- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- T-236-891/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- E. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 59-92 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: E. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia – 2007-12-22, bausmės vykdymo pabaiga 2020-12-22. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį E. P. atliks 2016-08-22, neatliktos bausmės dalis 2016-02-04 – 4 metai 10 mėnesių 18 dienų.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2016-02-04 Vilniaus pataisos namuose, 2016-02-04 protokolu Nr. 58-6 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016-02-09 nutarimu Nr. 59-92 nutarė taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūlant teismui nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020-12-22; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020-12-22.
Komisija Nutarime nurodė, kad nuteistasis E. P. pristatomas pirmą kartą, anksčiau teistas 6 kartus, 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, 1 kartą sąlygų neišlaikė, 2 kartus taikytas amnestijos įstatymas, 5 kartą nubaustas laisvės atėmimu. Amžius pirmojo teistumo metu 18 metų. Nusikaltimui nebūdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja, dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta. Nuteistasis teigia, kad buvo gyvenime pasiklydęs, norėjo geresnio ir lengvesnio gyvenimo. Norėjo nelegaliais būdais pasidaryti pinigų, bendravo su bloga kompanija gamtoje, baruose, kuri ir pasiūlė, kaip tai padaryti. Dažniausiai laisvalaikį leisdavo su dukra, vienas ją augino, norėjo, kad jie geriau gyventų, alkoholiu nepiktnaudžiavo. Nuteistasis pripažįsta, jog prieš 5 metus vartojo įvairius narkotikus, jo teigimu, šis vartojimas truko apie 2 metus, o paskutinius 5 metus nevartoja jokių narkotinių medžiagų. Asmuo išreiškia motyvaciją ir toliau nevartoti narkotikų bei išsako neigiamą požiūrį narkotikų vartojimo atžvilgiu. Dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis teisės pažeidėjas dalyvavo ir baigė specializuotas programas. Nuteistasis teigia, jog alkoholį vartoja retai ir saikingai. Psichologinė tarnyba duomenų apie tai neturi. Bausmės atlikimo metu alkoholio nevartoja. Tačiau pažymėtina, jog pirmąjį nusikaltimą, kurio metu panaudojo smurtą, atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. E. P. stengiasi palaikyti taikius santykius su aplinkiniais. Yra linkęs nesivelti į konfliktines ar įtemptas situacijas. Sugeba suprasti ir priimti kitų žmonių požiūrį net jei jis nesutampa su jo pažiūromis. Socialines situacijas vertina teisingai. Pripažįsta, jog anksčiau neapsvarstydavo galimų savo elgesio pasekmių sau ir kitiems. Tačiau pastaruoju metu prieš priimdamas sprendimus yra linkęs įvertinti situaciją. Asmens gyvenimo stiliuje ir nusikaltimuose nėra pastovių agresijos panaudojimo siekiant kitų žmonių paklusimo pavyzdžių. Būdamas piktas nėra praradęs savikontrolės. Asmuo geba atpažinti ir įvardinti savo problemines sritis. Geba konstruktyviai susitvarkyti su neigiamomis emocijomis. Teisės pažeidėjas turi suformavęs konkrečius ir realistiškus ateities tikslus, kurie daugiausiai siejasi su darbine veikla. Geba išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms aplinkybėms. Teisės pažeidėjas neišreiškia neigiamų nuostatų visuomenės, įstatymų ar priežiūros atžvilgiu, tik turi tam tikrų įsitikinimų, kurių laikosi įkalinimo įstaigoje. Asmuo pripažįsta, jog anksčiau yra ne kartą pažeidęs įstaigos taisykles, už padarytus nusižengimus atsakomybę prisiima, paskutinius trejus metus nuobaudų neturi, už gerą elgesį yra ne kartą paskatintas. Asmuo išreiškia norą keisti savo elgesį ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Siekdamas pakeisti savo elgesį aktyviai dalyvavo ir užbaigė specializuotas korekcines programas. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009-01-09 paprastos grupės sąlygomis, režimo reikalavimus pažeidė 25 kartus, baustas 19 kartų, nuobaudos negalioja, už gerą darbą ir elgesį skatintas 7 kartus. E. P. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, kur įgavo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gynimosi būdus bei kaip formuoti teigiamą nuostatą blaivybei, „Pozityvaus mąstymo, ugdymo ir neigiamų emocijų įveikos“ užsiėmimuose, „Streso ir emocijų valdymo“, „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, lankė paskaitas pagal autorinę T. Š. programą „Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“, dalyvavo „Alfa“ kursuose. Baigė 1 m. 6 kursų programą „Krikščioniškas gyvenimas“. Lanko psichologo konsultacijas, dalyvauja įvairių religinių konfesijų, Veikliųjų žmonių bendrijos susirinkimuose, turi jų rekomendacijas bei teigiamas charakteristikas iš profesinės mokyklos ir darbdavio. Savanoriškai atliko gerbūvio darbus – remontavo sekciją. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo pataisos namuose. Pataisos namuose įgijo avalyninko specialybę, šiuo metu mokosi suvirintojo elektra specialybės. Nuteistasis teigia turįs du metus legalaus darbo stažo. Dirbo trijose darbovietėse – statybose ir 11 mėnesių ventiliacijos įrengimas – Šiauliuose. Darbovietes keitė dėl įkalinimo. Nelegaliai dirbęs 4 metus baldų gamyboje. Motyvuotas dirbti. Turi susiradęs darbą Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžio tiekėju. E. P. nuo 2012-11-29 dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ detalių fasuotoju, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Laisvėje gyveno iš atlyginimo ir pašalpų. Įstaiga turi vykdomųjų raštų 340,09 € sumai, išieškota 77,48 € suma. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su motina, dukra ir draugais. Jų lankomas pasimatymuose. Skambina telefonu, rašo laiškus. Asmuo turi dvi dukras, iš kurių viena – mažametė. Jos gyvena užsienyje. Turi laikiną gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja gyventi pas draugą (duomenys neskelbtini). 2015-12-17 gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. 2015-12-23 gautas raštas iš Vilniaus probacijos skyriaus dėl galimybės taikyti intensyvią priežiūrą aukščiau paminėtu adresu. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 63 balai. Atsižvelgus į nuteistojo E. P. vidutinį nusikalstamos elgesio rizikos laipsnį, turimus socialinius ryšius, gyvenamąją vietą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, užimtumą pataisos namuose, turimus trumpalaikius ir ilgalaikius planus, motyvaciją keistis bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis E. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti E. P. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad E. P. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte bei 3 dalyje. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos 2016-01-15 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-13 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (63 balai). Kaip jau minėta aukščiau, tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis buvo teikiamas pirmą kartą. E. P. nuo 2012-01-18 nepažeidinėja režimo reikalavimų, pripažįsta, jog anksčiau yra ne kartą pažeidęs įstaigos taisykles, už padarytus nusižengimus atsakomybę prisiima, per tą laikotarpį buvo 7 kartus skatintas, aktyviai dalyvauja įvairiose programose: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, kur įgavo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gynimosi būdus bei kaip formuoti teigiamą nuostatą blaivybei, „Pozityvaus mąstymo, ugdymo ir neigiamų emocijų įveikos“ užsiėmimuose, „Streso ir emocijų valdymo“, „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, dalyvavo „Alfa“ kursuose. Be to, jis baigė 1 m. 6 kursų programą „Krikščioniškas gyvenimas“, lanko psichologo konsultacijas, dalyvauja įvairių religinių konfesijų, Veikliųjų žmonių bendrijos susirinkimuose. Asmuo išreiškia norą keisti savo elgesį ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Siekdamas pakeisti savo elgesį aktyviai dalyvavo ir užbaigė specializuotas korekcines programas. Asmuo geba atpažinti ir įvardinti savo problemines sritis, geba konstruktyviai susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, turi suformulavęs konkrečius ir realistiškus ateities tikslus, kurie daugiausia siejasi su darbine veikla. Taip pat E. P. pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat avalynininko specialybę, šiuo metu mokosi suvirintojo elektra specialybės, motyvuotas dirbti, nuo 2012-11-29 dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ detalių fasuotoju, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti, turi susiradęs darbą Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžio tiekėju. Be to, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina, dukra ir draugais, turi laikinąją gyvenamąją vietą. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog E. P. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Iš Socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad E. P. anksčiau teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtiniams interesams, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nepraėjus nei metams po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno baudžiamojo nusižengimo, dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų bei vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. E. P. padarytos nusikalstamos veikos susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – jų platinimu ir kontrabanda, kai kurios iš jų labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimu, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenės saugumui ir jos narių sveikatai. Nors Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog E. P. dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, tačiau pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu E. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tai yra savo kaltę įgijus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, gabenus turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pasikėsinus įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą kategoriškai neigė. Taip pat akcentuotina, jog nuteistajam anksčiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis vieną kartą nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Šios aplinkybės rodo, jog E. P. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami E. P. veiksmai ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas nurodomi kaip vieni iš kaltinamajam būdingų kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog E. P. anksčiau yra vartojęs narkotikus, o paskutinės jo padarytos nusikalstamos veikos taip pat susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Teismui pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje bei Nutarime nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta, jog prieš 5 metus vartojo įvairius narkotikus, jo teigimu, šis vartojimas truko apie 2 metus, o paskutinius 5 metus nevartoja jokių narkotinių medžiagų, asmuo išreiškia motyvaciją ir toliau nevartoti narkotikų bei išsako neigiamą požiūrį narkotikų vartojimo atžvilgiu, dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis teisės pažeidėjas dalyvavo ir baigė specializuotas programas. Tačiau kartu pažymėtina, jog būdamas laisvės atėmimo vietoje E. P. net 9 kartus buvo nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą, paskutinį kartą už tai buvo nubaustas – 2012-01-18, tai yra mažiau nei prieš 5 metus, kas paneigia, jo teiginį, jog jis paskutinius 5 metus nevartoja jokių narkotinių medžiagų. Be to, narkotinių medžiagų vartojimas pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodomas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad E. P. bausmės atlikimo metu už gerą darbą ir elgesį buvo 7 kartus skatintas, tačiau taip pat jis buvo net 25 kartus pažeidęs režimo reikalavimus, už ką 19 kartų buvo nubaustas. Nors šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi ir nuo 2012-01-18 nepažeidinėja režimo reikalavimų bei nuo šio laikotarpio buvo vien tik skatinamas, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, nuteistasis E. P. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 4 metų ir 9 mėnesių. Nuteistąjį siūloma paleisti lygtinai, nesuėjus 2/3 bausmės termino, taikant intensyvią priežiūrą, tačiau nepertraukiamos intensyvios priežiūros privalomasis laikotarpis (3 mėn.) yra labai trumpas lyginant su neatlikta bausmės dalimi. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo E. P. nebuvo vieningas, vienas Komisijos narys siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nuteistajam likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį E. P. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. E. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistajam E. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 59-92 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu teismas,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 59-92 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.