- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1163-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Nevėžis“
- Atsakovas
- Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nevėžis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nevėžis“ ieškinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 39840,89 Lt draudimo išmoką, 6% dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško atsiskaitymo. Nurodė, kad su atsakovu sudarė prekinio kredito draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė prekių pirkėjui Portugalijos įmonei Regency Texteis Portuguesa, LDA kredito limitą 263000 Lt. Portugalijos įmonė Regency Techteis Portuguesa už parduotas prekes laiku neatsiskaitė 109870,86 Lt sumai. Apie neatsiskaitymą pranešė atsakovui. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, skolos neišieškojo, draudiminės išmokos už neapmokėtas prekes nesumokėjo. Ieškovas savarankiškai siekė išsiieškoti skolą, bendradarbiavo su pirkėju, tarėsi dėl naujų prekių pardavimo ir atsiradusios skolos padengimo. Apie tai informavo atsakovą. Atsakovo atsakingas darbuotojas R. M. leido parduoti kitas prekes Portugalijos įmonei, paaiškino, kad draudiminė apsauga galioja. Už naujai parduotas prekes pirkėjas atsiskaitė dalimis, taip pat apmokėjo ir dalį mokėjimo, priklausančio mokėti už anksčiau parduotas prekes. Taip pirkėjui atsiskaičius, jo skola ieškovui už pirmąjį pirkimą, dėl kurio neapmokėjimo kreipėsi į atsakovą, sumažėjo. Portugalijos įmonė liko ieškovui skolinga 44267,66 Lt sumą, kurią atsakovas turi atlyginti pagal draudimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartimi sulygta 90% apdraustoji procentinė dalis, todėl atsakovui tenka pareiga išmokėti ieškovui 39840,89 Lt draudimo išmoką.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovui neišmokėjo draudimo išmokos todėl, kad nebuvo draudimo objekto. Pagal draudimo sutarties sąlygas, įtvirtintas moduliuose, ieškovo drausta skola, atsiradusi Portugalijos įmonei savalaikiai neatsiskaičiuos, yra apmokėta. Ieškovas neturėjo teisės pagal draudimo sąlygas parduoti neatsiskaičiusiam pirkėjui prekių, tokio pirkėjo atlikti mokėjimai pirmiausia padengia ankstesnes sąskaitas. Toks pažeidimas sąlygoja nedraudiminių atvejų sukūrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas 2008-09-09 išdavė ieškovui surašytą prekinio kredito draudimo liudijimą GAC Nr. 0057/08, kuriuo atsakovas ieškovo naudai prisiėmė draudiminę apsaugą ieškovo skoloms pagal sutarties sąlygas ir pagal suteiktą kredito limitą konkrečiam pirkėjui. Ginčo šalys taip pat susitarė, kad draudimo sutarties sąlygos yra įtvirtintos Specialiosiose sąlygose, taip pat Globallance prekinio kredito draudimo taisyklėse bei sutartuose septyniuse Moduliuose. Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr.2 1.2.3 straipsnio iv punktas nustato, kad draudimo sutartimi nedraudžiami nuostoliai, susiję su prekių pristatymu pirkėjui, apie kurį buvo pateiktas pranešimas apie uždelstą skolą. Ieškovas surašė 2009-08-04 pranešimą apie uždelstą skolą, kuriuo pranešė atsakovui, kad įmonė Regency Texteis Portuguesa, LDA neapmokėjo sąskaitos Nr.LN 1012, išrašytos 2009-06-19, atsiradusios 2009-07-19, iš viso 109870,76 Lt sumai. Teismas konstatavo, kad Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr.2 straipsnio 1.2.3 punkto iv pagrindu ieškovo pardavimai įmonei Regency Texteis Portuguesa LDA vykdyti po 2009-08-04, yra nedraudiminiai įvykiai.
Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad 1.2.3 straipsnio iv punktas yra nesąžiningas draudėjo atžvilgiu. Draudikas, pateikdamas draudėjui atitinkamas taisykles, supažindino ieškovą su draudiminės apsaugos negaliojimo atvejais. Faktas, kad draudimo sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas, nustatytas draudimo taisyklėmis Nr.2, nesąlygoja jų nesąžiningumo. Teismas nenustatė CK 6.185-6.187 straipsniuose numatytų pagrindų, atleidžiančių ieškovą nuo nagrinėjamo draudimo taisyklių Nr.2 straipsnio 1.2.3 punkto iv taikymo. Ieškovui nurodyta sąlyga nebuvo siurprizinė. Atsakovas, gavęs iš ieškovo pranešimą apie pirkėjo neatsiskaitymą, apie tai, kad pirkėjas nesumokėjo pateiktos sąskaitos, turėjo pagrįstą teisę manyti, kad ieškovas neperduos šiam pirkėjui daugiau prekių, kad neišrašys naujų sąskaitų, kad ieškovas atsižvelgs į galimybę kilti didesniems ir nedraudžiamiems taisyklių pagrindu nuostoliams, kad ieškovas veiks tikslu išvengti galimų didesnių nuostolių atsiradimo.
Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad pirkėjas iš dalies atsiskaitė vėlesniais mokėjimais už vėliau parduotas prekes, nedaro aptarto taisyklių Nr. 2, 1.2.3 straipsnio iv punkto nesąžiningu. Rašytinės formos susitarimo dėl ieškovo parduotų pirkėjui prekių po 2009-08-04 pateikto atsakovui pranešimo apie uždelstą skolą draudiminės apsaugos nėra. Teismas konstatavo, kad liudytojo R. M. parodymai nėra pakankami, kadangi šio liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti rašytiniai įrodymai, turintys didesnę juridinę galią už žodinius įrodymus. Ieškovas raštu neinformavo atsakovo apie tai, kad jis negavęs iš pirkėjo mokėjimo už parduotas prekes ir pranešęs apie tai draudikui toliau parduoda šiai bendrovei prekes.
Teismas nustatė, kad ieškovas pirkėjui išrašė tris sąskaitas: 2009-06-10 Nr. LN1012, Nr. 2009-08-11 Nr. LN1021 ir 2009-09-28 Nr. LN1029. Pranešimą apie uždelstą skolą ieškovas surašė tik pirmosios neapmokėtos sąskaitos atžvilgiu. Kitų dviejų ieškovo išrašytų sąskaitų atžvilgiu pranešimo apie neapmokėjimą nėra. Sąskaita Nr. LN1021 ir Nr. LN1029 yra išrašytos po ieškovo pranešimo apie uždelstą skolą. Pagal tris sąskaitas pirkėjas iš viso apmokėjo ieškovui 168666,17 Lt. Gautą iš pirkėjo mokėjimą ieškovas paskirstė pirmiausia paskesnių sąskaitų ir kurių apmokėjimo terminas dar nesuėjęs apmokėjimui padengti. Apmokėjus seniausias sąskaitas liko neapmokėtas tarpinis mokėjimas 44267,66 Lt sumai. Taip įskaičiuotas mokėjimas sudarė sąlygas ieškovui, pateikusiam prekes neatsiskaičiusiam už ankstesnį pardavimą pirkėjui, gauti pilną apmokėjimą už paskesnį pardavimą, dėl pardavimo, prisiimto savo rizika ir nebegaliojant draudiminei apsaugai nepatirti nuostolio, o jo pasirinkto pirkėjo padarytą nesumokėtą tarpinį mokėjimą už prekes perkelti atsakovui pagal draudimo prievolę.
Teismas nurodė, kad visos sumos, gautos iš pirkėjo prieš draudimo išmokos išmokėjimą, yra priskirtinos išieškotoms sumoms. Draudimo suma ieškovui neišmokėta. Po pranešimo apie uždelstą skolą ieškovas iš drausto pirkėjo gavo iš viso 168666,17 Lt, kas pilnai padengia prašomą atlyginti neatsiskaitymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovui 39840,89 Lt dydžio draudimo išmoką ir 6 % dydžio metines palūkanas už šioje civilinėje byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Ieškovas niekada neginčijo Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 1.2.3 punkto iv papunkčio sąžiningumo. Jis juo negrindė nei savo reikalavimo, nei prašė jo nuostatas pripažinti pažeidžiančiomis ieškovo teises ar teisėtus interesus. Pardavimų sutartys, pagal kurias buvo gautas išankstinis apmokėjimas, nėra ir negali būti draudimo sutarties objektu, todėl neturi ir negali turėti jokios įtakos draudimo sutarties vykdymui. Ieškovas ne tik protingai galėjo tikėtis, jog neatsiskaičius pirkėjui už prekes pagal 2009-06-19 išrašytą sąskaitą Nr. LN1012 yra protinga tikėtis, kad pirkėjas ir ateityje neišgalės atsiskaityti, bet ir protingai to tikėdamasis bei panaikindamas galimybę kilti didesniems nuostoliams, taip pat stengdamasis sumažinti esamus nuostolius, sutiko parduoti prekes pirkėjui tik gavęs už jas išankstinį apmokėjimą ir kartu dalinį uždelstos skolos apmokėjimą. Jokių nuostolių pagal šias nedraustas pardavimo sutartis ieškovas nepatyrė ir atlyginti jų nereikalauja. Todėl ir susitarti raštu kitaip, negu nustatyta taisyklių Nr. 2 2.1.2 punkte, nebuvo jokios būtinybės ir tokio raštiško susitarimo nebuvimas neturi jokios įtakos atsakovo prievolei išmokėti draudimo išmoką pagal apdraustą pardavimo sutartį atsitikus draudiminiam įvykiui.
