Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Misevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, užsiima individualia veikla, šiuo metu - (duomenys neskelbtini), teista 2022 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmę atlikusi 2023 m. birželio 8 d., teistumo neturi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamoji V. J. veikdama tiesiogine tyčia, siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau, kaip iki 2023 m. rugsėjo 5 d., socialiniame tinkle ,,Facebook“ iš paskyros, pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“, įkėlė skelbimą apie parduodamą (duomenys neskelbtini), kurios realiai neturėjo, ir 2023 m. rugsėjo 5 d., apie 11:00 val., nukentėjusiajai J. J. su ja susisiekus per programėlę „Messenger“ dėl parduodamos prekės, nurodė už prekę pervesti 200 eurų į savo vardu atidarytą AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai 2023 m. rugsėjo 5 d. pervedus 200 eurų į nurodytą banko sąskaitą, ji neturėtos prekės neišsiuntė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - J. J. priklausančius pinigus, padarydama nukentėjusiajai 200 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji V. J. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įkėlė skelbimą socialiniame tinkle ,,Facebook" iš savo socialinio tinklo paskyros ,, (duomenys neskelbtini)" apie parduodamą (duomenys neskelbtini), su ja susisiekė J. J., kuri pirko (duomenys neskelbtini), ji pirkėjai nurodė savo banko sąskaitą, kad pervestų 200 eurų. Augina du mažus vaikus. Dėl laiko stokos neišsiuntė tos patalynės ir nespėjo grąžinti pinigų, nes juos nuskaičiavo automatiškai bankas. Supranta, kad blogai pasielgė, turėjo anksčiau moteriai pinigus grąžinti. Tiesiog taip aplinkybės susiklostė ir gavosi, kad ją apgavo.

3. Kaltinamosios V. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, be jos paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

3.1. Nukentėjusiosios J. J. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 5 d., apie 11:00 val., socialiniame tinklapyje „Facebook“ rado skelbimą apie parduodamas (duomenys neskelbtini). Susirašinėjo su pardavėja, kuri buvo užsivadinusi „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjant sutarė, kad už patalynę sumokės 200 eurų. Sumokėjusi pinigus, pardavėja nurodė, kad patalynę gaus už 5-7 darbo dienų. Praėjus minėtam laikotarpiui parašė pardavėjai, tačiau pastaroji nurodė, kad prekes gaus ir daugiau nieko neatrašė. Pradėjusi domėtis apie asmenis, kuriems pervedė pinigus, paaiškėjo, kad tai sukčiai ir nuo jų nukentėjo kiti žmonės. Tada suprato, kad buvo apgauta. Pinigus pervedė iš savo banko sąskaitos į V. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jai padaryta 200 eurų žala, prašo padėti atgauti pinigus ir nubausti asmenis įstatymo nustatyta tvarka. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį. Prideda susirašinėjimus. ( 1 t., b.l. 8-15 )

3.2. Per „e.policija“ gauti J. J. susirašinėjimai su V. J., iš kurių matyti, kad J. J. 2023 m. rugsėjo 11 d. klausia, kada bus išsiųsta siunta, į tai V. J. atrašo, kad išsiųs siuntą rugsėjo 12 d. Rugsėjo 14 d. J. J. klausia, kur siunta, nes terminas jau praėjo senai, į tai V. J. atrašo „sveiki, išsiųsta“. Tada J. J. prašo atsiųsti išsiuntimo numerį ir prašo grąžinti pinigus, jei siunta neišsiųsta, į tai V. J. atrašo „gausite prekes, siuntos vėluoja“. 2023 m. rugsėjo 18 d. J. J. klausia, kodėl pardavėja neatsiuntė siuntos išsiuntimo kvito ir reikalauja grąžinti 200 eurų, jei siunta neišsiųsta, į tai V. J. atrašo „tikrai gausite savo prekes, žmonių neapgaudinėjame. Kai tik išsiųsime prekes, iš karto atsiųsime siuntos sekimo numeriuką“. J. J. rašo „kaip suprasti ? Sakėt, išsiuntėte, o dabar rašot, kad kai išsiųsite, kas čia per bajeriai ? Jei jau taip elgiatės ir dar neišsiuntėte, tada grąžinkit pinigus į sąskaitą“. Bet V. J. daugiau jai nebeatrašė. ( 1 t., b.l. 16-32 )

