Telšių apylinkės teismo įsakymas

2014-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-144-721/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
1-144-721/2014
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00866-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
R. O.
Baudžiamoji byla Nr. 1-144-721/2014Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00866-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 2.10.1.; 2.10.1.4.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 5 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. O. 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 23.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su žmona I. O., nepilnamečio sūnaus E. O., gim. 1997 m., ir mažamečio sūnaus L. O., gim. 2001 m., akivaizdoje grasino juos visus papjauti senoviniu kardu, taip sukeldamas I. O. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. O. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2013 m. spalio 19 d., apie 19.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš sūnaus E. O. atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o jam neįvykdžius reikalavimo, sudavė sūnui E. O. vieną kartą kumščiu į kaklo sritį, ko pasėkoje jis nukrito ant grindų, taip E. O. sukėlė fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Šių veikų ir jų padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats R. O. apklaustas kaip įtariamasis, pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad jis 2013 m. rugpjūčio 31 d., tikslaus laiko nepamena, pradėjo gerti alkoholinius gėrimus su draugu jo garaže. Išgėrė apie 1,5 l alaus butelį ir degtinės. Apie 20.00 val. parėjo namo ir pradėjo bartis su žmona. Žmona jam pradėjo priekaištauti, kad draugo žmona Daiva parvairavo automobilį. Pamatęs, kad vaikų šuo yra pridirbęs namuose „nedarbių“ – koridoriuje apgriaužė sieną, kitame kambaryje nuplėšė tapetus, jis susinervino ir pradėjo vaikams bei žmonai sakyti, kad jei nesugeba prižiūrėti šuns, išmes šunį per balkoną, o su šunimi kartu lėks ir vaikai bei žmona. Kad būtų žmonai ir vaikams grasinęs kažkokiu kardu, nepamena, nes buvo stipriai išgėręs, bet jei žmona taip sako, tai taip ir galėjo būti. Pamena tik tai, kad atvažiavę policijos pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą. 2013 m., spalio mėnesį, dienos nepamena, apie 19.00 val., grįžo į namus, kur jau buvo žmona ir abu vaikai E.bei L. Sūnus E. pradėjo sakyti, ko jis čia parėjo ir kad eitų lauk iš namų, nes neturi teisės namuose lankytis. Taip pat sakė, kad iškvies policiją. Tada žmonai, L. ir E. būnant kambaryje, jis E.paėmė už sprando ir liepė jam atiduoti telefoną, kad šis nekviestų policijos. Paėmęs jam už sprando jį prispaudė prie grindų ir liepė atiduoti telefoną. Žmona pradėjo pulti ant jo, nes ginė E. Kadangi E. telefono nedavė, jam vieną kartą kumščiu sudavė į kaklą ir nuo jo pasitraukė. Kai nuo E. atsitraukė, šis išbėgo į laiptinę, o žmona išbėgo iš paskos. Suprasdamas, kad bus iškviesta policija, apsirengė ir išėjo iš namų. Tarp jo ir E. pastoviai vyksta konfliktai (57 b. l.).

