Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-10 · Byla Nr. Ik-2703-764/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-10
Bylos Nr.
Ik-2703-764/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00260-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius, Egidija Puzinskaitė (pran.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
G. P.
Atsakovas
Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius
Administracinė byla Nr. I-2703-764/2012Proceso Nr. 3-61-3-00260-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Laimonui Jakui, atsakovės atstovei Agnei Žiedelytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ (tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 57–59) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisijos (toliau – Tyrimo komisija) 2010-10-15 Papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 2NAT-9; 2) įpareigoti Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono (toliau – Birutės MPB) vadovybę surašyti nelaimingo atsitikimo aktą dėl 2010-01-28 patirtos traumos tarnyboje.

Pareiškėjas nurodė, kad 2010-01-28 vykdydamas Štabo ir aprūpinimo kuopos (toliau – ŠAK) techniko vrš. Z. M. nurodymą nuvalyti dulkes nuo priskirto automobilio ir pernešti 20 l dyzelino kanistrus, apie 14.30 val. ištraukęs kanistrą su kuru iš automobilio ir jį pakėlęs, susmuko, padėjo kanistrą ant žemės, tačiau negalėjo atsitiesti, sunkiai paėjo. Dėl traumos kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir gydėsi iki 2010-05-29. Atsakovė atliko tyrimą dėl 2010-01-28 įvykusio nelaimingo atsitikimo tarnybos metu ir surašė Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 6 „Dėl gr. G. P. tarnybos vietoje patirtos traumos“. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl nurodytos išvados, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pavedė atlikti papildomą tyrimą. Atlikus papildomą tyrimą, buvo surašyta 2010-10-15 Papildoma nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 2NAT-9 (toliau – Papildoma išvada) „Dėl gr. G. P. skunde nurodytų aplinkybių“, kuria siūloma G. P. 2010-01-28 įvykusio ligos paūmėjimo nelaikyti trauma ir tyrimą baigti. Pareiškėjo teigimu, Tyrimo komisija neteisingai įvertino Karo medicinos tarnybos 2010-10-06 atsakymą Nr. MS-1334 „Dėl G. P.“, kuriame nurodyta, kad liga galėjo paūmėti dėl fizinio krūvio. Pareiškėjo nuomone, jam pakėlus kanistrą įvyko trauma, dėl kurios paūmėjo liga ir jis yra tik 55 proc. darbingas. Tyrimo komisija nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas galėjo nevykdyti užduoties. Pagal pareigybę pareiškėjui priskirta vykdyti transporto priežiūrą, be to, pareiškėjas turėjo vykdyti vado G. N. paskirtą užduotį. Skiriant jam tokią užduotį, turėjo būti įvertinta jo sveikatos būklė ir atsižvelgta į gydytojų rekomendacijas, kurios vadui G. N. buvo žinomos iš 2010-01-20 medicininės pažymos. Papildomoje išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas nedelsdamas, tą pačią dieną, nesikreipė į medikus. Pareiškėjo nuomone, į medikus jis kreipėsi laiku, t. y. pirmadienį kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Pagal Krašto apsaugos ministro 2005-04-04 įsakymu Nr. V-379 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 11.4. p., asmuo, norėdamas kreiptis į komisiją, turi pateikti nelaimingo atsitikimo aktą: traumos (sužeidimo, suluošinimo) atveju – dokumentus, patvirtinančius traumos (sužeidimo, suluošinimo) aplinkybes ir priežastis (nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.). Birutės MPB vadovybė atsisako surašyti nelaimingo atsitikimo aktą, užkirsdama pareiškėjui kelią kreiptis į komisiją dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio nustatymo su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl teismas turi įpareigoti atsakovę atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2010-01-28 įvykio metu pareiškėjas patyrė traumą, todėl jo patirtas sveikatos sutrikdymas negali būti pripažįstamas ligos paūmėjimu.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas” atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 69–73) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, jog 2010-05-20 Birutės MPB buvo gautas G. P. prašymas atlikti tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo tarnybos metu, įvykusio 2010-01-28, ir surašyti nelaimingo atsitikimo aktą. Tyrimo komisija nustatė, kad 2010-01-28 įvykęs ligos paūmėjimas nėra trauma, susijusi su tarnyba. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad gydymo, kuris truko iki 2010-05-29, metu buvo nustatyta, jog jam išsivystė išvarža. Išvarža jam buvo diagnozuota ir 2004-11-19 atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą (Nr. 1713), o 2010-02-23 atlikus pakartotinį kompiuterinės tomografijos tyrimą (Nr. 13982) patvirtinta 2004-11-19 nustatyta stuburo išvarža. