Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-144-753/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-24
Bylos Nr.
e2-144-753/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01919-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Ieškovas
BnP Finance
Atsakovas
J. B.
Civilinė byla Nr. e2-144-753/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01919-2016-6
Procesinio dokumento kategorijos:(S)2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

BnP Finance, AB pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. B. 40,88 Eur negrąžintos kredito dalies, 166 Eur mokėjimo palūkanų, 3,68 Eur netesybų už netinkamą prievolės vykdymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidas, ieškovės patirtas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei J. B. ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti asmeniškai 2016 m. gruodžio 28 d. Ji atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, neinformavo apie negalėjimo jam pateikti priežastis, atsiliepimo pateikimo terminas suėjo, todėl, esant ieškovės prašymui, sprendimas priimtinas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d.).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 5 d. tarp UAB „Kubis“ ir atsakovės J. B. sudarytos vartojimo kredito išdavimo sutarties Nr. 12019 pagrindu atsirado prievoliniai santykiai. Pagal minėtą sutartį UAB „Kubis“ paskolino atsakovei, o ji įsipareigojo iki 2013 m. gegužės 6 d. UAB „Kubis“ grąžinti suteiktą 500 Lt, t. y. 144,81 Eur, kreditą ir sumokėti 28,19 Eur (97,34 Lt) dydžio kredito mokestį. 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės BnP Finance, AB buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią, kaip nurodo ieškovė, UAB „Kubis“ perleido jai reikalavimo teises į skolininkę. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sudarytą sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str., 6.200 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d., 6.205 str.). Atsakovės skola, ieškovės apskaičiavimu, yra negrąžinta 40,88 Eur dydžio atsakovui suteikto kredito dalis, 166 Eur mokėjimo palūkanos ir 3,68 Eur netesybos. Skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str. 1 d.), todėl atsakovės pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jos kaltės. Tokių įrodymų J. B. nepateikė. Duomenų, kad ji su ieškove atsiskaitė, byloje taip pat nėra, todėl ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra pagrindas jai priteisti iš atsakovės negrąžintą 40,88 Eur dydžio suteikto kredito dalį bei atlyginti patirtus nuostolius – sumokėti 3,68 Eur netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str., 6.189 str. 1 d., 6.256 str., 6.870-6.874 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė savo prievolės, ieškovė yra apskaičiavusi ir 166 Eur mokėjimo palūkanas, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl 28,19 Eur dydžio palūkanų, tačiau ieškovė didesnę prašomą priteisti palūkanų sumą grindžia tuo, jog sutarties 5.11 punktas numato, kad sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas pažymi, kad byloje nepakanka duomenų, jog UAB „Kubis“ su J. B. sudaryta sutartis atitinka tuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo redakciją, nes iš teismui ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad sutartyje be kita ko trūksta svarbios informacijos: vartojimo kredito palūkanų normos ir bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Iš sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad sutartinėmis mokėjimo palūkanomis ieškovė iš dalies laiko ir 28,19 Eur (97,34 Lt) kredito mokestį, nes, suteikdama 144,81 Eur (500 Lt) kreditą, UAB „Kubis“ iš viso reikalavo grąžinti 597,34 Lt, t. y. 173 Eur. Teismas sprendžia, jog 28,19 Eur šalių sutarta mokėjimo palūkanų suma nepažeidžia atsakovės interesų, tačiau jos interesus pažeidžia didesnė negu negrąžinta kredito dalis mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų toliau nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos, suma, kuri atėmus sutartines palūkanas yra 137,81 Eur.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Didesni negu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 str. 1 d., 3 d.). Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., CK 6.37 str. 3 d.) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.: 3K-3-1085/2002, 3K-3-468/2006). Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovė prisiėmė prievolę atlyginti pradinei kreditorei, o po reikalavimo teisės perleidimo – ieškovei, aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Kaip minėta, remdamasi sutarties 5.11 punktu, ieškovė apskaičiavo atsakovei 137,81 Eur dydžio mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas toliau nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos kaip atlyginimą už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, pradinė kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės J. B. galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. O ieškovė, kuriai perleista reikalavimo teisė iš J. B., ją gali realizuoti tokia apimtimi, kokia būtų taikoma pradinei kreditorei. Apskaičiuotos mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p.). Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Vien prievolės ir prašomų priteisti palūkanų dydžio santykis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu teismui sumažinti priteistinų palūkanų sumą, vadovaujantis CK 1.5, CK 6.37 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Ieškovės prašomos priteisti 137,81 Eur mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos, ženkliai viršija negrąžinto kredito dalies (40,88 Eur) sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog pradinė kreditorė, paskolinusi atsakovei pinigus, ir/ ar ieškovė patyrė būtent tokio dydžio nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo, nėra pateiktas į bylą ir aiškus palūkanų apskaičiavimas, taip pat duomenys, nuo kada atsakovė nustojo vykdyti prievolę, ar ir kada sutartis su ja buvo nutraukta (CPK 12, 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos, skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos iki 41,61 Eur (40,88 + 28,19 Eur x 0,05 : 100 x 1205 (dienų skaičiaus nuo kredito grąžinimo pasibaigimo iki kreipimosi į teismą) sumos, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovė privalo ieškovei mokėti ir procesines palūkanas, todėl iš J. B. taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (54 proc.) priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos – 8 Eur žyminio mokesčio bei 65 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą dalys, iš viso 73 Eur (CPK 93 str. 1, 2 d., 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6, 9 p., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 40,88 Eur (keturiasdešimties eurų, 88 centų) negrąžintą kredito dalį, 28,19 Eur (dvidešimt aštuonių eurų, 19 centų) sutartines palūkanas, 41,61 Eur (keturiasdešimt vieno euro, 61 cento) palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 Eur (septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė J. B. per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam Kaišiadorių rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2-4 dalių reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė BnP Finance, AB per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodama per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė