Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-207-664/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
1-207-664/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42347-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kaltinamasis
K. G., A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-207-664/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42347-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei,kaltinamajam K. G.,kaltinamajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) 12 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. lapkričio 15 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginti vienai arešto parai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir dešimčiai dienų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 ir 87 straipsniais, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 1) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai - šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) elgesio apribojimas - per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi. Auklėjamojo poveikio priemonės atliktos, 2018-12-07 išrašytas iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus Ignalinos rajono savivaldybės duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G., mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2019 metų rugsėjo 30 dieną, apie 21 valandą 00 minučių, veikdamas bendrai su A. M., vaikų lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, konflikto dėl asmeninių priežasčių su M. M. metu, sudavus pastarajam vieną kartą kumščiu į veido sritį, po ko A. M. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais sukėlė M. M. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

A. M., mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2019 metų rugsėjo 30 dieną, apie 21 valandą 00 minučių, vaikų lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su K. G., K. G. tyčia sudavus ant suoliuko sėdinčiam M. M. vieną kartą kumščiu į veidą, po ko tyčia sudavė M. M. vieną kartą kumščiu į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais sukėlė M. M. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. G. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2019 metų rugsėjo 30 dieną, laiko tiksliai negali prisiminti, gali būti apie 20 val., kartu su draugu A. M., M. M., G. B., O. I. bendravo darželio, esančio (duomenys neskelbtini), aptvertoje teritorijoje. Su M. M. bendraudavo retai, su juo ankščiau nekonfliktavo. M. M. vartojo alkoholį, kaltinamasis K. G. alkoholio nevartojo, kadangi jam kitą rytą reikėjo į darbą. Visiems normaliai bendraujant, nuo išgerto alkoholio apsvaigęs M. M. pradėjo elgtis visai neadekvačiai, K. G. pradėjo aiškinti, kad jis atėjo nekviestas, ėmė kibti ir tyčiotis. M. M. priėjęs prie jo, jį stumtelėjo, sakydamas, kad jis čia nepageidaujamas. Toks M. M. elgesys jį sunervino ir jį stumtelėjo nuo savęs, bei vieną kartą rankos kumščiu sudavė per veidą. M. M. nugriuvo, vėliau atsistojo ir nieko nesakęs atsisėdo ant palangės. Kaltinamasis K. G. nurodo nuėjęs į šoną parūkyti. Po kiek laiko pamatė, jog M. M. ėmė „kibti“ prie A. M., jį stumdė ir įvairain provokavo. Tuomet A. M. vieną kartą sudavė M. M. kumščiu į veidą. M. M. nuo smūgio nenugriuvo. Po to jis kartu su A. M. išėjo. Dėl to, kad sudavė M. M. smūgius, nuoširdžiai gailisi, mano, jog jei ne provokacinis nukentėjusiojo elgesys taip nebūtų pasielgęs. Dar nori pasakyti, kad jis dėl to, kad smurtavo prieš M. M., žada pastarojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti.

Taip pat kaltinamasis K. G. nurodė, jog neprieštarauja sutrumpintam įrodymų tyrimui.

Kaltinamasis A. M. (A. M.) kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini), yra 12 klasėje. 2019 metų rugsėjo 30 dieną, laiko tiksliai negali prisiminti, gali būti apie 20 valandą, kartu su draugais K. G., S. R., M. M., G. B. ir O. I. buvo vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Ten sėdėdami ant suoliuko bendravo. Jis su S. R. ir M. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 3-4 butelius alaus. Nuo išgerto alkoholio visi apgirto. Apie 21 val., tuo metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, prisimena, kad M. M. pradėjo elgti neadekvačiai, aiškino kažkokius niekus, žodžiu konfliktavo su K. G.. Kilo žodinis konfliktas tarp K. G. ir M. M.. Konflikto metu K. G. sudavė M. M. į veidą, kad pastarasis apsiramintų. Po suduotų smūgių M. M. nenurimo, jis priėjo kiek prisimena prie jo paties ir jam bandė kažką aiškinti. Nenorėdamas su M. M.bendrauti, jį pastūmė nuo savęs. M. M. neatstojo, vis kažką aiškino, tuomet vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. M. į veidą. Tuomet kartu su K. G. išėjo. Nori pasakyti, jog buvo susitikęs su nukentėjusiuoju M. M. ir jo atsiprašė, pastarasis nurodė, jog jokių pretenzijų jiems su K. G. neturi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko pasakyti negali.

Taip pat kaltinamasis A. M. nurodė, jog neprieštarauja sutrumpintam įrodymų tyrimui.

Esant visoms įstatymo numatytoms aplinkybėms ir pagrindams, įrodymų tyrimas byloje atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 str. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, K. G. ir A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką - fizinio skausmo asmeniui sukėlimą, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:

Liudytojas (nukentėjusysis) M. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis niekur nedirba, nes turi neįgalumą dėl protinės veiklos sutrikimo. Jam nustatytas 50 procentų veiksnumas. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 19 val. jis nuėjo už parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir ten sutiko iš matymo pažįstamus A. M., K. G., O. I., G. B.. Tie jaunuoliai ten gėrė degtinę ir alų, išgerti pasiūlė ir jam. Jis sutiko ir išgėrė dvi 200 ml. talpos stiklines degtinės. Jis nesijautė apsvaigęs. Už parduotuvės visi buvo apie pusvalandį ir tuomet A. pasiūlė eiti į darželio teritoriją toliau gerti alkoholio, nes ten ant suoliukų galima pasėdėti. Atėję į vaikų darželio teritoriją, toliau gėrė alkoholinius gėrimus, kiek ir ko išgėrė jis neprisimena. Kai pasijautė apsvaigęs, nutarė atsisėsti ant suoliuko ir pailsėti. Sėdėjo galvą nuleidęs ir pasirėmęs ją rankomis. Jo pažįstami toliau gėrė alkoholį. Po kurio laiko, tikslaus laiko neatsimena, priėjo prie jo K. ir be jokios priežasties trenkė jam kumščiu vieną kartą į veidą. Smūgis jam sukėlė fizinį skausmą. Po to prie jo priėjo A. ir jis taip pat jam trenkė kumščiu vieną kartą į veidą. Smūgis jam taip pat sukėlė fizinį skausmą. Kiti du jaunuoliai stovėjo toliau ir jis nežino ar pastarieji matė kaip prieš jį smurtavo K. ir A. Po smūgių jis nieko nesakydamas atsistojo ir išėjo į namus. Grįžęs į namus nuėjo miegoti. Atsikėlęs kitą dieną, pamatė po kaire akimi mėlynę ir suprato, kad ji atsirado dėl jo pažįstamų jaunuolių smūgių. Dėl sužalojimų į medicinos įstaigą nesikreipė, tikėjosi, kad jaunuoliai, kurie prieš jį smurtavo, su juo susisieks ir jis galės su jais susitarti gražiuoju, jei jie jam atsilygins už patirtą skausmą. Tačiau tris dienas jaunuoliai su juo nesusisiekė, neatsilygino, todėl jis nusprendė pašyti pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. 2020-01-10 papildomai apklaustas patikslino, kad įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, todėl negali tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių. Prisimena, kad už darželio pastato, iš kiemo pusės, atviroje terasoje sėdėjo S. R., kuris snaudė, nes buvo girtas. alkoholio negėrė tik K. G. ir O. I.. Prisimena, kad kažkuriuo metu, jam stovint, prie jo buvęs K. G. smogė į kairę akį. Jis nežino dėl ko jis jam smogė. Po K. G. smūgio jis gali būti, kad nugriuvo, bet to tiksliai neprisimena. Po ko jam atsistojus, į tą pačią akį sudavė A. M.. Kokiu būdu jis jam sudavė, nepamena, gali būti, kad kumščiu. Abu smūgiai jam sukėlė skausmą. Ar įvykio aplinkybes matė O. I. ir G. B., jis patvirtinti negali, mano, kad jie abu tuo metu buvo ir galėjo matyti. Kitą dieną atsikėlęs veidrodyje pamatė, kad kairė akis užtinusi ir mėlyna, tuo metu skausmo nejautė. Į policiją nesikreipė, nes jautėsi neblaivus, manė, kai išsiblaivys, praneš apie tai, kad buvo sumuštas. Sekančią dieną taip pat nepranešė policijai, nes dar laukė, gal ateis A. M. ir K. G. jo atsiprašyti už tai ką padarė. O kai jie neatėjo, jis pranešė policijai, kad prieš 3 d. buvo sumuštas. Į medikus dėl sumušimo nesikreipė, nes galvojo, kad sumušimas praeis savaime, jautė, kad rimto sužalojimo nepatyrė. Turtinės žalos įvykio metu nepatyrė. Ieškinio nereiškia (I t., b.b.l. 27-29, 33-34)

2020 m. sausio 29 d. apklaustas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Aleksandro Jakubovskio liudytojas (nukentėjusysis) M. M. parodė, kad tai buvo 2019 m. rugsėjo 30 d. vakare, (duomenys neskelbtini) mieste. Jis sėdėjo namuose, kai jam paskambino draugai ir pakvietė pakalbėti. Jis sutiko A. M., K. G., O. I. ir G. B.. Iš karto jie jam pasiūlė išgerti. Jis išgėrė dvi nepilnas stiklines degtinės. Tada A. M. pasiūlė eiti į darželio teritoriją. Jie visi ėjo ten. Nuėję toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė dvi skardines alaus. Jie ten visi "organizavo" - alkoholiu jį vaišino draugai, jis pinigais prie to neprisidėjo. Jis atsisėdo ant betoninės kolonos ir pajautė smūgį į akį. Jam sudavė K. G.. Jis tai matė. K. G. nieko nesakė nei iki smūgio, nei sudavęs smūgį, sudavė ir viskas. Nuo smūgio pajautė stiprų skausmą. Po to atsistojo ir išėjo namo. Kodėl ir dėl ko jam smogė, jis nenujaučia. Su K. G. jis neturėjo ginčo. Kitos dienos ryte, atsikėlęs pastebėjo, kad akis mėlyna ir prakirstas antakis. Į medikus nesikreipė. Skausmą jautė dar savaitę, negalėjo atmerkti akies. Vienas jam trenkė, o po ko kitas trenkė - A. M., po to kai sudavė K. G.. A. M. nepasakė nei vieno žodžio nei iki smūgio, nei po smūgio. Jis prisimena pilnai ir matė aiškiai, nes labai girtas nebuvo. Prisimena, kad buvo du smūgiai. A. M. stovėjo prie jo. Buvo taip, kad Aivaras sudavė į tą pačią akį. Kęstas atsitraukė, o Aivaras stovėjo prie jo ir tada trenkė. Aivaras, kai jis jau ruošėsi eiti namo, pastūmė į krūtinę po to smūgio ir jis išėjo namo. Po Aivaro smūgio jis taip pat jautė skausmą. Nuo stūmimo jautė skausmą krūtinėje. Kaip jis išreiškė skausmą? - jam tiesiog skaudėjo, negalėjo aplinkiniai suprasti, kad jam skauda. Po įvykio niekam nepasakojo, kad skauda. A. M. jam sudavė kaire ranka. (I t., b.b.l. 43-46).

2020 m. spalio 14 d. nepilnamečio liudytojo O. I. apklausos Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo protokole užfiksuota, kad O. I. nurodė, jog jis gimęs (duomenys neskelbtini). Jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis nėra susijęs giminystės ryšiais su tais, apie kuriuos kalba. Tai įvyko 2019 m. rugsėjo 3o d. vakare, apie 8-9 valandą (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jie ten vaikščiojo. Buvo jis, K. G., A. M., G. B., M. M. ir S. R.. Tie asmenys ten buvo prieš "veiksmą". M. M. apgirto, buvo girtas, jis pradėjo iš K. G. visaip "išsidirbinėti", pravardžiuoti jį. M. elgėsi įžūliai ir keikėsi prieš K. K. G. pasakė: "tu apsiramink, nes aš tau trenksiu". M. M. nesiliovė ir toliau pravardžiavo. Tada K. M. sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu į veido sritį ir du kartus per šonus. Tada M. prisėdo nuo smūgių ant atramos, susiėmė už galvos, o po kiek laiko atsistojo ir ėjo link K. agresyviai nusiteikęs. Tada įsikišo A. M., jis pastūmė M. M. abiem rankomis į krūtinę, kad pastarasis atsitrauktų, po ko M. pasiėmė savo daiktus ir kolonėlę, ir išėjo namo. Jie visi taip pat išėjo. Matėsi, kad M. po smūgio jautė skausmą, nes buvo "susiėmęs" už veido. Tuo metu dar žymių, sužalojimų, nematė ant jo. A. jokio smūgio nedavė, jis stovėjo per metrą, todėl viską matė. A. M. negėrė. Jis nenorėjo, kad būtų muštynės, buvo blaivus. Jis su A. M. yra mokyklos draugai. Santykiai geri, jie nesipyksta. Su G. B. jis nebendrauja, mokykloje tiesiog pasisveikina. K. G. yra jo draugas ir jų santykiai geri. (I t., b.b.l. 88-91).