Nukentėjusioji I. O. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. R. grįžo namo apie 23.15 val. būdamas stipriai neblaivus. Tik įėjęs į butą, jis pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės, išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jo prašė apsiraminti, nebesikeikti, nes namuose buvo ir jų nepilnamečiai vaikai. Ji ant rankų laikė išsigandusį mažąjį sūnų L., gim. 2001-04-20, kuris buvo ją stipriai apsikabinęs, bijojo kad R. jai nesuduotų smūgių. Sūnus ją apsaugojo nuo vyro smūgių. Vyras pradėjo agresyviai elgtis, pradėjo grasinti jai ir L., kad abu papjaus. Sūnus E., gim. 1997-05-22, tuo metu buvo balkone ir viską taip pat girdėjo. Vaikas išsigando. Ji E. liepė bėgti į lauką ir paskambinti policijai, kadangi R. pradėjo grasinti, kad jis neva turi senovinį kardą, tai tuo kardu ją su vaikais papjaus. Nebuvo namuose mačiusi, kad jis turėtų kokį kardą, gal kur ir buvo jį pasislėpęs. Labai išsigando, kad tikrai gali būtų nužudyta, nes vyras buvo stipriai neblaivus, todėl pilnai tiki, kad jis galėjo tai padaryti. Kažkokiu momentu R. paėmė šunelį ir nešė rankose link balkono, sakė, kad jį išmes per balkoną iš ketvirto aukšto. L. pradėjo šaukti ir maldauti tėvo, kad jis šunelio neišmestų. R. priėjo prie durų, jas užrakino ir pasiėmė raktus bei pasakė, kad niekur jie neišeis, o atvykusi policija taip pat neįeis į vidų. Tada kažkas pradėjo belstis į buto duris. R. nuėjo prie durų ir pažiūrėjęs per akutę pasakė, kad laiptinėje stovi daug policininkų. Tada R. vėl atėjo prie jos su L.ir pasakė, kad ji policijos pareigūnams nesakytų, jog jis jai ir vaikams grasino juos nužudyti. R. buvo išėjęs į balkoną, nes dar prieš tai, kai pamatė per durų akutę, kad atvyko policijos pareigūnai, pasakė, kad iššoks per balkoną. Tada ji buto duris atrakino savo raktu, policijos pareigūnai nuėjo į balkoną ir išsivedė R. Pareigūnams paaiškino, kad grasino ją su vaikais nužudyti. Jo grasinimas nužudyti yra ne pirmas. Kai būna neblaivus, pastoviai grasina, todėl labai bijojo, kad tikrai neatsitiktų kokia nelaimė. Maždaug prieš keturis mėnesius yra pateikusi dokumentus ištuokai, nes sutuoktinis ją buvo labai sumušęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pastoviai ją žodžiais užgaulioja, aiškina, kad jam yra neištikima. Jai namuose baisu būti su vaikais, nes nežino, ar R. grįš blaivus ar neblaivus. Vaikai taip pat yra pastoviai įsitempę ir labai išsigandę. Jie labai bijo tėvo, nes jis tikrai, kai sako, kad juos nužudys, tai gali taip ir padaryti. 2013 m. spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 19.30 val., vyras į namus grįžo girtas ir eilinį kartą pradėjo jai priekaištauti dėl įvairių nebūtų dalykų, jie susibarė. Tuo metu abu vaikai buvo kambaryje. Vyresnysis sūnus Eimantas pradėjo tėvą raminti, prašė, kad jis eitų miegoti ir nekeltų triukšmo. Toks poelgis vyrui nepatiko ir jis delnu vieną kartą sūnui E. uždaužė per galvą. Kadangi R. sūnaus atžvilgiu taip pat buvo agresyviai nusiteikęs, dėl to išsigando, išbėgusi į laiptinę ir pasibeldusi į kaimyno duris, paprašė iškviesti policiją. R.norėjo jos neišleisti iš buto, bet kadangi buvo atrakintos durys, ji iš buto išbėgo. Tuo momentu, kai su R.buvo koridoriuje, Lukas pasimaišė R. priešais akis. Kadangi viskas vyko akimirksniu, pamatė tik tiek, kad Lukas atsitrenkė į koridoriaus sieną, bet ar R. prieš jį pakėlė ranką, nematė. Iškvietusi policiją, grįždama pamatė, kad R., jau išėjęs iš buto, leidžiasi žemyn laiptais. Prieš vyrui grįžtant namo, pas ją buvo užsukę draugai, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus, todėl konflikto su vyru metu ji taip pat buvo neblaivi. Po paskutinio įvykio toliau kartu su R. gyvena, nesipyksta (24, 25, 26 b. l.).

Nukentėjusysis E. O. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. apie 22 val., namo neblaivus grįžo tėtis R. Jis tą kartą buvo savo kambaryje, bet girdėjo, kaip tėtis mamai kažką sakė, konfliktavo, nes tėtis yra labai pavydus. Jo brolis L. buvo su mama. Kai pradėjo mama šaukti, jis išėjo iš savo kambario ir nuėjo į kambarį, kuriame pykosi tėvai. Mama jo paprašė, kad jis iškviestų policiją. Matė, kaip tėvas buvo pakėlęs ranką prieš mamą, bet mažesnis brolis L. stovėjo prie jos, tai gal ir sulaikė nuo smūgio. Jis išėjo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Lauke laukė, kol atvyks policijos pareigūnai, o, jiems atvykus, su jais kartu parėjo į butą, kur mama stovėjo prie durų, o tėtis buvo balkone. Ar grasino tėtis mamai, negirdėjo. Tėtis yra ankščiau naudojęs fizinį smurtą prieš mamą. 2013 m. spalio 19 d., apie 19.00 val., jis grįžo į namus neblaivus, nors jam dėl smurto artimoje aplinkoje prieš mamą buvo uždrausta lankytis jų bute. Atėjęs tėvas ėmė kabinėtis prie mamos, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Tėtis iš jo pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Telefono jam neatidavus, jis jam kumščiu vieną kartą smogė į kaklą, dėl ko jis nugriuvo. Prie jo pribėgo brolis L. Tėvas pribėgusiam broliui taip pat delnu trenkė per galvą ir šis atsitrenkė į sieną koridoriuje. Tuo metu mama išbėgo į laiptinę ir iš kaimynų iškvietė policiją. Tėvas, apsimovęs striukę, puolė pro duris lauk ir į butą nebeparėjo (29, 30 b. l.).

