Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija), apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kupiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu grąžino bylą Institucijai, kadangi, apylinkės teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole teisės pažeidimas netinkamai buvo kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują procesinį sprendimą. Ji cituoja administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą, dėsto teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teigia, kad alkoholiniai gėrimai yra specifinis gaminys, kuriam taikomi įvairūs apribojimai ir papildomi reikalavimai. Tokių produktų apyvarta yra reglamentuota atskirais teisės aktais (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėmis ir kt.), todėl šių teisės aktų pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal ATPK 163 straipsnį, o pagal ATPK 164 straipsnį. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, kad apylinkės teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes ir priėmė neteisėtą nutarimą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus. Pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį atsakomybėn gali būti patraukti prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojai, padarę kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Institucija R. M. kaltina tuo, kad parduotuvės, kurioje ji dirba vedėja, salėje buvo rasti 2 buteliai alkoholinio gėrimo, kurio realizacijos laikas buvo pasibaigęs.

Byloje kilo ginčas dėl galimo prekybos taisyklių pažeidimo kvalifikavimo, t. y. ar galimai padarytas pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 163 straipsnio 1 dalį, ar pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju akivaizdžiai kyla teisės normų konkurencija – ATPK 163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teisės norma, o ATPK 164 straipsnio 3 dalyje – specialioji teisės norma. Įvertinęs tai, kad pažeidimas galimai padarytas įmonėje, vykdančioje prekybą alkoholiniais gėrimais ir vadovaudamasis bendruoju teisės principu lex specialis derogat legi generali, reiškiančiu, kad kai santykį reglamentuoja bendroji ir specialioji norma, taikoma specialioji norma, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą Institucija prekyboje alkoholiu galimai padarytą pažeidimą pagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai aiškino teisės normas bei priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą grąžinti bylą Institucijai, kuris naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kartu apeliacinės instancijos manymu, apylinkės teismas neteisingai aptariamą klausimą išsprendė nutarimu. ATPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). ATPK 23 ir 23¹ skirsniai reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286, 287, 291 ir 295 straipsnius matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo paprastai užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena. ATPK nenustato, kokį procesinį dokumentą – nutartį ar nutarimą – turi priimti apylinkės teismas, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai pagal ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. vasario 4 d. konsultaciją Nr. 5-K. Tai laikytina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal analogiją taikant kitas teisės normas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 29 ir 31 straipsniuose nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. procesinius dokumentus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Iš to seka, kad nutartis yra toks procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad apylinkės teismas nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose turėtų priimti ATPK 21 straipsnio 4 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 4 dalyje, 314 straipsnio 4 dalyje ir kitais konkrečiai ATPK numatytais atvejais. Kitais, ATPK nereglamentuojamais atvejais, apylinkės teismas turėtų priimti nutartis. Taigi, nagrinėjamu atveju išsprendęs klausimą dėl bylos grąžinimo Institucijai apylinkės teismas turėjo priimti ne nutarimą, o nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimą R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą grąžinti Kupiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.