- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- e1-2136-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18014-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Ričardo Kubiliaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. S. 2021 m. birželio 4 d. apie 16.16 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija.
E. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis narkologo ir psichiatro įskaitose registruotas nėra. Prisipažįsta, kad įtarime minimu laiku būdamas neblaivus vairavo automobilį Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kam tiksliai nuosavybės teise priklauso minėtas automobilis jis tiksliai nežino, jis šį automobilį yra išsinuomojęs iš asmens vardu V. S., jo kontaktinius duomenis galėtų patikslinti vėliau. Jis tikrai prisipažįstu, kad buvo gėręs alkoholio, tik nelabai supranta iš kur atsirado toks girtumas. Jis 2021 m. birželio 4 d., apie 11 valandą būdamas namuose išgėrė tik vieną butelį alaus ,,Švyturio Ekstra“, tai maždaug 5 laipsnių stiprumo alus. Gyvena gal (duomenys neskelbtini) kilometro atstumu nuo parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Į šią parduotuvę jis išvažiavo minėtu automobiliu Jaguar. Jis turi problemų su (duomenys neskelbtini), tad išlipęs iš automobilio gan sunkiai ėjo ir kažkoks visai nepažįstamas žmogus tą pastebėjo ir išvietė policijos pareigūnus. Tas vyras kol atvyko policija su manimi bendravo, taip pat iš jo atėmė automobilio raktelius, jis jam paaiškino, kad skauda (duomenys neskelbtini) todėl sunkiai juda. Atvykus policijos pareigūnams jis sutiko pasitikrinti blaivumą ir į pareigūnų alkotesterį su pertraukomis pūtė 2 kartus, jam buvo nustatytas girtumas. Jis pripažįsta alkotesterio parodymus, pripažįsta, kad vartojo alkoholį, bet tik vieną butelį alaus. 2021 m. birželio 3 d. per visą dieną jis irgi išgėrė tik 3 butelius nestipraus alaus, todėl nežino kaip organizme atsirado tokia alkoholio koncentracija. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę išgėręs alaus jis labai gailisi (el. b. l. 75–77).
Liudytojas R. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis vaikščiojo su savo dukra (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Tada prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pagrindinio įėjimo atvažiavo automobilis Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis ten sustojo. Iš automobilio išlipo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, liekno sudėjimo, tamsiai apsirengęs. Kai šis vyras išlipo iš automobilio pradėjo svirduliuoti į šonus. Jis tada įtarė, kad jis neblaivus. Tada priėjo arti jo, kad įsitikinti. Kai prie jo priėjo jo akys buvo blizgančios, panašios kaip būna pas girtus asmenis ir jis į parduotuvę užėjo svirduliuodamas. Jis tam vyrui nieko nesakė ir jo nieko neklausė. Kai tik jis užėjo į parduotuvę, jis iškart paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir informavo apie galimai neblaivų vairuotoją. Tada paskambino savo žmonai, kad ji paimtu jų dukrą ir laukė policijos. Tada tas vyras išėjo iš parduotuves su maišeliu rankose, kuriame buvo alaus tara. Jis išėjęs iš parduotuvės atsisėdo į savo automobilį ir jį bandė užvesti. Bet jis tada sureagavo ir atėmė iš jo raktelius. Dar kartą paskambino į policiją ir paprašė paskubėti, nes jam jau reikėjo vykti į darbą. Tas vyras jam sakė, kad jis nėra neblaivus, o jam susuko (duomenys neskelbtini). Jis jam tada sako tai dabar alaus prisipirkai. Sako nu jo, bet dabar jis negeria, tik vakar vakare ir tikrai nepripūs. Jis jam pasakė gerai, atvažiuoja policiją jei tu nepripūsi jis tavęs atsiprašys. Neužilgo atvažiavo policiją. Kai atvažiavo jie davė iškarto vairuotojui pasitikrinti blaivumą, jam davė rašyti paaiškinimą. Jo duomenis užsirašė ir jis išvažiavo į darbą. Jis visą laiką stebėjo vairuotoją, jis alkoholio jo akivaizdoje nevartojo. Automobilyje buvo vienas, daugiau jokių asmenų nebuvo (el. b. l. 62–64).