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymo Nr. V-533/A1-189 21 punktą, jei asmuo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbą, gydytojas medicininiuose dokumentuose turi nurodyti: kreipimosi į įstaigą laiką valandų ir minučių tikslumu; išklausęs paaiškinimo, aprašyti traumos priežastį, aplinkybes, laiką ir vietą (jei asmens sveikatos būklė leidžia tą padaryti). Jeigu pažymėjimas duodamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbą liekamųjų padarinių (pasekmių), gydytojas nedarbingumo priežastį pažymi atitinkamame langelyje „Nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą“ ir pirmajame pažymėjime šalia pirminės diagnozės kodo įrašo nelaimingo atsitikimo darbe datą (22 p.). Nuo 2010-02-01 VšĮ Alytaus poliklinikoje pareiškėjui buvo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimai dėl lėtinio nugaros susirgimo paūmėjimo, duomenų apie galimai patirtą traumą šiuose pažymėjimuose nėra. Tiek pirminė, tiek galutinė diagnozė yra „M54.1 – Strėnų gėla (lumbago) su sėdimojo nervo neuralgija, M 51.1 – Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija“. Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK – 10), tai yra ligų, o ne traumų kodai. Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2010-10-06 rašte Nr. MS-1334 (1.12.) nurodyta, jog atsakyti, ar disko išvarža išsivystė dėl kuro talpos pakėlimo, negalima. G. P. nustatyta liga gana paplitusi, jos priežastys gali būti labai įvairios, ligos eiga dažniausiai būna lėtinė su paūmėjimais.

Atsiliepime pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo aktas gali būti surašomas, kai įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 20 d. nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis, kurio metu patiriama trauma (lengva, sunki ar mirtina). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas traumos nepatyrė, o jam nustatytas ligos paūmėjimas, 2010-01-28 įvykis nelaikytinas nelaimingu atsitikimu tarnybos metu. Negalėdamas vykdyti užduoties, vadovaudamasis Karo tarnybos statuto 14 p., pareiškėjas turėjo informuoti įsakymą davusį asmenį apie sunkumus vykdant užduotį. Be to, į gydymo įstaigą pareiškėjas kreipėsi ne iš karto, o tik praėjus keturioms dienoms, prašymą dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo pateikė praėjus beveik keturiems mėnesiams po įvykio. Pareiškėjo teiginiai, kad kreipiantis į Tyrimo komisiją būtina pateikti nelaimingo atsitikimo aktą, yra nepagrįsti. Šis aktas galėtų būti tik vienas iš sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtinančių dokumentų, tačiau tai nėra vienintelis ir privalomas dokumentas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2010-01-28 įvykio metu pareiškėjui galėjo atsirasti tik ligos paūmėjimas, o ne trauma, todėl nėra pagrindo šį įvykį pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe (tarnyboje) ir surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo aktą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) atsiliepime į skundą (I t., b. l. 66) nurodė, kad Krašto apsaugos sistemos tarnautojų draudimą valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ryšium su tarnyba sąlygas bei tvarką numato Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos. VSDFV Alytaus skyrius skaičiuoja draudimo sumas nukentėjusio apdraustojo darbovietei nustačius priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo bei tiesioginio pareigų vykdymo, ir vienas iš būtinų pateikti dokumentų yra darbovietėje surašytas nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) aktas. Sveikatos sutrikimas turi būti tarnybinių pareigų vykdymo, o ne ligos pasekmė. Alytaus skyriuje dokumentų, susijusių su skunde minimu nelaimingu atsitikimu, nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje iš esmės keliamas ginčas dėl to, ar pareiškėjo G. P. 2010-01-28 atliekant tarnybinę užduotį patirtas sveikatos sutrikdymas laikytinas trauma, ar ligos paūmėjimu, t. y. ar 2010-01-28 įvykis yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Tyrimo komisijos 2010-10-15 Papildoma nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 2NAT-9, kuria 2010-01-28 įvykis pripažintas nesusijusiu su tarnyba.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-09-05 sprendimu panaikino 2010-10-15 Papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 2NAT-9 ir įpareigojo atsakovę surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl G. P. 2010-01-28 tarnyboje patirto sveikatos sutrikdymo. Teismas konstatavo, kad Papildomoje išvadoje nėra nurodytas juridinis pagrindas 2010-01-28 įvykio nepripažinti nelaimingu atsitikimu darbe, tai, kad G. P. 2010-01-28 nepranešė tiesioginiam vadui apie nelaimingą atsitikimą, į gydymo įstaigą kreipėsi tik ketvirtą dieną, nepaisydamas gydytojų rekomendacijų, kėlė didesnį nei jam buvo rekomenduojama svorį, nėra pagrindas 2010-01-28 įvykį pripažinti nesusijusį su tarnyba. Taip pat nurodė, kad, pagal Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 4.5 p. nuostatas, pagindas įvykį pripažinti draudiminiu yra ir tai, kad sveikata tarnybos metu sutriko dėl ligos, taigi ir tokiu atveju Tyrimo komisija privalo surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą (II t., b. l. 118–129).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-05 sprendimo, 2012-03-08 nutartimi panaikino sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir grąžino ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tai, jog pareiškėjas, turėdamas gydytojų rekomendacijas nekelti didesnio nei 5 kg svorio, gavęs užduotį pernešti kanistrus su kuru, apie jam taikomus apribojimus sąmoningai neinformavo užduotį davusio kario, dėl neaiškių priežasčių nesikreipė į gydytojus iškart po įvykio, negali būti teisinis pagrindas nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe. Teismas nurodė, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 20 d. nuostatas nelaimingu atsitikimu darbe laikomas tik įvykis, kurio metu asmuo patiria traumą, todėl N-1 formos aktas taip pat pildomas tik darbuotojui patyrus traumą (lengvą, sunkią ar mirtiną). Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad sprendžiant dėl Papildomos išvados pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl to, ar yra teisinis pagrindas atsakovę įpareigoti surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą, būtina vertinti byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, susijusius su tuo, ar pareiškėjas patyrė traumą, ar 2010-01-28 įvykis yra nelaimingas atsitikimas darbe pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, ir ar dėl jo turi būti surašytas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (II t., b. l. 160–173).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSĮ) 2 str. 20 d. nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Pagal šio įstatymo 42 str. 1 d., nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus: lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai (1 p.); sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras (2 p.); nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį (toliau - mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta (3 p.).

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118, 5 punkte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai. Iš Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintos Nelaimingų atsitikimų darbe akto formos (N-1) (1 priedas) matyti, kad joje turi būti nurodyta: sužalojimo diagnozė (4.3. p.); sužalota kūno dalis (4.4. p.); sužalojimo pobūdis (4.5. p.).

Sisteminė nurodytų nuostatų analizė sudaro pagrindą pripažinti, kad nelaimingu atsitikimu darbe pripažįstamas tik įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei pavojingą traumą. Atsižvelgiant į tai, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-08 nutartimi apibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo teisinio pagrindo teismas pakartotinai nevertins nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su 2010-01-28 įvykiu, o vertins tik tai, ar 2010-01-28 įvykio metu G. P. patirtas sveikatos sutrikdymas laikytinas trauma.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 57 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra faktiniai duomenys, kurie gali būti nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekpertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme reikia specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti yra kviečiamas specialistas (ABTĮ 61 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kad, pareiškėjo teigimu, jo patirtas sveikatos sutrikdymas pasireiškė stuburo srities trauma – išvarža, o stuburo srities traumas gydo bei ligas diagnozuoja gydytojai neurologai ar neurochirurgai, teismas pasiūlė proceso šalims pasirinkti žinių medicinos srityje turintį specialistą, kuris galėtų duoti išvadą dėl pareiškėjo ligos pobūdžio, įvykio aplinkybių, pareiškėjo sveikatos sutrikimų atsiradusių po įvykio, ir argumentuotai nurodytų, ar pareiškėjas patyrė traumą, o jei nepatyrė, kas lemia tokias išvadas (II t., b. l. 176). Teismas 2012-05-02 nutartimi tenkino pareiškėjo atstovo prašymą ir nutarė specialiste byloje kviesti teismo medicinos gydytoją Rasą Andriuškevičienę (II t., b. l. 188–191). Teismas 2012-06-28 nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir nutarė specialistu byloje kviesti gydytoją neurologą doc. dr. K. P. (III t., b. l. 33–35).

Teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją turinti specialistė R. A. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad: dėl svorio pakėlimo 2010-01-28 G. P. stubure paūmėjo sena išvarža ar galėjo atsirasti nauja išvarža; pareiškėjo stubure pakitimai vystėsi nuo seniau, o 2010-01-28 kanistrų pakėlimas tiesiogiai nulėmė senos išvaržos paūmėjimą arba galėjo įtakoti naujos išvaržos vystymąsi; naujos išvaržos atsiradimas ar senos išvaržos pokyčiai laikytini žmogaus vidinių audinių pakitimais dėl išorinio fizinio poveikio – fizinės perkrovos; 2010-01-28 įvykio metu atsiradę pakitimai galėjo sutrikdyti pareiškėjo sveikatą taip, kad jis ilgam laikui tapo nedarbingas ar prarado didelę dalį (45 procentus) darbingumo; 2010-01-28 metu G. P. patyrė stuburo juosmens srities traumą – dėl fizinės perkrovos; 2010-01-28 patirta stuburo trauma turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su G. P. darbingumo lygiu; liga prasideda nucleus pulpotus išgauba – protruzija; susidaro minkšta išvarža, laikui bėgant susiformuoja kieta išvarža: neurofibrozė, osteochondrozė, deformuojanti spondilartrozė, dėl to stuburas yra nestabilus, paniręs, kinta jo ašis: išnyksta fiziologinė lordozė, ištempiamos ir surandėja tarpfacetinių sąnarių kapsulės. Strėnų skausmų priežastis – stuburo juosmens srities traumos (fizinė perkrova, distorsijos, lūžiai); degeneracinės-distrofinės stuburo ligos (moduli Schmorl ir kt.); ligą galimą vertinti kaip lėtinę su paūmėjimais, jei ligonis ja serga nuo 2001 metų, o paūmėjimai būna 1-3 kartus metuose; yra esminių skirtumų tarp 2004-11-19 ir 2010-02-23 atliktų kompiuterinės tomografijos tyrimų, nes liga progresuoja; duomenų apie pareiškėjo patirtas traumas, įvertinus dokumentus nuo 2001-05-21 nėra (III t., b. l. 3–18). Teismo posėdyje apklausta specialistė paaiškino, kad jos vertinimu fizinė perkrova, t. y. didesnio nei rekomenduojamo 5 kg svorio pakėlimas, tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą, ir tai laikytina trauma.

Kauno medicinos universitetinės klinikos gydytojas neurologas doc. dr. K. P. teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad: turimi ligos istorijos ir vaizdinių tyrimų duomenys neleidžia įvardinti pakitimų, kurie atsirado G. P. stubure 2010-01-28 įvykio metu lyginant su ankstesniais pokyčiais, nustatytais ir aprašytais ligos istorijoje. Po šio įvykio atsiradęs arba sustiprėjęs apatinės nugaros dalies ir šaknelinis skausmas bei įšsivysčiusi dešinės pėdos parezė (nusilpimas) ir blauzdos išorinės dalies jutimų susilpnėjimas bei diagnozuota radikulopatija, leidžia galvoti apie paciento galimai patirtą daugiaveiksmį poveikį į stuburą bei nervines struktūras; lyginant Kompiuterinės tomografijos tyrimo, atlikto 2010-02-23 (Nr. 13982) ir 2004-11-29 (Nr. 1713), duomenis bei 2003-01-15 neurochirurgo konsultacijos duomenis, negalima teigti, kad 2010-01-28 atsirado nauja ir pakito sena išvarža; tiesioginis ryšys tarp įvykio ir nustatytų pakitimų, pagal atliktą kompiuterinės tomografijos tyrimą, nenustatytas, vieno kanistro kėlimas, sukėlęs mechaninį virškrūvį, ir kiti išorės veiksniai – drabužiai, aplinkos temperatūra, galimas nuovargis galėjo turėti įtakos apatinės nugaros dalies ir šakneliniam skausmui atsirasti arba sustiprėti bei nugarinio nervo šaknelės pažaidai, kurios išraiška buvo pėdos nusilpimas ir jutimų blauzdoje susilpnėjimas; fizinė perkrova galėjusi atsirasti 2010-01-28 įvykio metu galėjo turėti tam tikrą mechaninį poveikį G. P. stuburui ir aplinkiniams audiniams, tame tarpe ir nervams, tačiau 2010-02-23 kompiuterinės tomografijos (Nr. 13982) tyrimas to neįrodo, arba pasirinktas nepakankamai informatyvus tyrimas; po 2010-01-28 įvykio G. P. nustatytos juosmens - kryžmens (L5 ir S1) radikulopatijos (TLK 10 šifrai M54.1, vėliau G55.1, M51.1) , kurios buvo diagnozuotos 2003, 2004 ir 2007 metais, tačiau pastaraisiais metais pasireiškė ne taip stipriai, bet pakankamai, kad darbingumas buvo laikinai sutrikdytas, todėl kategoriškai teigti, apie aptariamo įvykio tiesioginę įtaką paciento darbingumo sutrikdymui negalima; 2010-01-28 įvykio metu G. P. galėjo patirti fizinę perkrovą, tačiau audinių sužalojimo faktas nėra nustatytas arba nepakankamai patvirtintas, todėl šis įvykis negali būti vertinamas kaip stuburo juosmeninės srities trauma; mechaninis poveikis ir galimi kiti išoriniai veiksniai 2010-01-28 įvykio metu, esant nepalankiai stuburo ir aplinkinių audinių būklei, esant lėtinėms stuburo ligoms, galėjo turėti įtakos, šių lėtinių stuburo ligų pablogėjimui. Prisidėjus naujiems ar sustiprėjus seniems simtomams, kurių sveikimas ar kompensavimas užtruko, galėjo trumpesniam ar ilgesniam laikui sutrikti G. P. darbingumas; nustatytos ligos juosmens – kryžmens radikulopatijos atsiradimas gali būti susijęs su tarpslankstelinio disko mechaniniu sužalojimu – trauminiu įplyšimu, uždegimu, kraujotakos sutrikimu, taip pat slankstelio kaulinės struktūros pažeidimais, lūžimais; L4-L5 tarpslankstelinio disko radiologinės būklės aprašymas 2004-11-29 ir 2010-02-23 atliktose kompiuterinės tomografijos tyrimuose iš esmės nesiskiria; L5-S1 tarpslankstelinio disko būklė 2010-02-23 tyrime yra geresnė nei 2004-11-29 tyrime aprašoma disko išvarža; 2010-02-23 tyrime L5-S1 tarpslankstelinis diskas labai sužemėjęs, su vakuuminės degeneracijos požymiais, tai rodo seną procesą, išvarža spaudžia dešinę S1 šaknelę ir stuburo kanalas (spindis) susiaurėjęs 1 mm mažiau, nei 2004 metais, iki 10 mm. Esminis skirtumas, kuris stebimas 2010 metų tyrime, lyginant su 2004 metų tyrimu, L4 slankstelio priekinis viršutinis kampas atskilęs dėl gilios Šmorlio išvaržos; duomenų apie G. P. nuo 2001-05-21 patirtas traumas byloje nėra (III t., b. l. 40–42). Teismo posėdžio metu specialistas doc. dr. K. P. pabrėžė, kad pareiškėjui L4 ir L5 disko pasigaubimas buvo nustatytas atlikus 2003 metų kompiuterinę tomografiją (I t., b. l. 160–161), o 2004 m. kompiuterinėje tomografijoje stebimas esminis pasikeitimas. Taip pat pabrėžė, kad Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas neurochirurgas B. Š. 2010 m. vasario mėnesio konsultacijos metu, remdamasis 2004 m. tomografijos tyrimu, rekomendavo pareiškėjui chirurginį gydymą, o balandžio mėnesio konsultacijos metu, remdamasis 2010 m. vasario mėnesio tomografijos tyrimu, chirurginio gydymo nerekomendavo. Vadinasi, darytina išvada, kad chirurginiu požiūriu paciento būklė galėjo pagerėti. Pokyčių tarp 2004 metais ir 2010 metais atliktų tyrimų yra, bet jie yra seni, chroniški. Jeigu būtų nauji pokyčiai, tai būtų matoma kompiuterinės tomografijos tyrime, tuomet pakitimai galėtų būti traktuojami kaip traumos padarinys. Pagal atliktą kompiuterinės tomografijos tyrimą, tokios išvados daryti negalima. Tarpslankstelinio disko išvaržos, t. y. kremzlės įsispaudimo į kaulą, būklė nėra pakitusi. Vertindamas stuburo kanalų susiaurėjimą pažymėjo, kad 2010 metų tyrime susiaurėjimas iki 10 mm yra geresnis, o 2004 m. buvęs 9 mm susiaurėjimas buvo blogesnis.

Sistemiškai įvertinęs specialistų pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad pagrindo teigti, jog 2010-01-28 įvykio metu pareiškėjas G. P. patyrė traumą ir jo patirtas sveikatos sutrikdymas vertintinas būtent kaip trauma, o ne ligos paūmėjimas, nėra. R. A. nurodė, kad 2010-01-28 metu G. P. patyrė stuburo juosmens srities traumą – dėl fizinės perkrovos, t. y. žmogaus vidinių audinių pakitimą dėl išorinio fizinio poveikio. Ši trauma turėjo tiesioginę įtaką G. P. darbingumo lygiui, t. y. sveikatos būklės pablogėjimui. Tokia išvada iš esmės grindžiama tuo, kad didesnio nei rekomenduojamo 5 kg svorio pakėlimas mechaniškai paveikė pareiškėjo stuburą, ko pasakoje jis patyrė fizinę perkrovą, o tai yra vertinama kaip stuburo srities trauma. Kitų aplinkybių, kuriomis specialistė padarė išvadą dėl to, kad 2010-01-28 įvykis, kurio metu buvo keliama 20 l kuro talpa, laikytinas trauma, nėra nustatyta. Pažymėtina, kad specialistės R. A. išvadas paneigia specialisto, gydytojo neurologo K. P. paaiškinimai. Specialistas taip pat sutinka, kad fizinė perkrova galėjo turėti tam tikrą mechaninį poveikį G. P. stuburui, tačiau 2010-02-23 atliktas Kompiuterinės tomografijos tyrimas to neįrodo, t. y. nėra nustatytas pareiškėjo audinių sužalojimo faktas. Doc. dr. K. P. teigimu, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad G. P. 2010-01-28 keldamas didesnį nei 5 kg svorį patyrė traumą. Ir priešingai, įvertinus 2004-11-29 ir 2010-02-23 atliktų Kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatus, matyti, kad pokytis tarpslankstelinio disko išvaržoje yra senas, chroniškas. Šie specialisto argumentai grindžiami tuo, kad, jeigu pokytis būtų naujas, tai būtų matoma kompiuterinės tomografijos tyrime ir tuomet toks pokytis galėtų būti traktuojamas kaip traumos padarinys. Specialistas padarė išvadą, kad fizinė perkrova nebuvo tiesioginė pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimo priežastis. Be to, kaip pažymima abiejų specialistų pateiktose išvadose, mechaninis poveikis – fizinė perkrova – yra tik viena iš priežasčių galinčių sukelti strėnų skausmus, kuo pareiškėjas G. P. skundėsi po 2010-01-28 įvykio. Specialistės R. A. pateiktoje išvadoje remiamasi Leono Klumbio leidiniu Nervų sistemos chirurgija ir nurodoma, kad strėnų skausmų priežastis galima suskirstyti į tris pagrindines grupes, t. y. displazijos, stuburo juosmens srities traumos (fizinės perkrovos, distorsijos, lūžiai), degeneracinės-distrofinės stuburo ligos (moduli Schmorl ir kt.). Pareiškėjui nuo 2004 m. diagnozuota tarpslansktelinio disko išvarža – moduli Schmorl. Kaip matyti iš mokslinės literatūros, kuria remiasi specialistė R. A., moduli Schmorl yra degeneracinė-distrofinė stuburo liga. Tai patvirtina ir gydytojas neurologas K. P.. Specialistas paaiškino, kad tarpslankstelinio disko aukščio sumažėjimas degeneracijos pasekoje yra chroniškas procesas – pakitimas laike dėl lėtinės senėjimo ligos. Įrodymų dėl trauminių pokyčių nėra, matomas pokytis į stuburo slankstelio kūną, t. y. kremzlės įsispaudimas į slankstelio kūną, tačiau tai yra ilgalaikio poveikio (5-6 metų) pokytis. Duomenų, kad tarpslansktelinio disko pokytis buvo staigus – ūminis 2010-02-23 tomografijoje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje kaip specialistas apklaustas gydytojas neurologas A. R. (žr. 2011-08-25 teismo posėdžio protokolą, II t., b. l. 113–116) taip pat nurodė, kad išvarža yra seno proceso paūmėjimas, o ne trauma; pakeltas svoris tiesiogiai galėjo įtakoti išvaržos paūmėjimą, tačiau tai nevertintina kaip trauma, nes trauma yra išorinis poveikis. Karo medicinos tarnyboje dirbantis gydytojas neurologas A. M., kuris Tyrimo komisijai pateikė konsultacinę išvadą dėl G. P. sveikatos sutrikdymo, taip pat nurodė, kad tai buvo senos ligos paūmėjimas, o ne trauma (II t., b. l. 74–80).

