Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.2.8.2.1.; 2.1.4.4.;2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.;2.1.4.9.;2.1.4.10.2.;2.1.4.11.1.; 2.1.7.; 2.1.10.1.;

2.1.10.3.2.;2.1.15.3.3.3.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.;

2.3.4.6.2.;2.3.4.13.;2.3.5.1.;2.3.5.2.;2.3.6.3.;2.3.6.4.4.;

2.3.6.6.;2.9.1.;2.9.2.;2.9.6.;2.9.8.;2.9.10. .

2014 m. spalio 1 d.

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui V. D. ir jo teisėtai, įgaliotai atstovei advokatei Z. Vizbarienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo proceso nagrin4jimo tvarka baudžiamąją bylą Nr. PK-34-269/2014, kurioje R. (R.) N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. (R.) N. atiduotas teismui tuo, kad nukentėjusysis V. D. privataus kaltinimo skundu kaltino jį viešai įžeidęs žmogų, o būtent, kad jis 2013 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo savininkų susirinkimo metu žodžiu paviešino susirinkusiems šios gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojams apie V. D. privatų gyvenimą, kad pastarasis su J. I. yra išsiskyręs bei pavadino V. D. „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu V. D. įžeidė, t.y. kaltino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 155 str. 1 d. (b.l. 1, 8-9, 11).

K. R. N. dėl privataus kaltinimo skunde išdėstyto kaltinimo kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad 2013-07-13 buvo susirinkimas dėl namo stogo. Jis taip pat dalyvavo susirinkime, nes turi savo sugyventinės įgaliojimą. Apie V. D. kalbos nebuvo, nes jis nedalyvavo susirinkime. Tarp jo sugyventinės ir J. I. yra konfliktai. Jis ne kartą kreipėsi į policiją, nes V. D. įžūliai elgiasi. J. I. ne kartą yra paduodavo ieškinius. Jis tų žodžių nurodytų skunde nesakė. Jie kerštauja dėl paduoto ieškinio. J. I. yra pasakiusi, kad jei jis atsiims ieškinį teisme, jie atsiims minėtą skundą. Jie bando paveikti, kad jis atsiimtu ieškinį dėl namo stogo užliejimo. Per susirinkimą nebuvo minėta apie skyrybas, niekas nesišaipė. Apie J. I. kalbos nebuvo, nes ji nedalyvavo susirinkime, nors žinojo apie susirinkimą, kadangi namo pirmininkas L. M. ją buvo informavęs. Tarp jų yra konfliktas dėl automobilio stovėjimo vietos (b.l. 57-58).

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad apie įvykio faktą ir aplinkybes papasakojo jo buvusi žmona J. I., nes ji buvo susirinkime ir girdėjo viską. Jam papasakojo, kad užpuolė ją kaimynai. R. N. per susirinkimą jį pavadino „(duomenys neskelbtini)“, paskleidė informaciją apie jo privatų gyvenimą, kad jis išsituokė su J. I.. Ši informacija sukėlė juoką ir pašaipą tarp ten buvusių žmonių. R. N. sužinojo iš seniūno apie skyrybas. Su R. N. turi konfliktų, nes jis kai atvažiavo pradėjo ant žolės statyti mašiną ir už tai buvo nubaustas. Jis ten negyvena. Jis ten atvažiuoja pas savo sugyventinę L. R.. Suprato žodį „(duomenys neskelbtini)“, kad neva su galva negerai, ligotas žmogus. Kaimynai šypsosi ir į jį rodo pirštais. R. N. mėgsta jį pažeminti kitų akyse kai jo nėra, o kai jis būna jis bijo sakyti ką nors. Jai sukėlė skausmą jo žodžiai dėl skyrybų. Name yra bendras šildymas, tačiau kai R. N. pradėjo gyventi su savo drauge, nelegaliai atsijungė nuo bendros katilinės ir pajungė savo asmeninį boilerį. Todėl namo gyventojai rašė skundą į visas institucijas dėl neteisėto katilinės įrengimo, nes pablogėjo šildymas ir kaina pakilo. Prašo priteisti 2000 Lt už moralinę žalą. Mano, kad kaltinamasis turi atsiprašyti prieš visus gyventojus ir teisme (b.l. 54-57).