Nukentėjusysis L. O. parodė, kad 2013 m., tiksliau datos nepamena, jis buvo namuose su mama ir broliu E., kai vakare namo girtas grįžo tėtis. Tėtis kažką pradėjo mamai sakyti, ką sakė, tikrai nepamena, nes labai išsigando ir stipriai apkabino savo mamą. Pamena, kad atvažiavo policija ir tėtį išvežė. Ką tiksliai tėtis tada sakė mamai, tikrai nieko nepamena, nes buvo labai išsigandęs, jis apsikabinęs mamą visą laiką verkė, bet tėtis mamos nemušė. Ankščiau taip pat yra buvę, kad mama su tėčiu pykdavosi. 2013 m., tikslios datos nepamena, apie 20.00 val., su broliu E. ir mama būnant namuose, tėtis grįžo girtas. Jis pradėjo triukšmauti, šaukė ant mamos. Tuo metu jie visi buvo viename kambaryje. Jis žiūrėjo televizorių, o E. sėdėjo prie kompiuterio. Kadangi tėtis barėsi ir šūkavo, brolis E. liepė jam apsiraminti ir eiti miegoti. Bežiūrint televizorių, staiga kambaryje įvyko sujudimas ir net nepastebėjo, kaip mama iš kambario išbėgo į laiptinę. Jis net nesuprato, kas įvyko. Tai pamatęs jis taip pat atsistojo ir išbėgo mamai iš paskos, o tėtis ėjo jiems iš pasakos. Kadangi tėtis buvo girtas, jis koridoriuje netyčia ranka jį pastūmė ir jis atsirėmė į sieną, bet dėl to jokio fizinio skausmo nepajuto. Išėjęs iš buto, pamatė, kad mama kalbasi su kaimynu, kaip suprato, prašė iškviesti policijos pareigūnus. Brolis tebebuvo kambaryje. Matė, kad tėtis pasiėmęs striukę išėjo iš namų. Mamai grįžus į butą netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie pradėjo klausinėti brolį Eimantą. Tą vakarą tėtis nei jo, nei mamos tikrai nemušė, o kaip sudavė broliui, nematė. Tėtis jau ne pirmą kartą parėjęs girtas kelia namie konfliktus ir jį tokiu savo elgesiu gąsdina. Jis jau vieną kartą yra buvęs apklausoje pas pareigūnę, dėl to, kad tėtis grasino mamai ir norėjo per balkoną išmesti šunį (33, 34 b. l.).

Iš 2013-08-31 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0113000473374 matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. 23.28, policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), už durų girdėjosi bildesys. Duris atidariusi I. O. teigė, kad vyras grasino papjauti ją ir vaikus, išmesti šunį per balkoną. Ant I. O. kūno sumušimo žymių nesimatė. Kambaryje buvo grumtynių metu išmėtyti daiktai. R. O. buvo balkone. Moteris buvo labai susijaudinusi. Vyras buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Pristatant į policijos komisariatą sulaikytasis elgėsi neramiai, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir spec. priemonės – antrankiai (16-17 b. l.).

Iš 2013-08-31 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. R. O. pristačius į Mažeikių r. policijos komisariatą ir pasiūlius alkotesteriu nusistatyti girtumą, jis kategoriškai atsisakė tai padaryti (20 b. l.).

Iš 2013-10-19 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0113000568321 matyti, kad 2013 m. spalio 19 d. apie 19.00 val., policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto savininkė I. O. paaiškino, kad jai būnant namuose su dviem sūnumis, jos vyras be jokios priežasties pradėjo skėsčioti rankomis, užkabinėti ją necenzūriniais žodžiais bei sudavė smūgius jai ir vaikams. Smurtu įtariamas R. O. buvo iš namų išėjęs (18-19 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 4715 rezultato matyti, kad 2013-10-19, 19.40 val., I. O. blaivumo tikrinimo rezultatas – 1,94 promilės (58 b. l.).

BK 145 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. O. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, kilus žodiniam konfliktui su žmona I. O., nepilnamečio sūnaus E. O., gim. 1997 m., ir mažamečio sūnaus L. O., gim. 2001 m., akivaizdoje grasino juos visus papjauti senoviniu kardu, taip sukeldamas I. O. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pat R. O. sūnui E. O. neįvykdžius reikalavimo atiduoti mobilų telefoną, sudavė sūnui E. vieną kartą kumščiu į kaklą, dėl ko E. nukrito ant grindų, taip sūnui E. O. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. O. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas, dirba), R. O. už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, t. y. šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, R. O. skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, t. y. šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė –viešieji darbai 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina subendrinta bausmė viešieji darbai šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. 23.30 val., iki 2013 m. rugsėjo 2 d. 16.50 val. (59, 60 b. l.), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikytina, kad R. O. yra atlikęs dvylika valandų viešųjų darbų bausmės.

2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu kaltinamajam R. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (61 b. l.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,

nusprendė:

R. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

R. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. O. paskirti galutinę subendrinę bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. O. skirti sumažintą bausmę –viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. 23.30 val. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. 16.50 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad R. O. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų bausmės.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti R. O., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Nadežda Kiubienė