- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-29
- Bylos Nr.
- I-3715-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01644-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 820 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gruodžio 15 d. buvo laikomas Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad buvo laikomas 5-ojo nuteistųjų būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 312 pažeidžiant minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad kameros buvo apstatytos baldais, todėl jose nebuvo vietos judėti. Akcentavo, kad baldai negali būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Vilniaus PN administracija nesiėmė jokių veiksmų pareiškėjo nurodytiems pažeidimams pašalinti. Pabrėžė, kad dėl per mažo kameros ploto dažnai kildavo pykčiai ir konfliktai tarp kameroje laikomų asmenų. Pareiškėjo teigimu, jis dėl nurodytų pažeidimų patyrė depresiją, dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą ir pažeminimą.
Atsiliepimas
Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 6–10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 7-185 nuo 2012 m. liepos 12 d. buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 5-312, kurioje jis gyveno iki 2016 m. gruodžio 14 d. Paaiškino, kad 5-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 312 plotas 35,40 kv. m, patalpoje įrengta 11 miegamųjų vietų. Taigi, vienam nuteistajam teko 3,21 kv. m ir tai atitiko nustatytus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus.
Pažymėjo, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pabrėžė, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl ji neprivalo sisteminti ir kaupti informacijos, kiek buvo laikoma asmenų konkrečiu laikotarpiu tam tikroje gyvenamojoje patalpoje. Vilniaus PN pažymėjo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nepateikė nė vieno skundo, kuriuo būtų skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių, jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio 15 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, jog Vilniaus PN administracija neužtikrindavo teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimo.
Remiantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu 7-185 pareiškėjas buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 5-312-06 (b. l. 14). Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 7-397 pareiškėjas perkeltas į drausmės grupės 19-003 gyvenamąją patalpą (b. l. 15).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būtent gyvenamojoje patalpoje Nr. 312 jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, todėl ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gruodžio 14 d., kai pareiškėjas buvo laikomas minėtoje kameroje. Jokių kitų argumentų, kad ir kitose gyvenamosiose patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, jis nenurodė. Konstatuotina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gruodžio 14 d., Vilniaus PN buvo laikomas 5-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 312, kurios plotas 35,40 kv. m ir įrengta 11 miegamų vietų (b. l. 16).
Minimalaus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punkte. Tiek iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. galiojusios, tiek ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) 11¹ punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (11¹.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2.).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą. Tokio aiškinimo laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) nurodęs, jog
į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Taigi skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas 5-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 312, kurios plotas 35,40 kv. m ir įrengta 11 miegamų vietų (b. l. 16), todėl vienam asmeniui tenkantis plotas (3,21 kv. m) atitiko nustatytus reikalavimus, taigi pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nepateikė jokių papildomų duomenų savo teiginiams dėl netinkamų laikymo sąlygų pagrįsti. Vilniaus PN Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 17) nurodyta, kad pareiškėjas su skundais dėl per mažo kamerų ploto į Vilniaus PN administraciją nesikreipė.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.