2. Teismui buvo pateiktas oficialus atsakovo 2007-10-09 raštas Nr.40-01/2302 „Dėl draudimo taisyklių ir atitinkamų modulių išaiškinimo", kurio 2 punkte pažymima, kad „draudėjas bet kokiu atveju (uždelsta skola apmokėta, ar ne, pirkėjo kredito limitas atšauktas, ar ne ir 1.1.), turi teisę parduoti prekes (paslaugas) tokiam pirkėjui be kreditavimo (pvz. esant avansiniam apmokėjimui) ir gauti avansiniai apmokėjimai ir išrašytos sąskaitos nėra draudimo sutarties dalykas, todėl jie visiškai neįtakoja draudimo išmokos (grynosios skolos ir pan.) apskaičiavimo ir nėra įtraukiami į prekinių kreditų apyvartos deklaraciją". Tačiau teismas visiškai netyrė ir nevertino šio rašytinio įrodymo. Kad tai buvo oficiali atsakovo pozicija ir taip būdavo konsultuojami esant analogiškai situacijai atsakovo klientai, būtent ir patvirtino šioje byloje apklaustas liudytoju buvęs atsakovo darbuotojas R. M., kuris tiesiogiai administravo šalių sudarytą draudimo sutartį ir konsultavo ieškovą jos vykdymo klausimais.
3. Ieškovui rašytinio susitarimo su draudiku dėl tolimesnės draudiminės apsaugos pirkėjo atžvilgiu nereikėjo, nes prekės buvo parduotos su išankstiniu apmokėjimu. Be to, atsakovas 2009 m. liepos mėnesį atšaukė pirkėjui suteiktą kredito limitą, taigi, ir vadovaujantis Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 1.2.3 punkto iii papunkčiu draudimo apsauga prekių pardavimams, vykdytiems po kredito limito atšaukimo negalėjo būti taikoma. Ieškovas prašo išmokėti draudimo išmoką už draudimo sutartimi apdraustą prekių pardavimą už kurį 2009-06-19 išrašyta sąskaita buvo neapmokėta, o dėl to atsiradę nuostoliai buvo draudimo sutartimi apdrausti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Ieškovas, taikydamas netinkamus taisyklių punktus, praktiškai reikalauja atlyginti nuostolius, atsiradusius pagal sąskaitas, išrašytas po pranešimo apie uždelstą skolą gavimo dienos, t.y. po 2009-08-04. Ieškovas vadovaujasi taisyklių 1.2.2. punkto i) papunkčiu, kuris apskritai neturi visiškai jokios įtakos skaičiuojant drausto nuostolio dydį ir nagrinėjamai situacijai nėra taikomas.
2. Ieškovas, gaudamas apmokėjimus, pats pasirinko, kurią riziką jis nori eliminuoti - draustą ar nedraustą. Tačiau pagal draudimo sutarties nuostatas ieškovas pasirinkimo teisės neturi. Draudimo sutartimi yra susitarta dėl konkrečios išieškotų sumų paskirstymo tvarkos - pirmiausiai dengiamos seniausiai išrašytos sąskaitos (šiuo atveju - drausta sąskaita LN1012), - ir ieškovas vienašališkai jos pakeisti ir pasirinkti, kurią rizikos dalį jam naudingiau eliminuoti, neturi teisės.