Visi byloje savo išvadas pateikę gydytojai neurologai, t. y. K. P., A. M. ir A. R. teigia, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas nevertintinas kaip trauma, nes tai yra seno proceso – ligos – paūmėjimas. Pagrindo abejoti specialių žinių šioje srityje turinčių gydytojų neurologų paaiškinimais byloje nenustatyta. Kaip minėta stuburo srities traumas gydo ir ligas diagnozuoja neurologo ir neurochirurgo profesinę kvalifikaciją turintys specialistai. Specialistė R. A. patvirtinto, kad ji neturi gydytojo neurologo profesinės kvalifikacijos ir atlieka mirusiųjų žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų ekspertizę. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus specialistės pateikiamų išvadų nepagrįstumą, prieštaravimą gydytojų neurologų paaiškinimams, teismas kritiškai vertina R. A. pateiktas išvadas ir jas atmeta. Teismas taip pat pažymi, kad specialistės R. A. išvada iš esmės analogiška anksčiau pareiškėjo pateiktai teismo medicinos eksperto Pauliaus Petreikio išvadai. Jose remiamasi ta pačia medicinine literatūra, daromos analogiškos išvados dėl to, kad G. P. patyrė traumą, tačiau nei viena šių išvadų nėra argumentuotai pagrįsta, remiamasi bendro pobūdžio aplinkybėmis, kad didelio svorio pakėlimas galėjo būti išvaržos atsiradimo priežastis, tačiau nevertinama G. P. sveikatos būklė nuo 2004 metų, neaišku kuo remiantis atmetami argumentai, kad 2010-01-28 patirtas sveikatos sutrikdymas negali būti ligos paūmėjimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kaip specialistas apklaustas gydytojas neurologas K. P. objektyviai ir išsamiai įvertino esančius duomenis apie pareiškėjo ligos pobūdį, jos sąsają su 2010-01-28 įvykiu, pareiškėjo sveikatos būklę po įvykio, ir pateikė argumentuotą išvadą, kodėl 20 l dyzelinio kuro kanistro pakėlimo metu pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas negali būti vertinamas kaip trauma. Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būti daryti priešingą išvadą byloje nenustatyta.

Kaip minėta, nelaimingu atsitikimu darbe, dėl kurio pagal Nuostatų reikalavimus surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, laikytinas tik įvykis darbe dėl, kurio darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei pavojingą traumą. Nustatyta, kad pareiškėjas G. P. 2010-01-28 įvykio metu traumos nepatyrė, todėl šis įvykis nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe. Tyrimo komisija 2010-10-15 išvadoje pagrįstai pateikė siūlymą G. P. 2010-01-28 įvykusio ligos paūmėjimo nelaikyti trauma ar nelaimingu atsitikimu darbe ir tyrimą baigti.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisijos 2010-10-15 Papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 2NAT-9 bei įpareigoti atsakovę surašyti nelaimingo atsitikimo aktą dėl 2010-01-28 patirtos traumos tarnyboje. Pareiškėjo G. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Raimondas BlauzdžiusErnestas Spruogis