2020 m. sausio 14 d. nepilnamečio liudytojo G. B. apklausos Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo protokole užfiksuota, kad G. B. nurodė, jog jis gimęs (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) metų. Jis žino kas yra tiesa ir pažada sakyti tik tiesą. A. M. susijęs su juo tolimais giminystės ryšiais, jie yra draugai. Kada tiksliai visa tai buvo, neatsimena, gali būti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d., vakare, apie 7 val. (duomenys neskelbtini). Jis vaikščiojo su A. M., K. G. ir O. I., kai išgirdo balsus. (duomenys neskelbtini) teritorijoje sutiko M. M., ten dar buvo S. R.. Visi kalbėjosi. Jam paskambino tėtis ir pasakė, kad eiti namo valgyti. Ir jis išėjo. Jis nieko nematė, prie jo nieko nevyko. Tik vėliau sužinojo, kad mušėsi, o kas ir ką - jis nežino. Su M. M. jie draugai, dažnai vaikšto kartu. (duomenys neskelbtini) teritorijoje M. M. ir S. R. buvo išgėrę, kiti buvo blaivūs. Jis matė, kad jie vartojo alkoholį. M. M. buvo neblaivus, nes jis "šonais" vaikščiojo. (I t., b.b.l. 85-86).

2019 m. lapkričio 25 d. liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad jam nėra žinoma apie įvykį 2019 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurio metu nukentėjo M. M.. Jis apie tai, kad buvo sumuštas M. M. sužinojo tik apklausos metu. Jis gerai prisimena, kad 2019-09-30 visą dieną girtavo (duomenys neskelbtini) mieste. Tos dienos metu jis alkoholį vartojo su savo pažįstamasi prie parduotuvės, prie ežero. Prisimena, kad su kažkokiais jaunuoliais gėrė prie pašto. Ar buvo jis tą dieną (duomenys neskelbtini) mieste esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, neprisimena, neatmeta galimybės, kad galėjo ir būti, nes tą vakarą prabudo darželio teritorijoje, ant suoliuko. Aplink nieko nebuvo, buvo visiškai tamsu ir tylu (buvo tamsus paros metas, jis laiko nežino, nes laikrodžio neturi). Prabudo nuo šalčio. Ar būdamas darželio teritorijoje su kuo nors vartojo alkoholį, jis neprisimena. Apie jokį konfliktą nieko pasakyti negali, nes nieko nematė. (I t., b.b.l.67-68).

2019 m. spalio 3 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolitos Jatulienės priimtame protokole - pareiškime užfiksuotais duomenimis, kur nurodoma, kad 2019-09-30 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, be jokios priežasties M. M. sumušė A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) mieste ir K. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime. Abu jaunuoliai M. M. sudavė po vieną kartą kumščiu į veidą ir taip pastarajam sukėlė fizinį skausmą (I t.b. b.l. 19-21).

2019 m. spalio 3 d. asmens apžiūros protokole bei fotolentelėse nurodoma, kad apžiūrint M. M. veidą, aplink kairę akį yra matoma jau pradėjusi savaime rezorbuotis hematoma. Kitų kūno sužalojimų nepastebėta (I t., b.b.l. 55-56, 57-59).

2020 m. spalio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog M. M. pateikė jo vardu 2015 m. rugsėjo 4 d. išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. 1005742 (I t., b.b.l. 61-62), kuris 2020-01-10 pakvitavimu grąžintas savininkui (I t., b.b.l. 63)..

