- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2YT-10958-1130/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- I. S., V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai ir nepilnametės pareiškėjos I. S. atstovei pagal įstatymą V. S., jų atstovei advokatei Ritai Pechovskai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir I. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys A. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. S. ir I. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos pripažinti, kad pareiškėja V. S. ir jos atstovaujamoji nepilnametė dukra I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių terminą pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo, likusio po S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, savo ir nepilnamečio vaiko I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priėmimo ir atnaujinti šį terminą, taip pat išduoti pareiškėjai V. S. teismo leidimą priimti palikimą, likusį po jos vaiko tėvo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, savo nepilnamečio vaiko I. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, į palikimą nepretenduoja, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 155 straipsnio 1 dalis, 582 straipsnis).
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašyme nurodė, kad V. S. ir S. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), santuokos metu jiems gimė du bendri vaikai: (duomenys neskelbtini) – A. S., (duomenys neskelbtini) – I. S., be to, V. S. augino dar vieną savo nepilnametį vaiką. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) S. S. mirė. Paaiškino, kad iš 2021 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Registrų centro pažymos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, po S. S. mirties liko palikimas – 1.7661 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,5574 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teises būtina įregistruoti palikuoniui, kuris priims palikimą. Pabrėžė, kad I. S. tėvo mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnamete, todėl jos interesus atstovauja atstovas pagal įstatymą – motina V. S., kita mirusiojo S. S. dukra A. S. šiuo metu yra pilnametė, ji yra įtraukta šioje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu, su pareiškimu sutinka, tą patvirtins bylos nagrinėjimo metu. Paaiškino, kad pati ir jos atstovaujama nepilnametė dukra I. S. nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi po S. S. mirties liko viena su trimis nepilnamečiais vaikais ant rankų, po savo sutuoktinio, vienintelio šeimos maitintojo mirties jautė didelį emocinį skausmą, o dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog reikia atlikti palikimo priėmimo veiksmus, yra kaimo žmogus, be aukštojo išsilavinimo, buvo įsitikinusi, jog palikimą priėmė faktiškai valdydama sutuoktinio turtą, todėl dėl teisinio neišprusimo laiku nesutvarkė reikiamų dokumentų, taip pat buvo sutrikusi po savo sutuoktinio mirties ir dėl rūpesčių apgulties dėl savo ir mirusio sutuoktinio nepilnamečių vaikų priežiūros bei ūkio tvarkymo. Nurodė, kad nepilnametė įpėdinė I. S. praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo palikimą ne dėl savo kaltės, bet todėl, kad ji neturi visiško veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Pažymėjo, kad 2021 m. spalio 20 d. su nepilnamete dukra I. S. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarę M. M. dėl palikimo po S. S. mirties priėmimo, notarė išdavė liudijimą, kuriame nurodė, jog paveldėjimo byla po S. S., mirusio (duomenys neskelbtini) užvesta nebuvo, pridėjo 2021 m. spalio 20 d. valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašą bei išaiškino, jog ji turi kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo arba pareiškimo dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant jį valdyti teismui padavimo, tokiu būdu, ji ir jos atstovaujamoji nepilnametė dukra I. S. per įstatymo nustatytą terminą notaro biurui nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą. Pabrėžė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad S. S. būtų sudaręs testamentą, palikėjo kita dukra – A. S. – palikimo atsisako. Nurodė, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, prieštaravimų, kad jai ir jos atstovaujamajai nepilnametei dukrai I. S. būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, negauta, nėra jokių duomenų apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis. Mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir termino palikimo priėmimui atnaujinimas užtikrintų prioritetinę vaiko teisių apsaugą ir gynybą, atnaujinus terminą bus apgintos nepilnamečio vaiko teisės priimti palikimą. Nurodė, kad nepilnametė I. S. yra mirusiojo tėvo S. S. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, po mirusiojo S. S. mirties liko palikimas – 1.7661 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,5574 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (S. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus). Pažymėjo, kad palikėjas S. S. gyveno dorą gyvenimo būdą, visą gyvenimą dirbo, jokių skolų, baudų neturėjo, be to, po S. S. mirties praėjo daugiau negu (duomenys neskelbtini) metų, todėl jei palikėjas turėtų skolinių įsipareigojimų, tos aplinkybės jau būtų seniai paaiškėjusios. Pabrėžė, kad 2021 m. spalio 21 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Šalčininkų rajone G. M. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis jos šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis nuo 2018 m. liepos 1 d. informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepilnamečio vaiko I. S. atžvilgiu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebuvo gauta, tokiu būdu, palikimo priėmimas mirus tėvui S. S. atitinka nepilnametės I. S. teises ir teisėtus interesus.
Institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimas labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ir užtikins jo teises.
Advokatė pareiškimą prašė tenkinti atsižvelgiant į pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. S. ir S. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra I. S.. S. S. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. spalio 25 d. pažymoje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. spalio 20 d. notarės M. M. liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla po S. S. mirties iki 2021 m. spalio 20 d., neužvesta nebuvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.60 straipsnį įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo/atsisakymo po palikėjo S. S. mirties nepilnamečio vaiko I. S. vardu nesikreipė. Pareiškėja paaiškino, kad apie tai, kad palikimą priimti reikia kreipiantis į notarą per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą po palikėjo mirties, nežinojo, buvo įsitikinusi, jog palikimą priėmė faktiškai valdydama sutuoktinio turtą, be to, po palikėjo mirties liko viena su trimis vaikais, buvo sutrikusi po savo sutuoktinio mirties ir dėl rūpesčių apgulties dėl savo ir mirusio sutuoktinio nepilnamečių vaikų priežiūros bei ūkio tvarkymo. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėja per CK nustatytą trijų mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl S. S. palikimo priėmimo/atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu.
Iš pareiškėjų nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėja V. S. nežinojo palikimo priėmimo procedūrų ir palikimo priėmimo terminų. Dėl teisinių žinių stokos ji nesikreipė per įstatymo numatytą terminą į notarų biurą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjų neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar jų nerūpestingumo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos V. S. subjektyvaus pobūdžio nežinojimas apie terminą palikimui priimti pripažintinas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.
Iš bylos duomenų matyti, kad atkurtos mirusiojo nuosavybės teisės į žemės sklypus (registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini).
I. S. yra palikėjo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, todėl turi teisę paveldėti mirusio tėvo palikimą (CK 5.11 straipsnis), tačiau būdama nepilnametė negali savarankiškai priimti palikimo, likusio po tėvo mirties. I. S. įstatyminė atstovė yra jos motina V. S., kuri gali įgyvendinti savo nepilnametės dukters teisę priimti tėvo palikimą.
2021 m. spalio 21 d. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis V. S. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis nuo 2018 m. liepos 1 d. informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepilnamečio vaiko I. S. atžvilgiu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebuvo gauta.
Teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad pareiškėjai nepilnamečio vaiko vardu priėmus palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškėjoms V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Leisti pareiškėjai V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, nepilnamečio vaiko I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.