Kauno apygardos teismo sprendimas

2025-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-367-999/2025

Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2025-11-27
Bylos Nr.
eAN2-367-999/2025
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00093-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-367-999/2025Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00093-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.12; 12.19.1; 21.11.10.
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo I. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) M. A. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 256 straipsnio 5 ir 7 dalis ir 264 straipsnio 1 dalį 430 Eur bauda.

2. Institucijos nutarimą pareiškėjas M. A. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Pareiškėjo skundas tenkintas - panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimą.

3.1. Institucijos atstovo nuomone, teismas, nutraukdamas administracinę teiseną M. A. atžvilgiu, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nesigilino į tai, kad darbai atlikti ne jam priklausančioje, bet valstybinėje žemėje, Nemuno upės paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, vandenyje ir saloje, nesiėmė pakankamų veiksmų tam, kad būtų pašalintos visos byloje kylančios abejonės, todėl padarė esminį proceso pažeidimą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

3.2. Skunde teigia, jog tiek Protokole, tiek Nutarime yra konkrečiai nurodyta, ką M. A. pažeidė, tačiau teismas koncentravosi tik į salą ir jos užpylimą. Tuo tarpu liko neįvertinta, jog darbai atlikti valstybei priklausančioje žemėje, Nemuno upės paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir pačioje Nemuno upėje.

3.3. Nesutinka, kad nutarime nenurodyta, kokio įstatymo normos buvo pažeistos, nenurodyta, kokius leidimus kokiems darbams buvo būtina gauti ir todėl nuo tokio kaltinimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo tinkamai gintis.

3.4. Pažymi, kad ANK 256 straipsnyje ir ANK 264 straipsnyje įtvirtintos normos yra nukreipiančiosios (blanketinės), o tai reiškia, kad administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame ar kituose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Be to, šiuose straipsniuose įtvirtintos nusižengimo sudėtys yra formalios.

3.5. Nurodo, kad priimant Nutarimą buvo išsamiai nurodyta, kokias teisės normas M. A. pažeidė, detalizuoti administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, kurie nurodyti aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, įvertinti visi rašytiniai duomenys. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, Nutarimo ir jame išdėstytų aplinkybių nevertino ir rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu.

3.6. Teigia, kad M. A. prieš tvarkydamas sau nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai, pasidomėti, kokių leidimų jam reikia atliekant žemės stumdymo darbus ne tik savo sklype, bet ir valstybei priklausančioje žemėje, Nemuno upės paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir vandenyje. Juo labiau, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie Pareiškėjui priklausantį sklypą matyti, kad jame, be kita ko, nustatyta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pasak skundo autoriaus, tai patvirtina, kad aptariamam žemės sklypui specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas buvo nustatytas ir apie tai buvo žinoma administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tačiau pastarasis jomis nesivadovavo.

3.7. Pažymi, kad Institucija, gavusi skundą ir atlikusi patikrinimą, nebeturėjo galimybės nustatyti kokia situacija buvo iki M. A. atliktų savavališkų žemės tvarkymo darbų, nes valstybinėje žemėje, Nemuno upės paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, vandenyje ir saloje matėsi grunto išpylimo ir lyginimo žymės. Tačiau Institucija nustatė, jog gruntą, supiltą iš Nemuno upės, lygino M. A. (bylos nagrinėjimo metu jis to neneigė), o tvarkydamas sau nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį tuo pačiu atliko darbus ir valstybinėje žemėje, Nemuno upės paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir vandenyje.

3.8. Nurodo, kad pagal 2025 m. vasario 20 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus atliktų darbų matavimo ataskaitą, Nemuno upėje yra natūrali sekluma (sala), kurios bendras plotas 819.55 m2 (duomenys iš VŠĮ SSVA administruojamo Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų rinkinio). Atlikus matavimus nustatyta, kad sala užpilta 631.33 m2 plote, taip pat, Nemuno upės vagoje sujungiant natūralią salą su krantu į upės akvatoriją supilto grunto (pusiasalio) plotas 856.93 m2.