- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-05
- Bylos Nr.
- e1-1080-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28214-2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Kategorijos
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1080-1150/2024 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
K. G. (K. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. G. yra kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. liepos 22 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo D. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,61 promilės etilo alkoholio koncentraciją.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis K. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Policijos pareigūnams sustabdžius kaltinamąjį pastarajam nustatė girtumą. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
3. Be kaltinamojo prisipažinimo, nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
3.1. Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. liepos 21 d. kaltinamasis paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) pas draugę, kadangi pats neturi automobilio. Liudytojas sutiko. Pas kaltinamojo draugę namuose abu pernakvojo, ir visą naktį trise vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Kitą dieną kaltinamasis atsikėlęs, kiek jis matė, negėrė. Liudytojui pasakė, kad kaltinamasis namo parvairuos, todėl liudytojas toliau vartojo alkoholį. Neprisimena kada ir kaip jie iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo. Neprisimena ir kaip įlipo į automobilį, ar pats įlipo, ar jį kas įsodino. Visą kelią važiuojant miegojo. Prabudo tik kai sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu patikrinę kaltinamojo blaivumą, nustatė, kad jis yra neblaivus. Dėl to, kad kaltinamasis vairavo jam priklausantį automobilį neblaivus, nepateisina ir vertina neigiamai, tačiau jam jokių pretenzijų neturi.
3.2. Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinėje yra du mėlynos spalvos maišai su tuščiais plastikiniais ir stikliniais buteliais, nuo alkoholio ir gaiviųjų gėrimų.
3.3. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatytas šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 2,66 promilių neblaivumas. Kaltinamasis sutiko su tikrinimo rezultatais.
3.4. Iš VĮ „Regitros“ išrašo duomenų teismas nustatė, kad automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. A..
3.5. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos teismas nustatė, kad automobilio „Peugeot 307“, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 119 Eur su PVM.
K. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
3. Prokuroras inkriminuoja kaltinimą K. G., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
5. Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2024 m. liepos 22 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo D. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,61 promilės etilo alkoholio koncentraciją.
6. Aplinkybes, nurodytas šio baudžiamojo įsakymo 5 punkte, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akto, kuriame aprašyta asmens būklė, duomenys bei apžiūros protokoluose nurodytos aplinkybės. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, todėl teismui abejonių nekyla. Tad, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
7. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Dėl K. G. skirtinos bausmės
8. Prokuroras siūlo kaltinamajam paskirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, o paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – piniginę vertę, atitinkančią 1 119 Eur dydžio sumą.
9. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
12. Teismas parinkdamas bausmės rūšį bei paskirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta; civilinio ieškinio byloje nėra; į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
13. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.
14. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
15. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
16. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
17. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų terminui.
18. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
19. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019 ir kt.).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
21. Nustatyta, kad transporto priemonė „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos priemone, kurią kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių, tad spręstina, jog nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 119 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).
22. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. G. (K. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. (K. G.) skirti 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą. K. G. (K. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2024 m. liepos 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. G. (K. G.) išieškoti, transporto priemonės – „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 119 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniolikos eurų) valstybės naudai. K. G. (K. G.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.