Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai V. K., jos ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei advokato padėjėjai D. V. – M.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent:

jis, 2024 m. liepos 16 d., apie 08 val. 55 min., Jeruzalės - Mokyklos gatvių sankryžoje, Vilniuje, važiuodamas dviračiu „KTM Life Road“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 57 punkto, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad: 1) eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių; 2) važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis; 3) pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas – nevažiavo dviračio taku ir, būdamas neatidus, kirto krūmais apaugusį žalios vejos ruožą ir įvažiuodamas į dviračių taką, tokiu būdu keisdamas kryptį, susidūrė su dviračių taku dviračiu „BMC Roadmachine Two 2023“ važiuojančia V. K., ko rezultate V. K.pargriuvo, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai V. K. odos nubrozdinimus rankose ir kojose, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, žaizdą apatinėje lūpoje, kairio nosikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. nurodė, jog kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai ir labai gailisi dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiavo dviračiu, ant važiuojamosios dalies buvo daug „Bolt“ paspirtukų, todėl juos apvažiavo ir pradėjo važiuoti pėsčiųjų taku, po to norėjo grįžti į dviračių taką. Takeliu, einančiu per krūmus, norėjo įvažiuoti į dviračių taką. Prieš įvažiuodamas į dviračių taką, apsidarė, tačiau dviračių take nieko nematė – krūmai užstojo vaizdą. Įvažiavęs į dviračių taiką, susidūrė su nukentėjusiąja, važiavusia dviračių taku. Jeigu būtų matęs nukentėjusiąją, tikrai nebūtų rizikavęs įvažiuot taip.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. K. nurodė, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, į bylą pateikta taikos sutartis atspindi tikrąją jos valią, ji atsisako dalies reikalavimo dėl žalos priteisimo, supranta tokio atsisakymo teisines pasekmes. Sutinka, jog kaltinamajam baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė nurodė, kad civilinis ieškovas atsisakė dalies reikalavimų, supranta tokio atsisakymo teisines pasekmes.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis P. K. nurodė, kad įvykio dieną važiavo jam priklausančiu dviračiu. Iš namų važiavo į profesinio mokymo mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Vieta, kuri minima įtarime, važinėjo jau virš mėnesio laiko. Ties „Jeruzalės stotele“ išvažiuodavo į pėsčiųjų taką, kadangi dviračių take, ties stotele visada ryte būdavo daug autobuso laukiančių žmonių, kurie nesitraukdavo nuo dviračių tako. Taip pat ant dviračių tako, nuo stotelės atkarpoje maždaug – 15 metrų būdavo pristatyta daug „Bolt“ elektrinių paspirtukų, kurie ne visi būdavo gražiai pastatyti, o tiesiog išstatyti per tą atkarpą. Išvažiavo į pėsčiųjų taką, važiavo tolyn, kur baigiasi pėsčiųjų takas, ties Jeruzalės gatve, kirto Jeruzalės gatvę. Kitoje gatvės pusėje yra išmintas takas, kuriuo važiavo ir norėjo grįžti atgal į dviračių taką. Jam įvažiuojant į dviračių taką, apsižvalgė pasižiūrėjo į dviračių taką, kuriame nieko nematė, kad kas važiuotų. Toje vietoje taką, kuriuo jis važiavo, ir dviračių taką skiria krūmai. Įvažiuojant į dviračių taką, iš už krūmų iškart pastebėjo, kad jam iš kairės pusės atvažiuoja dvi dviratininkės, todėl jis iškart stabdė ir jam bestabdant viena dviratininkė įvažiavo į jį. Jis buvo ant dviračių tako, kairiu šonu į atvažiuojančią dviratininkę, kuri nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į jį. Gavo smūgį iš dviratininkės dviračio pedalo į kairį kelią, o dviratininkė savo šalmu atsitrenkė į jo kairės pusės žandikaulį ir jie abu pargriuvo. Matė, kad atsikėlusiai moteriai iš nosies bėgo kraujas. Kita moteris, važiavusi dviračiu, spėjo sustoti. Po įvykio kita moteris, važiavusi dviračiu, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai juos abu tolimesnei apžiūrai išsivežė į ligoninę. Dėl savo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo prisipažįsta ir su juo sutinka. Nuoširdžiai gailisi, norėtų susitaikyti ir atsiprašyti, taip pat atlyginti žalą dalimis, kadangi jo atlyginimas nėra didelis, taip pat augina - 2 metų vaiką (t. 1, b. l. 172-174, 178-179, 182-183).