Liudytojas J. J. parodė, kad pažįsta abu, t.y. nukentėjusį ir kaltinamąjį. Jie jo kaimynai, santykiai normalūs. 2013-07-13 buvo namo gyventojų susirinkimas ir jie aptarinėja dėl namo renovacijos. V. D. nebuvo susirinkime, o R. N. buvo. Niekas nieko neįžeidinėjo, kaltinamasis pasakė, kad darysim stogą, jeigu gausim pinigų, jei negausim paduosim į teismą iš tų kas nesumokėjo. Jam neteko girdėti, kad R. N. sakė, jog V. D. ir J. I. išsiskyrę. Vieną kartą girdėjo, dėl R. N. mašinos buvo kažkokia problema. Negirdėjo, kad R. N. kalbėtų apie V. D. privatų gyvenimą. Jis negirdėjo, kad R. N. sakė, kad V. D. „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl nukentėjusysis taip sako (b.l. 87, 92-93).

Liudytoja J. I. parodė, kad V. D. yra jos buvęs vyras. R. N. yra jos kaimynas. 2013-07-13 ji atvažiavo į kaimą, nes visada atvažiuoja šeštadienį į kaimą. Atvažiavusi pamatė, kad pas prie namo kieme buvo susibūrę kaimynai, laikė kažkokius popierius. Ji priėjo prie žmonių, ten kalbėjo N. M.. Žmonės iškart užpuolė ją dėl to, kad ji turi sumokėti už stogo remontą. Ji jam atsakė, kad R. N. neįleido jos atstovą V. D. į namus. R. N. atsakė, ,,ką aš tokį „(duomenys neskelbtini)“ įleisiu į namus“. Visi tai girdėjo. Kieme buvo pasakyta, prie L. M. laiptinės, lauke. Nežino, kodėl pasakė, ant D. „(duomenys neskelbtini)“. Visi pradėjo juoktis, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad visur skundus rašo. Dar R. N. pasakė, kad jie išsiskyrė. A. M. pasakė ,,o aš nežinojau“ ir visiems buvo juokinga. Buvęs vyras atvažiuodavo į butą, dažnai, jie turi sūnų. Niekas nežinojo, kad jie išsiskyrę, net jos tėvai nežinojo. Vaikas mažas ir jie nenorėjo, kad vaikas sužinotų. Dėl to labai susinervavo, jai skaudu, nes nenorėjo, kad kažkas lystų į jos gyvenimą. Su R. N. buvo vienas konfliktas dėl automobilio, nes jis statė mašiną ant pievos ir ji parašė skundą (b.l. 88, 93-95, 117).

Liudytoja N. M. parodė, kad 2013-07-13 įvyko namo gyventojų susirinkimas. Dalyvavo L. M., A. M., jis, M. M., R. N., J. J.. J. I. J. Buvo susirinkime. Buvo skelbimai dėl susirinkimo. Susirinkimas vyko gal valandą. Bendras klausimas buvo dėl stogo dengimo, dėl meistrų. J. I. priėjo vėliau atėjo ir paprašė grąžinti pinigus. Jai visi atsakė, kad visi davė pinigus. Nieko negirdėjo, kad nepagarbiai elgtųsi. Susirinkimas baigėsi ir jie visi išsivaikščiojo į namus. Nepastebėjo, kad J. I. kalbėjo su R. N.. Negirdėjo žodžių, kad kažką vadintų „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 90, 95).

Liudytoja A. M. parodė, kad 2013-07-13 įvyko jų gyvenamojo namo gyventojų susirinkimas. Buvo sprendžiamas klausimas kaip surinkti pinigus. Tai buvo pirmame susirinkime. J. I. pasakė, kad jai grąžintų pinigus, o jai negalėjo grąžinti, nes jiems trūko remontui. Kai paprašė pinigus grąžinti, jie tik pasijuokė, kad negali grąžinti. R. N. buvo abiejuose susirinkimuose, jis gyvena su L. R.. V. D. negyvena ten, kartais atvažiuodavo pas J. I.. Kas jie tokie, jam neįdomu. Žino, kad jie buvo vedę, iš teismo sužinojo, kad buvusi žmona ir buvęs vyras. V. D. nebuvo susirinkime. Tokių žodžių nebuvo, kurie įžeistų V. D.. Tokios kalbos nebuvo, niekas nieko neįžeidinėjo. Buvo vienintelis klausimas dėl stogo remonto. Nebuvo jokios kalbos apie jų skyrybas, niekam neįdomu. Ginčo tarp jų nebuvo (b.l. 89, 96).

