Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. U., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo J. U. pasitvirtino. Taigi, teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji J. U., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta G. B. sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kaltinamoji J. U. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 135.4 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus vežamiems keleiviams, staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, dėl to keleivė G. B. salone krito ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta J. U. kaltė padarius KET 9,135.4 punktuose nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiosios G. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis. J. U. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. J. U. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo.

Laiduotoja J. S. prašo perduoti kaltinamąją J. U. jai pagal laidavimą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog yra kaltinamosios artima draugė ir buvusi bendradarbė. J. U. apibūdina kaip sąžiningą, darbščią, nepasižyminčia agresyvumu ir nekonfliktišką. Ji pati nėra bausta administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteista. Nurodo, jog jos asmeninės savybės, glaudus psichologinis ryšys su J. U., tai, jog su drauge pastoviai bendrauja, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Tai patvirtina jos darbovietės ir gyvenamosios vietos pateiktos charakteristikos.

Prašymas tenkintinas.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

Kaltinamoji nusikalto neturėdama teistumo, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teigiama J. S. charakteristika leidžia manyti, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos bei jos pačios asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamoji ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti J. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji J. U. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog J. U. nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi, neapsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Civilinis ieškinys.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusioji G. B. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“ , UAB „Kautra“ ir kaltinamosios 7 000 eurų neturtinės žalos ir 28,58 eurų turtinės žalos atlyginimą (b. l 125-132).

Atsakingu už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu naudoja transporto priemonę, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, iš kaltinamosios J. U. nukentėjusiosios G. B. naudai civilinis ieškinys nėra priteistinas.

Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Pažymima, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

Kadangi ginčo dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai nėra, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CK bei minėto Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis.

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (11 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Dėl sužalojimų nukentėjusioji G. B. patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, ji iki šiol jaučia patirto įvykio liekamuosius reiškinius, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerūpestingumui, neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu (priteisiama nuo 579,24 eurų (2 000 Lt) iki 2 896,20 eurų (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.), pripažintina, kad draudimo bendrovės atlyginta neturtinė 3000 eurų žala yra visiškai pakankama ir proporcinga padaryto sužalojimo sukeltiems nepatogumams, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, proceso dalyvis, kuris turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nukentėjusioji G. B. savo patikslintame civiliniame ieškinyje prašė jai priteisti 28,58 eurus turtinės žalos atlyginimo dėl kelionės išlaidų į teismą. Minėtos kelionės išlaidos yra pripažintinos proceso išlaidomis ir yra priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamosios J. U..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad advokatė J. S. atstovavo nukentėjusiąją G. B. baudžiamojoje byloje Kauno apylinkės teisme, parengė civilinius ieškinius. Byla buvo išnagrinėta per tris posėdžius, sutrumpinus įrodymų tyrimą. Pažymėtina, jog minėta gynėja rengė abu civilinius ieškinius, antrasis ieškinys yra tik analogiškas pirmojo papildymas, kurį rengiant nereikėjo didelių sąnaudų, manytina, kad byla jai yra gerai žinoma ir prašomos 700 eurų patirtos išlaidos yra nepagrįstai didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašoma suma mažintina iki 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

J. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos J. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo - atmesti.

Priteisti iš J. U. G. B. 500 (penkis šimtus) eurų advokatės atstovavimo išlaidų ir 28,58 (dvidešimt aštuonis eurus 58 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.