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. nurodė, kad 2024 m. liepos 16 d., apie 8.50 val., su drauge L. S. iš Žaliųjų ežerų dviračių tako dešinėje pusėje važiuojant įmonei priklausančiu dviračiu „BMC Roadmachine Two 2023“, staiga į ją atsitrenkė kitas dviratininkas – vyras. Važiavimo metu dėvėjo šalmą. Po susidūrimo ji nukrito nuo dviračio, ko rezultate susimušė kūną. Po pargriuvimo negalėjo atsistoti ir, belaukiant greitosios medicinos pagalbos, gulėjo ant žemės. Bendruoju pagalbos telefonu paskambino jos draugė L. S. Į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Vyro, su kuriuo susidūrė, ji nematė. Vyras jos teiravosi, kaip jaučiasi, atsiprašė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją apžiūrėjo, sutvarkė žaizdas, uždėjo kaklo įtvarą ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo padaryta tomografija. Ligoninėje jai buvo nustatyta apatinės lūpos kiauryminė žaizda, dešinės ir kairės rankų stiprūs sumušimai, nepatikslintas nosies lūžimas. Po minėto įvykio du mėnesius buvo nedarbingume, kadangi buvo apsunkintas jos kvėpavimas, gydymo įstaigoje buvo nustatyta iškrypusi nosies pertvara, nurodyta, kad jai reikalinga operacija. Nosies operacija jai buvo atlikta privačioje gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini). Reabilitaciją atliko (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo sugadintas dviratis, jo dalys, priedai, aksesuarai ir apranga, kurių vertė yra - 4206 eurų, o paties dviračio vertė yra - 4400 eurų. Dėl įvykio jai padaryta turtinė ir fizinė žala (t. 1, b. l. 64-66). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji V. K. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu, jos parodymai užfiksuoti 2025 m. gegužės 29 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 70-75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. S. nurodė, kad tikslių įvykio detalių neatsimena. Prisimena, kad ji su savo drauge V. K. važiavo dviračių taku nuo Santariškių žiedo pusės link Jeruzalės - Ateities gatvių sankryžos. Jos su V. K. važiavo labai lėtai, nes ji yra pradedanti dviratininkė, todėl jų greitis niekada nebūna didelis. Jos visą laiką važiavo dviračių taku. Jų dviračiai tvarkingi, su atšvaitais. V. K. ir ji buvo užsidėjusios apsauginius šalmus. V. K. jai važiavo iš dešinės pusės ir, joms bevažiuojant dviračių taku, staiga iš dešinės pusės, iš už krūmų išvažiavo dviratininkas vyras, kuris atsitrenkė į jos draugę V. K. Kuria tiksliai vieta ir į kur buvo pirminis smūgis – nurodyti negali, tačiau gali nurodyti, kad dviratininkas vyras staiga išlindo į dviračių taką ir pastarasis tikrai nebuvo sustojęs ir, jei gerai prisimena, nestabdė. Dviratininkas vyras staiga įvažiavo į dviračių taką iš už krūmų, per pėsčiųjų išmintą taką žolėje. Jei dviratininkas vyras būtų atvažiavęs iš priekio, jos dviratininką būtų pastebėjusios, nes toje vietoje krūmai šone yra žemesni ir joms matomumo neužstojo. Dviratininkas išlindo prieš jas staiga iš šono, iš dešinės pusės, iš už aukštesnių krūmų, todėl jos važiuodamos pastarojo nematė. Jų greitis nebuvo didelis, todėl ji pastebėjusi staiga išlindusį dviratininką spėjo pasitraukti, o V. K. nespėjo, kadangi važiavo toje pusėje, iš kurios iš už krūmų išvažiavo dviratininkas (t. 1, b. l. 107-109).

Iš Policijos registruojamų įvykių pažymos nustatyta, kad 2024 m. liepos 16 d., 8.55 val., Bendrajame pagalbos centre gautas L. S. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Jeruzalės – Mokyklos g. sankryžoje susidūrė 2 dviratininkai – moteris ir vyras, moteriai kraujuoja iš nosies, vyrui skauda žandikaulį (t. 1, b. l. 6-7).

Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės A. Z. 2024 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. liepos 16 d., apie 08 val. 58 min., patruliuojant kartu su Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos vyr. patruliu A. M., iš VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Jeruzalės, Mokyklos gatvių sankryžoje, Vilnius, susidūrė du dviratininkai. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri apžiūrėjo moterį – V. K., kuri medikų automobilyje skundėsi stipriu kaklo skausmu. Moters dviratis „BMC“ buvo ant vejos, greta krūmų. Kito dviračio „KTM“ vairuotojas P. K. sėdėjo greta greitosios medicinos pagalbos automobilio ir skundėsi peties skausmais. Atvykus policijos pareigūnams, dviračiai iš eismo įvykio vietos buvo patraukti. Abu dviračių vairuotojai eismo įvykio vietoje buvo su šalmais. Dviračių vairuotojai detalesnei apžiūrai buvo išgabenti į RVUL. Eismo dalyviams V. K. ir P. K. alkotesteriu buvo nustatytas - 0,00 promilių blaivumas. P. K. paaiškino, kad kirtęs reguliuojamą sankryžą ir važiuodamas pėsčiųjų taku, Jeruzalės gatve link Santariškių žiedo, įvažinėdamas į dviračių taką ir kirsdamas veją, kuri skiria dviračių ir pėsčiųjų taką (veja), pramintu takeliu, apaugusiu tankiais ir aukštais rūmais, nepastebėjo dviračio taku važiuojančios dviratininkės V. K., ko rezultate su V. K. susidūrė. V. K. važiavo dviračių taku nuo Žaliųjų Ežerų, Jeruzalės gatve. Abiem dviratininkams nespėjus sustabdyti, dviračiai susidūrė. V. K. važiavo kartu su drauge L. S., kuri paaiškino, kad važiuojant nuo Žaliųjų Ežerų, Jeruzalės gatve, dviračių taku iš krūmų dideliu greičiu išvažiavo kitas dviratis, kuris susidūrė su V. K.. Iš L. S. buvo paimtas paaiškinimas (t. 1, b. l. 10).

Iš 2024 m. liepos 16 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Jeruzalės g. – Mokyklos g., Vilniuje. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole, Eismo įvykio vietos plane bei Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymoje (t. 1, b. l. 12-24).

Iš 2024 m. liepos 16 d. Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas įvykyje dalyvavęs dviratis – „KTM“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 25-27).

Iš 2024 m. liepos 16 d. Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas įvykyje dalyvavęs dviratis – „BMC“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 29-30).

Iš 2024 m. spalio 25 d. Specialisto paaiškinimo nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas T. B. nurodė, kad išnagrinėjęs pateiktus V. K. medicininius dokumentus, daro išvadą, kad V. K. nustatyta apatinės lūpos muštinė žaizda, smakro taškinė žaizda abiejų rankų ir abiejų kojų odos nubrozdinimai, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. Specialisto išvadoje Nr. G1792/2025(01) konstatuota, kad:

1) V. K. konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimai rankose ir kojose, poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, žaizda apatinėje lūpoje, kairio nosikaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais ir daiktais tikėtina prieš atvykstant į gydymo įstaigą- 2024 m. liepos 16 d. Po – 2024 m. liepos 16 d. traumos, mechaninio sužalojimo požymių nosies pertvaroje nekonstatuota. Pirmą kartą objektyviai konstatuotas – 2024 m. rugpjūčio 8 d., todėl minėtas radinys su įvykiu negali būti siejamas. 2024 m. liepos 30 d. ūminių šios lokalizacijos pokyčių nekonstatuota;

2) V. K. konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais rankose ir kojose, poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, žaizda apatinėje lūpoje, kairio nosikaulio lūžiu, vertinimas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo susidarymo metu nukentėjusioji turėjo justi fizinį skausmą;

3) V. K. konstatuotas kūno sumušimas padarytas vienos traumos metu skirtingose traumavimo etapuose. Sužalojimų susidarymo aplinkybės pateiktos užduotyje atitinka sužalojimų susidarymo mechanizmą;

4) V. K. konstatuotas kūno sumušimas galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nukentėjus kaip dviračio vairuotojai;

5) Vadovaujantis įrašais medicinos dokumentuose, pasisakyti apie nukentėjusiosios padėtį nėra galimybės;

6) Visumoje nustatytas kūno sumušimas atitinka užduotyje pateiktas aplinkybes. Patikslinti traumos mechanizmo nėra galimybės, dėl neišsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo pateiktuose medicinos dokumentuose (t. 1, b. l. 113-117).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kaltininko neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), pažeidžiantį draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (nustatytas norminiuose teisės aktuose ar nenustatytas, tačiau visuotinai žinomas); 2) kilusius žalingus padarinius – nukentėjusio asmens profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimą arba ilgą sirgimą, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai; 3) priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent kaltininko veika yra nukentėjusiojo profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimo arba ilgo sirgimo, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, priežastis; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad kito žmogaus sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta.