Liudytojas L. M. parodė, kad 2013-07-13 įvyko jų gyvenamojo namo gyventojų susirinkimas. Jie sprendė namo remontą nuo ko pradėt ir kaip pradėti. J. I. prašė grąžinti pinigus, tai sukėlė juoką. Antras susirinkimas vyko gal po dviejų savaičių. Nebuvo jokių ginčų. Apie V. D. ten nebuvo kalbos, jis jų nedomina. Jis prieš tai buvau paskelbęs, kad jie išsiskyrė. J. I. atvyko vėliau, gal ir ankščiau išėjo, tiksliai negali pasakyti. J. I. rašė daug skundų, pagrindinis iš energetikos inspekcijos (b.l. 86, 96-97, 116-117).

Liudytoja M. M. parodė, kad 2013-07-13 įvyko jų gyvenamojo namo gyventojų susirinkimas, kuriame gyventojai sprendė klausimą dėl namo stogo remonto, rinko pinigus. Buvo J. J., N.M., M. L. ir A., R. N., I. I., Niekas nieko neįžeidinėjo, niekas nieko neapkalbinėjo. J. I. pareikalavo grąžinti pinigus. Susirinkime visi klausė tuos asmenis kurie kalbėjo. Jokių įžeidžiančių žodžių negirdėjo, niekas nieko neįžeidinėjo. Susirinkimą vedė L. M.. R. N. kalbėjo apie pinigus, kaip surinkti stogo remontui. Su J. I. jokio ginčo nebuvo, tik pasakė, kad ji neduos pinigų. Susirinkime tokios kalbos nebuvo, apie skyrybas. Pradėjo juoktis iš to, kad J. I. pasakė grąžinti pinigus (b.l. 114-116).

BK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, atsako už įžeidimą. Įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartyje Nr. 2K-385/2005 nurodė, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Teisme ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, kad R. N. būtų išvadinęs V. D. „(duomenys neskelbtini)“ bei, kad paskleidė informaciją apie jo privatų gyvenimą, o būtent, kad jis išsiskyrė su J. I.. Pats V. D. susirinkime nedalyvavo ir negalėjo nieko žinoti. Vienintelė liudytoja J. I. sakė, kad girdėjo kaip kaltinamasis išvadino „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusį bei pasakė, kad jis su žmona išsiskyrė. Tačiau visi apklausti liudytojai parodė, kad to negirdėjo, susirinkime sprendė klausimą dėl namo stogo remonto, rinko pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja yra V. D. draugė, jie veda bendrą ūkį, todėl teismas jos parodymus vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Kitų įrodymų V. D. ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžiuose nepateikė.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltė bei kaltinimo kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Privatus kaltintojas V. D., dalyvaudamas nagrinėjant bylą palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant.. Privatus kaltintojas ir jo atstovas neturėjo prašymų kuo nors papildyti įrodymų tyrimą.

Esant tokioms aplinkybėms, nesant kitų patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis R. N. įžeidė nukentėjusįjį V. D., kyla abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. N. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Į paskutinius teismo posėdžius nukentėjusysis ir įgaliota atstovė, žinodami apie teismo posėdžių laiką ir vietą, neatvyko. Nors jie prašė perkelti teismo posėdžius, bet neprašė papildyti įrodymų tyrimą. Nukentėjusysis įrodymų tyrimo metu buvo apklaustas ir po jo apklausos jo ir jo įgaliotos atstovės dalyvavimas teismo posėdyje nebūtinas, todėl byla išnagrinėta be nukentėjusiojo ir jo įgaliotos atstovės dalyvavimo (b.l. 22-43, 46, 48-53, 59-76, 103-112, 119-130).

Nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (b.l. 45), (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. N. išteisinti jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.