Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-10 · Byla Nr. ATP-210-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
ATP-210-290/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08255-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-210-290/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08255-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.; 45.4.2.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimo jos administracinių teisės pažeidimų byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimu J. N., pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir nubausta, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. - 1303 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. - 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 1303 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

J. N. nubausta už tai, kad 2014 m. lapkričio 5 d. 13 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ,,SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,62 promilės), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į tris automobilius. Vairuotoja nepranešusi policijai apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

J. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-01-14 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Be to prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir ištirti visus įrodymus. Skunde nurodoma, kad J. N. teismui raštu ir žodžiu paaiškino, jog negalėjo sukelti eismo įvykio, nes automobilio nevairavo, o visą laiką buvo namuose. Automobilį naudotis davė savo pažįstamai F. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Ji atvyko pas ją 2014-10-31, o išvyko 2014-11-06. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu aaiškino, kad F. S. atvyko tikriausiai lėktuvu, o vėliau, kad tiksliai nežino, nes apie tai kalbos nebuvo, jos nepasitiko, ji atvyko pati. Teismas neteisingai nurodė, kad ji konkrečiai nurodė, jog F. S. atskrido lėktuvu, tai turi aiškiai girdėtis garso įraše. Ji teisme paaiškino, jog namuose vartojo alkoholį viena, kad automobiliu nevažiavo, o dėl savo girtumo neatsimena nei pareigūnų, nei policijoje rašytų paaiškinimų.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepilnai nutarime nurodė liudytojo G. M. paaiškinimus, nes šis liudytojas nurodė, kad ji penkis kartus perrašinėjo savo paaiškinimus, nes nesugebėjo rašyti dėl girtumo, tai užfiksuota garso įraše. Akivaizdu, jog ji, būdama 2,62 promilių girtumo, negalėjo suvokti ir kontroliuoti savo veiksmų bei duoti paaiškinimus, todėl suprantama, kad rašė diktuojant policijos pareigūnams, kad tai nebuvo jos paaiškinimai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo posėdyje liudytojas R. S. paaiškino, kad tarnybiniam pranešime tiksliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, todėl prašo juo remtis. Teismas nepilnai nutarime nurodė liudytojo R. S. paaiškinimus, liudytojas paaiškino, kad ji negalėjo apsiauti batų dėl girtumo. Akivaizdu, kad negalėjo adekvačiai reaguoti į aplinką, būti apklausiama pareigūno apie kažkokias aplinkybes, kurių prasmės ji negalėjo suprasti ir šių teiginių negalėjo sakyti.

Apeliacinio skundo autorės teigimu, teismas iškraipo byloje surinktus įrodymus, o būtent vaizdo įraše išvis nesuprantama apie kokį automobilį yra kalbama, markę, automobilio numerį, nesuprantama apie kokį panašumą ar išvaizdą kalbama dėl įrašo prie parduotuvės, nes jei tikėsime pareigūno R. S. parodymais, kad ji nesugebėjo apsiauti batų dėl girtumo, o žiūrint vaizdo įrašą svyruojančių asmenų nepastebėta, be to nesuprantama kokiame epizode ir kurioje vietoje įraše ji buvo atpažinta, nes įraše matėsi tik žmonių ir automobilių kontūrai. Nėra jokio įrodymo, kad ji vairavo automobilį.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į J. N. apeliacinį skundą nurodė, jog apeliantės kaltė yra visiškai įrodyta, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.

J. N. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Visų pirma, dėl apeliantės J. N. prašymo bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėti žodinio proceso tvarka pastebėtina, jog ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliantė nenurodo, kokius papildomus veiksmus atlikti ir kokius įrodymus papildomai surinkti bei ištirti turėtų apeliacinės instancijos teismas. J. N., kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinka tik su jai nepalankiu įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Bylos įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokolas, (b.l. 1), tarnybinis pranešimas (b.l. 2), J. K., S. M., V. R. paaiškinimai (b.l. 7-9), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l. 14), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b.l. 15-16), asmens blaivumo testas (b.l. 17), alkotesterio patikros sertifikatas (b.l. 18), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės 2014-12-12 raštas Nr. (2/10)-12-5881 (b.l. 39), vaizdo įrašas (b.l. 58), bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų (G. M., J. K., V. R., R. S., S. M.) paaiškinimai.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Apeliaciniame skunde neigiant kaltę dėl pažeidimų padarymo nurodoma, jog pažeidimus padarė J. N. pažįstama F. S., kuriai ji buvo davusi savo automobilį naudotis. Šią J. N. gynybinę versiją visiškai teisingai apylinkės teismas vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

Kritikuodama apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydama padarytas išvadas apeliantė remiasi iš esmės tik savo versija, jog automobilį vairavo jos pažįstama iš užsienio. J. N. teigia, kad ji niekada konkrečiai nepatvirtino kad F. S. atskrido lėktuvu, todėl teismas nutarime neteisingai įvertino jos paaiškinimą. Tačiau 2014-11-26 teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad J. N. į teisėjos klausimus atsakė itin detaliai, nurodė, jog F. S. atskrido lėktuvu, į apeliantės namus atvyko taksi, o atskrido į Kauno oro uostą, ir šią aplinkybę patvirtino du kartus. Tik jos atstovui advokatui uždavus klausimą: „ar žinot tikrai, kad atskrido?“, J. N. pakeitė poziciją nurodydama, kad tiksliai nežino. Akivaizdu, jog nukreipiantis advokato klausimas turėjo įtakos J. N. atsakymui. Todėl teismas kaip vienu iš įrodymų paneigiančių pažeidėjos versiją, kad automobilį vairavo jos pažįstama F. S. rėmėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateikta informacija, kad Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardoje duomenų apie F. S. išvykimą ir atvykimą nėra. Pažymima, jog byloje jokių duomenų apie tai, kad F. S. buvo atvykusi į Lietuvą nėra, jokių duomenų apie jos lankymąsi pas J. N. nepateikė ir apeliantė.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ištirtų įrodymų visumos kontekste apeliantės versija, jog automobilį vairavo ne ji yra paneigta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo liudytojų parodymus, juos sugretino ir padarė pagrįstas išvadas. Apygardos teismas įvertinęs nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimus sprendžia jog jie yra nuoseklūs, aiškūs, papildo vieni kitus ir visumoje patvirtina J. N. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime itin svarbūs yra liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimai, kuriais jie patvirtino, kad J. N. kaltės neneigė, sakė jog gaila, kad taip išėjo. Taigi J. N. iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog gailisi. Nustatyta, kad nėra jokio pagrindo abejoti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimais, jie išsamūs, nuoseklūs atitinka rašytinę bylos medžiagą.

Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad teismas neįvertino liudytojų G. M., R. S. paaiškinimų, patvirtinančių pažeidėjos teiginius apie jos girtumą (2,62 prom.), dėl kurio ji negalėjo suvokti ir kontroliuoti savo veiksmų ir paaiškinti kokias nors aplinkybes. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. M. paaiškino, kad byloje esantis paaiškinimas yra penktas ar ketvirtas, nes J. N. nei karto nesugebėjo dėl neblaivumo ar tingėjimo parašyti, pagal nustatytą formą. Šis liudytojas patvirtino, kad turi paaiškinimų formas, kas paaiškinime turi būti nurodoma t.y. kokiu automobiliu važiavo, kur važiavo, kokia gatve, nuo kur, link kur važiavo, į kokį automobilį atsitrenkė, koks automobilio modelis, jo valstybinis numeris, oro sąlygos eismo įvykio metu, kelio danga. O J. N. perrašinėjo paaiškinimus, nes parašydavo dvi, tris eilutes ir atiduodavo, t.y. todėl, kad nesugebėjo parašyti paaiškinimo pagal nustatytą formą (tai patvirtina jog apeliantė iš tiesų buvo neblaivi, bet nesuteikia pagrindo spręsti, jog negalėjo nurodyti esminių įvykio aplinkybių). Taip pat liudytojas nurodė, kad J. N. pripažino atsitrenkusi į kitą automobilį, spaudimas jai daromas nebuvo, J. N. galėjo suprasti ir orientuotis aplinkoje ir ką ji rašo. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. paaiškino, kad nuėjo pas J. N. į namus, ji atidarė duris, matėsi jog buvo neblaivi, sunkiai užsidėjo batus. Taip pat liudytojas nurodė, kad J. N. paaiškino: „ką aš kalta, kad tiek pristatyta automobilių, neina pravažiuot“. Abejotina apeliantės paaiškinimu, kad dėl neblaivumo nesuvokė ir negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, dėl ko negalėjo teikti tokių paaiškinimų, kadangi ji sugebėjo pati, savo ranka parašyti pasiaiškinimą, nors kaip policijos pareigūnas nurodė neatitinkantį nustatytos formos t.y. ne visus duomenis nurodė, tačiau iš paaiškinimo matyti, jog apeliantė paaiškinimą parašė pati, raštas aiškus, abejonių dėl apeliantės galėjimo suvokti teikiamus paaiškinimus, teismui nekyla. Tą patvirtina ir policijos pareigūno R. S. paaiškinimai iš kurių matyti, kad apeliantė tiksliai nurodė padaryto eismo įvykio aplinkybes t.y. nurodė, jog buvo pristatyta daug automobilių ir nėjo pravažiuoti. Šios aplinkybės paneigia J. N. argumentus, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo tokių teikti tokių paaiškinimų. Nėra jokių duomenų jog įvykio dieną J. N. būtų teigusi, kad jos automobilį vairavo koks nors kitas asmuo.

Skundžiamame nutarime J. N. kaltė grindžiama ir UAB „E“ pateikta filmuota medžiaga (1 kamera, laikas nuo 13.45 val. iki 13.50 val.). Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog filmuotoje medžiagoje, iš prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) atvažiavusio juodos spalvos automobilio, kurio priekinė dalis yra apgadinta, išlipo moteris, kurios išvaizda atitiko liudytojos S. M. nurodomą moters, kurią ji matė pravažiuojant apgadintu juodu automobiliu „Saab“ po įvykio, išvaizdos apibūdinimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš filmuotos medžiagos galima suprasti jog tai juodas automobilis, aiškiai matomi jo priekinės dalies apgadinimai, automobilio kėbulo forma atitinka automobilio „Saab“ kėbulo formą, iš jo išlipusi tamsiai apsirengusi, juodais plaukais moteris apžiūri apgadintą automobilį, nueina į parduotuvę, vėliau grįžta ir išvažiuoja. Būtent grįžtančią atgal pro įvykio vietą J. N. matė liudytoja S. M., kuri nurodė, jog juodame automobilyje, kurio priekis buvo apdaužytas, už vairo matė moterį, juodais plaukaus, su kirpčiukais, moteris ne jauna ir kad ant kaklo buvo kažkas balto. Byloje esanti J. N. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 10), kuriame yra J. N. nuotrauka visiškai sutampa su liudytojos nurodytu moters apibūdinimu ir iš esmės sutampa su filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuoto moters vaizdu. Tai, kad įrašas yra ne itin geros kokybės, dėl ko nėra galimybės nustatyti tikslių išlipusios moters bruožų, negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog eismo įvykį sukėlė ir iš jo pasišalino J. N..

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimą nepakeistą ir J. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis