ir finansavimo (sutarties 1 punktas) (b. l. 15-17). Sutarties 2 punktu buvo įtvirtinti planavimo tikslai, kurie buvo nustatyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. A1-845 „Dėl teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo“ 2 punkte. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-1197 patvirtino teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo planavimo darbų programą (b. l. 19). 2014 m. spalio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius (minėta, toliau – ir Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius) išdavė planavimo sąlygas Planuojamos teritorijos detaliajam planui rengti, kurių 8.3 punkte nustatė bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengti detaliojo plano koncepciją, atlikti urbanistinę analizę (tipologijos, mastelio, užstatymo tipo, pastatų proporcijų, medžiagiškumo, galimybių plėtotės aspektais) bei planuojamų sklypų užstatymo architektūrinius projektinius pasiūlymus ir pateikti planavimo organizatoriui pritarimui (b. l. 20-22).

Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ 2015 m. kovo 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė detaliojo plano Koncepciją, kurią atsakovas atsisakė derinti, nurodant jos trūkumus (b. l. 23-24). Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ ne kartą koregavo Koncepciją bei 2015 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2015/0224, 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2015/0315, 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 2015/0422, 2015 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas jai pritarti (b. l. 25, 29, 31, 33-34). Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-1886, 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (4.17.)-D3-2363, 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (4.17.)-D3-3375, 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (4.17.)-D3-3842 atsisakydavo suderinti pateiktą Koncepciją (b. l. 28, 30, 32, 35-36).

Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 2015/0567 paskutinį kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pritarti pateiktai Koncepcijai arba pateikti aiškius ir teisės aktais pagrįstus motyvus, dėl kurių Koncepcijai nėra pritariama (b. l. 35-37).

Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu – 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-5116 – dar kartą nusprendė nepritarti detaliojo plano Koncepcijos (b. l. 14).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte inter alia rengimo etapo stadijoje numatytas esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas ir sprendinių konkretizavimas. Bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalis nustato, jog kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją.

Vertinant minėtas nuostatas, darytina išvada, jog išduotose planavimo sąlygose numačius parengti koncepciją, ji privalo būti parengta ir jai turi būti pritarta planavimo organizatoriaus (nagrinėjamoje byloje Palangos miesto savivaldybės administracijos), kadangi koncepcijai nepritarus, negali būti pradėta kita kompleksinio teritorijų planavimo proceso stadija. Nagrinėjamoje byloje planavimo organizatorius Palangos miesto savivaldybės administracija nepritaria parengtai Koncepcijai, todėl yra užkertamas kelias tolimesnei detaliojo plano rengimo eigai. Šiuo atveju teismas privalo nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai nepritaria Koncepcijai, tokiu būdu neleisdamas pereiti prie kitos teritorijų planavimo proceso stadijos.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise (Konstitucinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3025/2012 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Byloje nustatyta, jog detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 2015/0567 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad detaliojo plano rengėjui neaiškios ir suprantamos priežastys, dėl kurių nepritarta detaliojo plano Koncepcijai, taip pat nepaaiškinta, kaip nustatytus trūkumus pašalinti. Pažymėjo, jog detaliojo plano rengėjui neaišku, į kokias Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 nurodytas pastabas neatsižvelgta. Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ prašė Palangos miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pritarti pateiktai detaliojo plano Koncepcijai arba pateikti aiškius ir teisės aktais pagrįstus motyvus, dėl kurių Koncepcijai nėra pritariama.

Atsakydama į minėtą detaliojo plano rengėjo UAB „Dujų sfera“ 2015 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 2015/0567 (savivaldybėje gautas 2015 m. lapkričio 27 d.), Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-5116 nusprendė nederinti Koncepcijos, kadangi: 1) neatsižvelgta į 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 nurodytų pastabų 1, 2, 3, 5 punktus; 2) nepilnai įvykdytas 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 nurodytos pastabos 4 punkto reikalavimas. Pateiktas sprendinys dėl parkavimo vietų, numatytų prie (duomenys neskelbtini), prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, reikalavimams. Suplanuoti automobilių aikštelę su atskiru įvažiavimu.

Skundžiamo sprendimo turinys leidžia spręsti, jog atsakovas iš esmės neatsakė į 2015 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 2015/0567 suformuotus detaliojo plano rengėjo klausimus. Atsakovas nurodė, kad nepritaria Koncepcijai bei pateikė nuorodą į 2015 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. (4.17.)-D3-3375 teigdamas, kad neatsižvelgta į jame nurodytų pastabų 1, 2, 3, 5 punktus ir nepilnai įvykdytas 4 punktas, tačiau nedetalizuota, kuo pasireiškia neatsižvelgimas į pastabas ar nepilnas jų įvykdymas. Skundžiamame sprendime nėra detaliai paaiškintos priežastys, dėl kurių Koncepcijai nepritariama, nenurodoma kaip ištaisyti Koncepcijos trūkumus, nors detaliojo plano rengėjas prašė pateikti motyvuotą atsakymą bei paaiškinti kaip ištaisyti Koncepcijos trūkumus.