3. Visos prekės pirkėjui buvo parduotos suteikiant vieno mėnesio atidėto mokėjimo terminą (tai nebuvo avansinės sąskaitos), be to, nauji pardavimai buvo vykdomi negaliojant kredito limitui, taigi, negaliojant ir draudimo apsaugai. Draudimo apsaugos pasibaigimas lemia rizikos už naujai parduodamas prekes perėjimą ieškovui, tačiau tai nesuteikia ieškovui teisės nevykdyti draudimo sutarties išieškotų sumų modulio nuostatų. Mokėjimų užskaitymas ne seniausiai išrašytoms sąskaitoms prieštarauja draudimo sutarties išieškotų sumų modulio 2 punktui, dėl to norint keisti šią draudimo sutarties nuostatą, šalių suderinti pakeitimai turi būti fiksuojami raštu. Šalys dėl jokių pakeitimų nesiderėjo, ir jokių rašytinių įrodymų dėl išieškotų sumų modulio pakeitimo ieškovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką pagal prekinio kredito draudimo sutartį, pripažindamas, kad nėra draudiminio įvykio.
Pagal byloje esančius duomenis 2008-09-09 šalys sudarė prekinio kredito draudimo sutartį, ką patvirtina prekinio kredito draudimo liudijimas (I t., b.l.8-24), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui draudiminę apsaugą nuo galimų nuostolių, kurių pastarasis gali patirti, jeigu pardavėjo produkcijos pirkėjas neįvykdys savo prievolės, t.y. neapmokės už pateiktas prekes dėl savo nemokumo. Pagal draudimo liudijimo 2 p. šios draudimo sutarties neatskiriami priedai yra draudimo liudijimo 9 skyriuje įvardinti moduliai ir Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklės Nr.2, šalys draudimo liudijimą pasirašė, tuo sutikdamos, kad nurodytos draudimo taisyklės ir moduliai taikomi draudimo sutarčiai, todėl šiose taisyklėse ir moduliuose esančios sąlygos laikytinos sudėtine draudimo sutarties dalimi. Ieškovas, kaip matyti iš draudimo sutarties, patvirtino, kad yra susipažinęs su minėtomis draudimo taisyklėmis ir draudimo liudijimo sąlygomis ir moduliais, taisykles ir draudimo liudijimą su priedais gavo. Pagal šią sutartį atsakovas suteikė ieškovo prekių pirkėjui Portugalijos įmonei Regency Texteis Portuguesa, LDA kredito limitą 263000 Lt sumai (I t., b.l.35). Ieškovas pagal 2009-06-19 sąskaitą pateikė 109870,86 Lt vertės prekes minėtai Portugalijos įmonei, o šiai praleidus 30 dienų atsiskaitymo terminą, 2009-08-04 pranešimu informavo atsakovą apie pradelstą 109870,86 Lt skolą (I t., b.l.36). 2009-12-17 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 44267,66 Lt draudimo išmokos išmokėjimo (I t., b.l.37), tačiau atsakovas, remdamasis įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu, tyrimo aktu, 2010-02-02 sprendimu atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, pripažinęs, jog nėra draudimo objekto (I t., b.l.38, 39-41).
Pagal draudimo sutarties E2.01 modulio nuostatas ieškovas turėjo pareigą informuoti atsakovą apie visas išieškotas sumas, gautas po to, kai informavo atsakovą apie uždelstą skolą. Be to, prieš draudimo išmokos išmokėjimą išieškotomis sumomis turi būti koreguojamas uždelstų skolų balansas, pirmiausiai dengiant seniausiai išrašytas sąskaitas. Pagal Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr.2 11 p. išieškotomis sumomis pripažįstamos visos sumos, gautos iš pirkėjo arba trečiojo asmens prieš arba po draudimo išmokos išmokėjimo. Pagal draudimo taisyklių 1.2.3. p. iv pp. draudimo sutartimi yra nedraudžiami ieškovo nuostoliai, susiję su prekių pristatymu, išsiuntimu pirkėjui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo būti pateikta nepalanki informacija arba pranešimas apie uždelstą skolą. Be to, minėta draudimo sutartimi nedraudžiamos pardavimų sutartys, pagal kurias turi būti sumokėta iki prekių pristatymo ieškovo šalyje arba iki prekių išsiuntimo į užsienio valstybes, t.y. jeigu už parduodamas prekes mokama avansu (taisyklių 1.2.2 p.). Sistemiškai aiškinant minėtas draudimo liudijimo, modulių ir taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad ieškovui pranešus atsakovui apie uždelstą skolą, po tokio pranešimo pateikimo