Apklausiamas teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad jis, važiuodamas dviračiu, vejoje išminti takeliu įvažiavo į dviračių taką, kuriuo tuo metu dviračiu važiavo nukentėjusioji, jis, įvažiavo į dviračių taką ne tam skirtoje vietoje, išmintas takelis yra tarp krūmų, todėl dviračiu važiuojanti nukentėjusioji jo nematė, ir, jam įvažiavus į dviračių taką, nukentėjusioji neturėjo galimybės sustabdyti dviračio, dėl ko įvyko jų susidūrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu ir teismo pripažintini įrodymais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios V. K. parodymai, kuriuose ji nurodė, jog jai važiuojant dviračių taku nuo Žaliųjų ežerų link centro į ją atsitrenkė kitas dviratininkas, po ko ji nukrito nuo dviračio ir patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. S. parodymais, kuriuose pastaroji nurodė, jog jai ir nukentėjusiajai V. K. važiuojant dviračių taku nuo Santariškių link Jeruzalės – Ateities g. sankryžos, staiga iš dešinės pusės iš už krūmų dviračiu išvažiavo kaltinamasis, kuris atsitrenkė į V. K., byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. Specialisto išvada Nr. G1792/2025(01), kurioje nurodoma, kad V. K. konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais rankose ir kojose, poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, žaizda apatinėje lūpoje, kairio nosikaulio lūžiu, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir galėjo atsirasti nagrinėjamo įvykio metu, taip pat kita bylos rašytine medžiaga.

Iš aptartų bylos įrodymų nustatyta, jog P. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, važiuodamas dviračiu, buvo neatsargus – į dviračių taką įvažiavo ne tam skirtoje vietoje, dėl ko nukentėjusiajai tuo metu važiavusiai dviračiu dviračių taku buvo nematomas ir taip sudarė nukentėjusiosios eismui kliūtį, jam įvažiavus neleistinoje vietoje į dviračių taką, nei jis, nei dviračiu važiavusi nukentėjusioji nespėjo sustabdyti dviračių, tokiais veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 57, 127 punktų reikalavimus, ko pasekoje įvyko jo ir nukentėjusiosios susidūrimas, kurio metu nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, kurie vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai – nenumatė, kad dėl aptariamų jo padarytų KET pažeidimų gali įvykti susidūrimas su kitu eismo dalyviu, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad aptarti P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. ir nukentėjusioji V. K. teismui nurodė, kad jie susitaikė, kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir įsipareigojo atlyginti visą nusikalstama veika padarytą žalą bei pateikė tai patvirtinantį Susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 125-130). Minėtu susitarimu taip pat yra susitarta ir dėl žalos atlyginimo civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini). Į baudžiamąją bylą taip pat yra pateikti civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus bei Valstybinės ligonių kasos pranešimai dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių atsisakymo, kuriuose nurodoma, jog kaltinamasis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (t. 2, b. l. 118, 132).

Kaltinamasis P. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, įsipareigojo bei pradėjo mokėti sukeltą turtinę ir neturtinę žalą, atlygino žalą daliai civilinių ieškovų bei sudarė susitarimą dėl likusios žalos atlyginimo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis (t. 1, b. l. 160-164). Anksčiau P. K. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo atsitiktinė, nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne P. K. sistemingo teisės ir moralės nuostatas pažeidžiančio elgesio, todėl yra pagrindas manyti, kad toks elgesys ateityje nepasikartos.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 139 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukiant.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, jos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiosios poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju P. K. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Byloje nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3793 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 94). Teismui pateiktame 2025 m. spalio 21 d. susitarime (t. 2, b. l. 125-130) nurodyta, jog kaltinamasis P. K. įsipareigoja nukentėjusiajai atlyginti 4500 Eur žalą (turtinę ir neturtinę) šia tvarka – 2000 Eur sumokant iki 2025 m. lapkričio 11 d., likusią 2500 Eur sumą mokant dalimis per 13 mėnesių: 2025 m. gruodžio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. sausio 11 d. – sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. vasario 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. kovo 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. balandžio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. gegužės 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. birželio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. liepos 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. rugpjūčio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. rugsėjo 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. spalio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. lapkričio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. gruodžio 11 d. sumokėdamas 192,28 Eur.