3.3. V. J. banko sąskaitos išrašo apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta V. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Joje matyti, kad 2023-09-05, 12:14:26 val. nukentėjusioji J. J. atlieka 200 eurų pavedimą į V. J. banko sąskaitą. Taip pat matoma, kad V. J. dalį pinigų, t. y., 165,42 eurus persiveda į kitą jos vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau analizuojant išklotinę, matyti, kad V. J. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) gauna dalies indėlio išmokėjimus, atlieka asmeninius pirkimus bei gauna pavedimus iš kitų asmenų, kurie pavedimo paskirtyse nurodo ,,Siulai“, ,,2 anklodes“, ,,Uz prekes“, ,,Už siūlus“, ,,Uz prekes“, ,,Uz kojines“, ,,Pinigų pervedimas už siūlus“ ir pan. ( 1 t., b.l. 58-60 )

3.4. Iš (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta informacija, jog įvykio dienomis V. J. niekam nebuvo siuntusi nei vienos siuntos. ( 1 t., b.l. 96-99, 110-112, 113-114, 118-122 )

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis:1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

5. Įvertinus kaltinamosios duotus parodymus, kuriais ji kaltę pripažino, nukentėjusiosios parodymus, ir kitus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji V. J. siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau, kaip iki 2023 m. rugsėjo 5 d., socialiniame tinkle ,,Facebook“ iš paskyros, pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“, įkėlė skelbimą apie parduodamą (duomenys neskelbtini), kurios realiai neturėjo, ir 2023 m. rugsėjo 5 d., apie 11:00 val., nukentėjusiajai J. J. su ja susisiekus per programėlę „Messenger“ dėl parduodamos prekės, nurodė už prekę pervesti 200 eurų į savo vardu atidarytą AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai 2023 m. rugsėjo 5 d. pervedus 200 eurų į nurodytą banko sąskaitą, ji neturėtos prekės neišsiuntė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - J. J. priklausančius pinigus, padarydama nukentėjusiajai 200 eurų turtinę žalą. Ji veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamosios V. J. nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

6. Skiriant kaltinamajai V. J. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

7. Kaltinamoji V. J. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą(BK 12 straipsnis). Vertinant kaltinamosios asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ji anksčiau teista, bausmę atlikusi, praeityje bausta administracine tvarka už tokį patį sukčiavimą. Duomenų apie kaltinamosios gydymąsi dėl priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą nėra. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytos nusikalstamos veikos laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamąjį nusižengimą bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

8. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai arešto bausmę, su kuria kaltinamasis sutiko.

9. Kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tai, kad kaltinamoji inkriminuotas veikas padarė būdama teista, tačiau bausmę atlikusi, kitų neigiamai charakterizuojančių byloje duomenų nenustatyta, asmuo užsiima individualia veikla, yra darbingo amžiaus, todėl siekiant išlaikyti V. J. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamosios nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos V. J. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins ją laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

IV. Dėl civilinio ieškinio, daiktų ir kardomosios priemonės

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

12. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

13. Nukentėjusioji J. J. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 200 eurų patirtos žalos. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad patirta žala jau yra atlyginta. Dėl šios priežasties procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

14. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir baudžiamojo įsakymo įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo atveju kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

15. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su įrašais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

V. J. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką, neišvykti už miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Procesą, dėl J. J. pareikšto ieškinio 200 eurų žalai atlyginti, nutraukti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su įrašais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti byloje.

V. J. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.