Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2017-02-17 apie 22.46 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – 0,43 promilės ir važiuodama K. K. g. – Tauro g., Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, sukdama į kairę nedavė kelio per sankryžą tiesiai važiuojančiam automobiliui „VW Passat“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. S., su juo susidūrė ir jį apgadino, eismo įvykio metu keleivėms K. S. ir I. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. V. L., būdama nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja bei deklaravusi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, pateikė Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. (Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas), tuo pažeidė KET 14, 157 p.p. bei LR ANK 423 str. 1 d., 423 str. 2 d., 424 str. 4 d..

Motyvuojamoji dalis

V. L. kaltę pripažino, jos kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, K. G., M. L., A. P. ir A. V. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos planu ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, advokatės V. G., M. M. ir K. S. pareiškimais, M. M., A. N., I. P. ir R. S. paaiškinimais, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapais, specialisto paaiškinimais, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, 2017-02-20 specialisto išvada Nr. T-A 1584/2017(01), 2017-02-17 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 269, nuotraukomis, kita rašytine bylos medžiaga.

V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos buvo numatyta LR ATPK 30¹ str., sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d. taip pat numato taikyti tokias pačias nuostatas - administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

V. L. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, administracine tvarka nebausta, todėl darytina išvada, kad nors ir minimalių LR ANK 423 str. 2 d. ir 424 str. 4 d. numatytų nuobaudų paskyrimas, aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, todėl yra pagrindai taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir tuo bus pasiekti LR ANK 22 str. numatyti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d., 635-636 str. str. teismas –

nutarė:

V. L. už LR ANK 423 str. 1 d. nusižengimą nubausti 300 eurų bauda, už LR ANK 423 str. 2 d. nusižengimą nubausti 500 eurų bauda, už LR ANK 424 str. 4 d. nusižengimą nubausti 600 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo, vadovaujantis LR ANK 38 str. 2 d. nuobaudas subendrinti ir paskirti V. L. 600 eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis LR ANK 675 str., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 17067639405 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis LR ANK 675 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas (nutartis) per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.