Taigi, iš aptarto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios sudaryto susitarimo, akivaizdu, jog nukentėjusioji atsisakė dalies savo pareikštų reikalavimų ir jai suprantamos tokio atsisakymo teisinės pasekmės, tą ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Iš į bylą pateikto Swedbank AB 2025 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymo kopijos matyti, jog kaltinamasis P. K. 2025 m. lapkričio 10 d. nukentėjusiajai sumokėjo 2000 Eur (t. 2, b. l. 134).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios byloje pareikštas ieškinys tenkintinas dalyje dėl 2500 Eur priteisimo, kitoje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 3045,83 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 100). Taip pat iš teismui pateikto 2025 m. spalio 21 d. susitarimo nustatyta ir tai, kad jog kaltinamasis P. K. įsipareigoja civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) atlyginti 1100 Eur turtinę žalą šia tvarka –2025 m. gruodžio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. sausio 11 d. – sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. vasario 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. kovo 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. balandžio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. gegužės 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. birželio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. liepos 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. rugpjūčio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. rugsėjo 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. spalio 11 d. sumokėdamas 84,62 1 Eur, 2026 m. lapkričio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. gruodžio 11 d. sumokėdamas 84,56 Eur.

Taigi, iš aptarto tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo sudaryto susitarimo, akivaizdu, jog civilinis ieškovas atsisakė dalies savo pareikštų reikalavimų ir jam suprantamos tokio atsisakymo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad civilinio ieškovo byloje pareikštas ieškinys tenkintinas dalyje dėl 1100 Eur priteisimo, kitoje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa (pradinio civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja) pareiškė civilinį ieškinį dėl 392,57 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 128-132). 2025 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės ligonių kasos pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kadangi žala Privalomojo sveikatos draudimo fondui visiškai atlyginta (t. 2, b. l. 132). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 2601,35 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 123-126). 2025 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas šio civilinio ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kadangi žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui visiškai atlyginta (t. 2, b. l. 118). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašyta bylai reikšminga informacija – nuotraukos, supakuotas į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš kaltinamojo P. K. priteisti 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo, likusioje dalyje procesą dėl V. K. ieškinio nutraukti.

Patvirtinti P. K. ir V. K. susitarimą dėl 2500 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokios sąlygomis: P. K. įpareigojamas nukentėjusiajai V. K. sumokėti į pastarosios banko sąskaitą, nurodytą 2025 m. spalio 21 d. susitarime dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, 2500 Eur šia tvarka – 2025 m. gruodžio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. sausio 11 d. – sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. vasario 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. kovo 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. balandžio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. gegužės 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. birželio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. liepos 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. rugpjūčio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. rugsėjo 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. spalio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur, 2026 m. lapkričio 11 d. sumokėdamas 192,31 Eur. 2026 m. gruodžio 11 d. sumokėdamas 192,28 Eur. P. K. išaiškinant, jog neatlikus bent vienos mokėjimo grafike nustatytos įmokos ar jos dalies, toks mokėjimų grafikas netenka galios ir nukentėjusysis įgyja teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jog būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl visos likusios neapmokėtos sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo P. K. priteisti 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) žalos atlyginimo, likusioje dalyje procesą dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinio nutraukti.

Patvirtinti P. K. ir (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl 1100 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo tokios sąlygomis: P. K. įpareigojamas (duomenys neskelbtini) sumokėti į šios bendrovės banko sąskaitą, nurodytą 2025 m. spalio 21 d. susitarime dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, 1100 Eur šia tvarka – 2025 m. gruodžio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. sausio 11 d. – sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. vasario 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. kovo 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. balandžio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. gegužės 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. birželio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. liepos 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. rugpjūčio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. rugsėjo 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. spalio 11 d. sumokėdamas 84,62 1 Eur, 2026 m. lapkričio 11 d. sumokėdamas 84,62 Eur, 2026 m. gruodžio 11 d. sumokėdamas 84,56 Eur. P. K. išaiškinant, jog neatlikus bent vienos mokėjimo grafike nustatytos įmokos ar jos dalies, toks mokėjimų grafikas netenka galios ir civilinis ieškovas įgyja teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jog būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl visos likusios neapmokėtos sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

Procesą dėl civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašyta bylai reikšminga informacija – nuotraukos, supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti P. K., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti P. K., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.