Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – A. K., kuriam išaiškintos teisės numatytos LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje,

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. , gyv. Mažeikių r., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, nedirbančio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad:

A. K. 2013 m. liepos 8 d. 20.08 val., Mažeikių r., būdamas neblaivus, alkotesteriu jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ( 2,14 promilių ± 5 %), vairavo J. K. priklausantį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė. Įvykio metu apgadino automobilį. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs.

Pažeidimai protokole kvalifikuoti pagal Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktus bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį.

Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį skiriama nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, asmens. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo ir A. K. paaiškinimo matyti, kad apgadintas automobilis registruotas pažeidėjo žmonos J. K. vardu bei priklauso J. K. ir pažeidėjui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad, jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N261-3550/2010, N62-7991/2010).

Remiantis išdėstytu, Teismas konstatuoja, kad pažeidėjo A. K. vairuotas automobilis priklauso ir jam, eismo įvykio metu jis buvo teisėtu automobilio valdytoju. Duomenų, jog dėl eismo įvykio buvo apgadintas kitas turtas byloje nėra.

Kadangi administracinio teisės pažeidimų aplinkybės yra nustatytos, tačiau suklysta kvalifikuojant vieną iš LR ATPK straipsnių, todėl Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktu, perkvalifikuoja vieną iš padarytų administracinių teisės pažeidimų pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, nes padarytas pažeidimas atitinka būtent šios normos sudėtį.

Kad A. K. padarė LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, yra įrodyta 2013-07-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu, bendra įvykio informacija, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VTS KPP patrulio R. S. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, blaivumo testo Nr. 4537 rezultatu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, pažyma apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumą, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažįsta padaręs pažeidimus bei nuoširdžiai dėl to gailisi (LR ATPK 30 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas buvo padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 32 str. 3 d.).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį (kad dėl vairavimo esant neblaiviam įvyko eismo įvykis), administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. asmenybę (nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, augina nepilnametį sūnų), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, paskiriant A. K. straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kurios dydis nustatytinas lygus nuobaudos vidurkiui; už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskiriant A. K. straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus sankcijoje nurodytas baudos dydis.

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287, 330 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti A. K. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, administracinę nuobaudą – 20,00 Lt (dvidešimties litų) baudą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, administracinę nuobaudą – 2500,00 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

A. K. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2500,00 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams (LR ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsniu, A. K. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti A. K., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas