- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-55-154/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-04148-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė
- Atsakovas
- A. A., R. F.
- Ieškovas
- LR Transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- J. D.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-766/2010 pagal ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. F. (R. F.) ir A. A., trečiajam asmeniui J. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų R. F. ir A. A. 6699,89 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 14 d. dėl R. F., vairavusio A. A. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos UAB „VIVATURAS” priklausanti transporto priemonė „SETRA S210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. S. priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu R. F. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo UAB „VIVATURAS” ir D. S. kreipėsi į ieškovą – Transporto priemonių draudikų biurą. UAB DK „Baltic Polis” ir AB „Lietuvos draudimas”, vykdydamos 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarčių Nr. 7 ir Nr. 1 nuostatas (1.1. p.) ir veikdamos ieškovo – Transporto priemonių draudikų biuro – vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl „SETRA S210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo bei atlygino UAB „VIVATURAS” ir D. S. padarytą žalą, išmokėdamos atitinkamai 4537,89 Lt ir 2162,00 dydžio draudimo išmokas. Ieškovas, vykdydamas minėtų sutarčių 2.1.3. p. nuostatas, UAB DK „Baltic Polis” ir AB „Lietuvos draudimas” kompensavo išmokėtas draudimo išmokas – iš viso 6699,89 Lt. Todėl ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.280 str. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką.
Atsiliepimas
A. R. F. ir trečiasis asmuo J. D. atsiliepimų dėl ieškinio nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko savo vardu. 1999 m. rugpjūčio 20 d. pagal panaudos sutartį mašiną perdavė naudotis J. D., kuris be jo sutikimo perdavė gautą automobilį naudotis trečiajam asmeniui (R. F.), todėl mano, už R. F. sukeltą autoįvykį nėra atsakingas.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė solidariai iš atsakovų A. A. ir R. F. ieškovui LR Transporto priemonių draudikų biurui 6699,89 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovo A. A. ieškovui 162,28 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo R. F. ieškovui 683,79 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų A. A. ir R. F. po 30,63 Lt pašto išlaidų Valstybės naudai.
Nurodė, kad LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad, transporto priemonių draudikų biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Pažymėjo, jog LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Nustatė, kad žala padaryta nedraustu automobiliu, o pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 43 str. 2 d.), šiuo atveju atsakovui A. A., nes automobilis priklausė jam nuosavybės teise. Nurodė, jog pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. normą automobilio neturėjo teisės naudoti ir jo valdytojas R. F.. Konstatavo, kad ieškovas patyrė žalą dėl abiejų atsakovų veiksmų ir neveikimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, motyvavo tuo, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas buvo įsigijęs savo vardu, tačiau 2000 metais pagal panaudos sutartį perdavė naudotis J. D., kuris perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su minėtu automobiliu. Kadangi atsakovas A. A. nėra civilinės atsakomybės subjektas šioje byloje, todėl, mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas jo atžvilgiu turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. A. apeliacinį skundą ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau “Įstatymas”) 4 str. yra įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga drausti jam priklausančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, bei nenaudoti pačiam ir neleisti naudotis kitiems asmenims nedrausta transporto priemone. Be to, transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdraustos tol, kol jos yra įregistruotos (Įstatymo 3 str. 1 d., 4 str.). Įstatymo 23 str. 1 d. yra nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti grąžinti visą išmokėtą sumą tiek iš atsakingo už žalos padarymą asmens, šiuo atveju – R. F., tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Įstatymo prasme asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, yra laikomas transporto priemonės savininku. Šiuo atveju transporto priemonės savininku yra apeliantas A. A..
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, kad „nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas”.
Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovas, atsakovai ir trečiasis asmuo nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta. Iš ieškovo buvo gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto A. A. apeliaciniame skunde nurodytų argumentu, kad jis neturėjo pareigos apdrausti automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas atsakovas R. F. 2006 m. lapkričio 14 d. sukėlė eismo įvykį ir sugadino dvi transporto priemones, nes 2000 metais šį automobilį perdavė trečiuoju asmeniu byloje patrauktam J. D. pagal 1999 m. rugpjūčio 20 d. notarinę panaudos sutartį ir, pasak apelianto, būtent J. D. privalėjo apdrausti automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaip matyti iš byloje esančios automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties (57 b. l.), šioje sutartyje nebuvo tiesiogiai numatyta panaudos gavėjo J. D. pareiga drausti jam perduotą automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Panaudos sutarties 2-ame punkte nurodyta, kad „panaudos gavėjas įsipareigoja <...> rūpintis automobilio technine būkle, būti panaudos davėjo atstovu kelių policijoje, draudimo įstaigose, muitinėse, gali išvykti į užsienį“.
LR Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios panaudos santykius, nenumato imperatyvios panaudos gavėjo pareigos drausti panaudos objektą (LR CK 6. 629 str. 2 d.). Tokia pareiga numatyta tik turto nuomotojui (LR CK 6.526 str.).
Kaip teisingai savo atsiliepime dėl apeliacinio skundo nurodė ieškovas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-300/2010) išaiškino, jog „nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas”.
Kad atsakovas A. A. 2006-11-14 R. F. sukelto eismo įvykio metu buvo neapdraustos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų, ginčo byloje nėra.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Iš atsakovo A. A. priteistina valstybei 5.95 Lt (148 b. l.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 5,95 Lt (penkis litus 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.