Liudytojas V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba kartu su savo sūnumi įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. S., užsiima automobilių nuoma ir pardavimu. Transporto priemonė už kurią įmonėje jis yra atsakingas Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso automobilių nuomos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. gegužės 31 d. jis davė įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo senam pažįstamui E. S. pasivažinėti, kadangi pastarasis planavo pirkti jų įmonėje tvarkomą kitą automobilį, tai kol jį tvarkė, sutarė, kad jis pasiims važinėti šį Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis automobilį jam perleido žodiniu sutarimu. Už šį automobilį įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsako jis, visus reikiamus transporto priemonės dokumentus galės pateikti. Apie įvykį sužinojo 2021 m. birželio 7 d. kai apie tai jam pranešė sūnus. Prašė transporto priemonę gražinti įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o būtent jam kaip įmonės darbuotojui, materialiai atsakingam už šią transporto priemonę (el. b. l. 105–106).
(duomenys neskelbtini) AVPK patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š. m. birželio mėn. 4 d. 15.43 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. G. ir vyr. patrule I. T. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas matė kaip į PC ,,(duomenys neskelbtini)“ su Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo ir nuėjo į parduotuvę neblaivus vairuotojas. Vykstant į įvykio vietą iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo papildomą informaciją, kad pranešėjas sulaikė minėtą vairuotoją. Atvykus prie PC ,,(duomenys neskelbtini)“, juos pasitiko pranešėjas R. Z., kuris paaiškino, kad būdamas prie PC ,,(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kaip atvažiavo automobilis ,,Jaguar“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išlipo jam pasirodęs neblaivus vairuotojas E. S., kuris užėjo į parduotuvę. Pranešėjas R. Z. sulaikė E. S. grįžtantį iš parduotuvės ir atėmė iš jo automobilio raktus, kad E. S. nevažiuotų. Nuo E. S. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus vairuotojo E. S. neblaivumą alkotesteriu Drager Alkotest 7510 Nr. ARKB-0191 pirmu patikrinimu (15.57 val.) buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas, antruoju putimu (16.16 val.) – 1,88 promilių girtumas (el. b. l. 44).
Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. R. tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad 2021 m. birželio 4 d., (duomenys neskelbtini) apie 15.40 prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliu Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, atvažiavo E. S., kuriam buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais E. S., pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas (el. b. l. 1–11).?
2021 m. birželio 6 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. birželio 6 d. apie 15.55 val. E. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (el. b. l. 45).
Alkotesterio Alcotest 7510 kvituose užfiksuota, kad E. S. 2021 m. birželio 6 d. 15.57 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o 16.16 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas (el. b. l. 46–48).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 54–55).
Iš ,,EMPREKIS“ duomenų matyti, kad vidutinė Jaguar X-type 2.0 D kaina Lietuvoje su PVM yra 2040 Eur (el. b. l. 92).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad E. S. vairavo automobilį Jaguar, be kita ko, patvirtina liudytojų R. Z. ir V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat A. R. tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda (el. b. l. 142–144).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. anksčiau neteistas (el. b. l. 25–26), baustas administracine tvarka, dalis baudų sumokėta (b. l. 133–136), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, nežymiai viršijantį minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
E. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 8 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti E. S. vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 68 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
E. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu (duomenys neskelbtini) mieste, kai eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina tai, kad E. S. važiavo ir sustojo prie parduotuvės įėjimo, kur didesnis žmonių intensyvumas, taip pat kur stovi kitų asmenų mašinos. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad asmuo pirmą kartą teistas už tokio pobūdžio nusikaltimą, taip pat į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas trumpesniam, negu siūlo prokuroras, terminui – 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 5 d.
Nors prokuroras neprašo taikyti turto konfiskavimo, tačiau remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Šiame kontekste, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės apsaugą, nuostatas; kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).
Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).
E. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2040 Eur) išieškojimas iš E. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nors ir prokuroras neprašė skirti turto konfiskavimo, tačiau vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. S. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 2040 Eur.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (el. b. l. 82–85). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
E. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 4 d. 15.58 val. iki 2021 m. birželio 5 d., 9.40 val. (el. b. l. 12–14). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 4 d. 15.58 val. iki 2021 m. birželio 5 d. 9.40 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL (1900 Eur (tūkstančio devynių šimtų eurų)) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. birželio 5 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2040 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimties eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
E. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
Mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti taip pat į vieną iš anksčiau minėtų pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;
2) sumokėjęs baudą, automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.