visi ieškovo gaunami iš skolininko ar trečiųjų asmenų už skolininką mokėjimai turi būti laikomi išieškotomis sumomis, nepriklausomai nuo to kaip susitaria ieškovas su skolininku dėl mokėjimų paskirties ir pagal kokias sąskaitas mokama. Tokiu atveju netaikytina draudimo taisyklių 1.2.2 p. nuostata, t.y. jog pagal vėlesnes nei pradelsta sąskaita gauti ieškovo mokėjimai avansu gali būti skiriami apmokėti tokias vėliau nei pradelsta išrašytas sąskaitas. Priešingas aiškinimas reikštų nesąžiningumą atsakovo (draudiko) atžvilgiu ir pažeistų šalių fudiciarumo principą, labai svarbų draudimo teisiniuose santykiuose, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes tokiu būdu ieškovas turėtų galimybę nepagrįstai sąmoningai perkelti mokėjimo naštą draudikui pagal pradelstą sąskaitą, neprisimdamas jokios rizikos, kas neatitiktų draudimo sutarties esmės ir draudiminio įvykio tikėtinumo principo. Išimtis – jeigu ieškovas ir atsakovas atskiru susitarimu sutartų, kad po pradelstos sąskaitos būtų atliekami avansiniai mokėjimai ir jais būtų apmokamos tokios vėliau po pradelstos skolos susidarymo išrašytos sąskaitos. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie tokio susitarimo su atsakovu sudarymą. Liudytojo R. M. parodymai byloje tokio susitarimo nepatvirtina, nes jis tik nurodė, kad galimai galėjo sakyti ieškovui, jog šis ir toliau gali prekiauti su Portugalijos įmone avansiniais mokėjimais. Be to, ir toks teiginys nepatvirtina aukščiau minėto susitarimo.
Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, po 2009-08-04 ieškovo pranešimo atsakovui apie uždelstą skolą, ieškovas pirkėjui Portugalijos įmonei Regency Texteis Portuguesa, LDA pateikė prekes pagal 2009-08-11 sąskaitą Nr.LN1021 24306,85 Lt sumai ir 2009-09-28 sąskaitą Nr.LN1029 78756,12 Lt sumai (I t., b.l.127-129), Portugalijos įmonė 2009-08-13 sumokėjo ieškovui 41433,60 Lt ir 24306,85 Lt, o 2009-09-28 sumokėjo 102925,72 Lt (I t., b.l.54, 146,148). Atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis draudimo sutarties modulio E2.01 ir draudimo taisyklių 11 p., prieš draudimo išmokos išmokėjimą ieškovui, visomis ieškovo iš Portugalijos įmonės gautomis sumomis pakoregavo uždelstų skolų balansą, pirmiausiai dengiant seniausiai išrašytas sąskaitas. Po tokios korekcijos pradelsta skola pagal 2009-06-19 sąskaitą Nr.LN1012 buvo visiškai padengta, o vėlesnėms 2009-08-11 ir 2009-09-28 sąskaitoms draudiminė apsauga negalioja (draudimo taisyklių 1.2.3 punkto iv papunktis). Be to, pats ieškovas, 2010-01-21 pateikdamas atsakovui Portugalijos įmonės skolų apmokėjimų lentelę, joje nurodė, kad 2009-08-11 ir 2009-09-28 sąskaitos nėra avansinės, nes lentelėje nurodė, kad apmokėjimo terminas atitinkamai yra 2009-09-11 ir 2009-10-28 (I t., b.l.54). Be to, iš ieškovo sąskaitos banke išrašų neatsispindi, kad buvo mokama avansu būtent pagal 2009-08-11 ir 2009-09-28 sąskaitas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas teisėtai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, nesant draudiminio įvykio.
Atsakovo 2007-10-09 raštas (I t., b.l.108-109), kuriuo vadovaujasi ieškovas apeliaciniame skunde, buvo adresuotas ne ieškovui, o UAB DB Marsh Lietuva, be to, atsakovas 2009-04-10 raštu, adresuotu tai pačiai UAB DB Marsh Lietuva, nurodė, kad 2007-10-09 laiške pateiktas išaiškinimas negalioja (I t., b.l.134), ieškovas nepateikė įrodymų, kad šalys draudimo sutarties sudarymo ar pranešimo apie pradelstą skolą pateikimo metu buvo sutarusios vadovautis tokiu minėtame 2007-10-09 rašte minimu draudimo sutarties sąlygų aiškinimu, aiškinant konkrečios ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties sąlygas. Todėl minėtas 2007-10-09 raštas neturi teisinės reikšmės ginčui ir nepaneigia aukščiau minėtų motyvų.
Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškindamas draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sąlygas, jas teisingai pritaikė, taip pat teisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.