Kaip ir minėta, atsakovas skundžiamą sprendimą iš esmės grindžia nuoroda į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. (4.17.)-D3-3375, kuriame yra pateiktos pastabos, kuriomis remdamasis ir anksčiau atsakovas buvo nepritaręs pateiktai Koncepcijai (b. l. 32). Todėl teismas privalo įvertinti, ar šios pastabos yra pagrįstos, ar detaliojo plano rengėjui buvo paaiškinti esminiai Koncepcijos trūkumai, dėl kurių jai nepritariama.

Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. (4.17.)-D3-3375 1 punkto matyti, jog vienas iš detaliojo plano Koncepcijos nepritarimo motyvų buvo tas, jog pagal Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintų teritorijų planavimo sąlygų Nr. 55 8.3 punktą, atlikta urbanistinė analizė yra nepilnos apimties, nustatant užstatymo tipą, mastelį, pastatų proporcijas, medžiagiškumą. Neatsižvelgta į gretimų esamų ir suplanuotų teritorijų užstatymo ypatumus ir kraštovaizdį.

Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintų teritorijų planavimo sąlygų Nr. 55 8.3 punkte nurodyta bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengti detaliojo plano koncepciją, atlikti urbanistinę analizę (tipologijos, mastelio, užstatymo tipo, pastatų proporcijų, medžiagiškumo, galimybių plėtotės aspektais) bei planuojamų sklypų užstatymo architektūrinius projektinius pasiūlymus ir pateikti planavimo organizatoriui pritarimui.

Byloje pateikta UAB „Dujų sfera“ parengta detaliojo plano Koncepcija Nr. 4 leidžia spręsti, jog Koncepcijos aiškinamajame rašte (12-20 psl.) pateikta teritorijos urbanistinė analizė, kurioje atskiromis dalimis išanalizuotas užstatymo tipas, mastelis, pastatų proporcijos, medžiagiškumas, taip pat atsižvelgta į gretimų esamų ir suplanuotų teritorijų užstatymo ypatumus ir kraštovaizdį. Nurodyta, jog analizuojama teritorija yra svarbioje Palangos vietoje, jai taikomi aukščio apribojimai, planuojamos teritorijose sklypuose statinių su ant jų sumontuotais įrenginiais absoliutus aukštis neturi viršyti 110 m. Analizuojamos teritorijos (kvartalo P14) maksimalus pastatų aukštingumas yra 4 aukštai. Pastatų proporcijos ir medžiagiškumo dalyje nurodyta, kad P14 kvartale esančių pastatų aukštingumas neviršija 7 aukštų, didžioji dalis pastatų 2-3 aukštų, išsidėstę nedideliais kvartalais ir kt. Dominuojantis užstatymas – mūriniai pastatai. Pastatų proporcijos ir medžiagiškumo dalyje pažymėta, kad siekiant panaudoti ilgaamžes, natūralias medžiagas ir tuo pačiu išlaikyti tam tikrą medžiaginį kontekstualumą, siūloma fasadų apdailoje naudoti plytas, medį, tinką. Architektūrinius pastatų sprendinius reikia projektuoti kompleksiškai sprendžiant fasadų kompoziciją, spalvinį sprendimą, apdailai naudojant medžiagas ir spalvas, būdingas Palangos kurorto rekreacine ir sodybų (šlaitiniai stogai, verandos, mansardos) architektūrai, derinanti prie aplinkinio kraštovaizdžio. Atliktoje teritorijos urbanistinėje analizėje nurodytos visos privalomosios dalys, kurios buvo privalomos pagal Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotų teritorijų planavimo sąlygų 8.3 punktą. Palangos miesto savivaldybės administracija teigdama, kad atlikta urbanistinė analizė yra nepilnos apimties (nustatant užstatymo tipą, mastelį, pastatų proporcijas, medžiagiškumą ir, kad neatsižvelgta į gretimų esamų ir suplanuotų teritorijų užstatymo ypatumus ir kraštovaizdį), nenurodė priežasčių, dėl kurių ši analizė nėra atlikta pilnai, nenurodė konkrečių teritorijos urbanistinės analizės trūkumų bei kaip šiuos trūkumus pašalinti.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-3375 nurodyta ir tai, jog nepritarta detaliojo plano Koncepcijai, nes: <...> 2) nepilni inžinerinės infrastruktūros (susisiekimo, inžinerinių tinklų plėtros įtaka miesto infrastruktūrai) Koncepcijos sprendiniai. Nepateiktos požeminių automobilių stovėjimo aikštelių apimtys ir vietos grafinėje dalyje, jų įtaka planuojama užstatymui ir kraštovaizdžiui; 3) pagal Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintų teritorijų planavimo sąlygų Nr. 55 8.3 punktą, nepateikti planuojamų sklypų užstatymo architektūriniai projektiniai pasiūlymai; 4) nepateikta įvažiavimo į planuojamą teritoriją rekonstravimo koncepcija, įvertinant planuojamą automobilių srautą, atitinkantį STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus.

Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinyje (dok. 2014/02/MDP/KONC/L3/06 yra nurodomos esamos ir naujai planuojamos automobilių stovėjimo vietos, įvažiavimai, išvažiavimai, eismo kryptys, planuojami pėsčiųjų takai, nurodyti esami ir naujai projektuojami keliai, esami pastatai, naujai projektuojami pastatai ir kt. Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo sklypų rodiklių lentelėje pateikiamas antžeminių ir požeminių automobilių stovėjimų aikštelių skaičius (1 sklype – 100 vnt., 2 sklype – 104 vnt., 3 sklype – 88 vnt.), pastatų bendrasis plotas (pastatų bendras plotas: 1 sklype – 6400 kv. m., 2 sklype – 6096 kv. m., 3 sklype – 6540 kv. m.), apytikslis apartamentų skaičius (1 sklype – 70, 2 sklype – 65, 3 sklype – 70), pastatų aukštis (1, 2 bei 3 sklypų pastatų aukštis – 12,5 m). Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, jog Koncepcijoje buvo nurodytas susiekimas, automobilių stovėjimo aikštelės, jų apimtys, pateikti planuojamų sklypų užstatymo architektūriniai projektiniai pasiūlymai.

Atsakovas 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. (4.17.)-D3-3375 2 bei 3 punktuose nurodydamas pastabas, nedetalizavo Koncepcijos trūkumų (nenurodė konkrečių trūkumų), nepateikė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurioms prieštarautų detaliojo plano Koncepcijos Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinyje nurodytas susiekimas, stovėjimo aikštelės ar pateikti projektiniai pasiūlymai. Atsakovas minėto rašto 4 pastaboje, pateikdamas nuorodą į STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, nenurodė koks(-ie) šio akto punktai yra pažeidžiami, t. y. kurių punktų detaliojo plano Koncepcija neatitinka. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. (4.17)-D3-5116 šis punktas patikslintas ir iškelta sąlyga – suplanuoti automobilių stovėjimo aikštelę su atskiru įvažiavimu, tačiau tokios sąlygos nebuvo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintose teritorijų planavimo sąlygose.

Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog atsakovo 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-3375 pateiktos pastabos 1, 2, 3 ir 4 yra abstrakčios, neaiškios, nepagrįstos teisės aktų nuostatomis, be to, atsakovas 2015 m. gruodžio 28 d. skundžiamame sprendime Nr. (4.17)-D3-5116 nepagrįstai kelia naujas sąlygas, kurių nebuvo nurodęs Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintose teritorijų planavimo sąlygose Nr. 55.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. (4.17.)-D3-3375 5 pastaboje buvo nurodžiusi, jog detaliojo plano Koncepcijai nepritariama ir dėl to, kad pagal koncepcijos brėžinį sklypas Nr. 4 turi būti planuojamas bendro naudojimo būdo ir be užstatymo reglamentų. Iš Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinio (dok. 2014/02/MDP/KONC/L3/06 matyti, jog sklypas Nr. 4 iš viso nėra užstatomas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-5116 turi esminių trūkumų, dėl kurių akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti detaliojo plano Koncepciją ir ją suderinti.

Teismas pažymi, jog panaikinus skundžiamus administracinius aktus, kai jie yra neteisėti, teismas gali institucijas įpareigoti iš naujo svarstyti prašymą (-us), tačiau teismas negali įpareigoti institucijų išspręsti prašymus atitinkamu būdu, kadangi administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, tačiau nesprendžia tokių prašymų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Nagrinėjamu atveju, įstatymais nustatyta teisė ir pareiga suderinti ar teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti suderinti Koncepciją yra priskirta būtent Palangos miesto savivaldybės administracijai (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas tenkinamas iš dalies ir atsakovas įpareigojamas iš naujo svarstyti detaliojo plano Koncepciją.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-5116 nederinti teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti detaliojo plano koncepciją.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.