2019 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad K. G., patvirtindamas savo duotus parodymus, parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas tarp jo ir M. M.. Paaiškino ir parodė kokiu būdu smurtavo prieš M. M. (I t., b.b.l.109-111, 112-116).

2019 m. lapkričio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad A. M., patvirtindamas savo duotus parodymus, parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas tarp jo ir M. M.. Paaiškino ir parodė kokiu būdu smurtavo prieš M. M. (I t., b.b.l.134-136, 137-140).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas 140 straipsnio dispozicijose nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 str. 1 dalyje dispozicijose apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Fizinio skausmo sukėlimas, nagrinėjamu atveju, yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiamai padariniai BK 140 straipsnio dispozicijoje yra nurodyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Taigi, vertinant K. G. ir A. M. veiksmus, kaip nusikalstamus, būtina nustatyti, jog jų veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą.

Įvertinęs nukentėjusiojo M. M., liudytojų O. I., G. B. parodymuose, taip pat pačių kaltinamųjų K. G. ir A. M. parodymuose, duotose ir ikiteisminio tyrimo metu (įtariamųjų apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje) ir bylos nagrinėjimo metu, asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad 2019 metų rugsėjo 30 dieną, apie 21 valandą 00 minučių, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, konflikto dėl asmeninių priežasčių su M. M. metu, K. G. sudavė pastarajam vieną kartą kumščiu į veido sritį, po ko A. M. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais sukeldami M. M. fizinį skausmą.

K. G. ir A. M. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Dėl bausmių skyrimo.

K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 d. 2 p.).

K. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo K. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo K. G. padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (kaltinamasis K. G. ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku), taip pat atsižvelgiant į kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnyje nurodytas aplinkybes, mano, jog kaltinamajam K. G. už padarytą nusikaltimą skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), nustatomas mažesnis už viešųjų darbų bausmės dydžio, numatyto BK 46 straipsnio 2 ir 3 d., vidurkį.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl K. G. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 d. 2 p.).

A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (kaltinamasis A. M. teistas, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t.y. turėdamas neišnykusį teistumą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, tai laikoma nusikaltimų recidyvu. Atsižvelgtina ir į tai, jog A. M. yra jauno amžiaus (nusikalstamą veiką padarė vos sulaukęs 18 metų amžiaus), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), 12 klasėje), taip pat atsižvelgiant į kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnyje nurodytas aplinkybes, mano, jog kaltinamajam A. M. už padarytą nusikaltimą skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, nustatomas artimas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl A. M. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

A. M. nuteistas 2018 m. lapkričio 15 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginti vienai arešto parai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir dešimčiai dienų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 ir 87 straipsniais, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 1) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai - šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) elgesio apribojimas - per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi. Auklėjamojo poveikio priemonės atliktos, 2018-12-07 išrašytas iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus Ignalinos rajono savivaldybės duomenų registro.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. lapkričio 15 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausme, prie jos iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Pagal baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, jog A. M. kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), 12 klasėje, todėl esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atidėtinas. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti kaltinamojo A. M. elgesį laisvėje.

2019 m. spalio 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. M. nutarimu K. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (I t., b.b.l. 105-107), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikintina.

2019 m. spalio 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. M. nutarimu A. M. (A. M.) paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (I t., b.b.l. 130-132), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinis įrodymas –vaizdo ir garso įrašas, fiksuojantis nepilnamečių liudytojų G. B. ir O. I. 2020 m. sausio 14 d. liudytojų apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos (I t.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šešiasdešimt valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki keturių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti keturiasdešimt valandų viešųjų darbų.

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. lapkričio 15 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. M. atidėti vieneriems metams, skiriant A. M. įpareigojimą viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2019 m. spalio 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. M. nutarimu K. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

2019 m. spalio 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. M. nutarimu A. M. (A. M.) paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Vieną CD diską (su vaizdo ir garso įrašas, fiksuojančiu nepilnamečių liudytojų G. B. ir O. I. 2020 m. sausio 14 d. liudytojų apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją) saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja Irena Vapsvienė