Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios A. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-05-17 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2022-03-22 nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 115 straipsnio 1 dalį 500 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021-09-19, 23 val., adresu (duomenys neskelbtini) , D. K. tyčia išdaužė A. L. priklausančio buto virtuvės lango stiklą, taip jai padarydamas 140 Eur žalą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. apskundė ne teismo tvarka priimtą nutarimą apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Nukentėjusioji A. L. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo, nagrinėjusio administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, sprendimu panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną asmeniui nutraukti, mano, jog D. K. turi būti nubaustas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nemato pagrindo nepritarti skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvams.

7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

8. Nagrinėjamu atveju D. K. Institucijos nutarimu buvo nubaustas dėl A. L. priklausančio buto virtuvės lango stiklo išdaužimo. Apylinkės teismas sprendė, kad šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų duomenų, jog būtent D. K. išdaužė nukentėjusiajai A. L. priklausančio buto lango stiklą, tokią išvadą motyvavo tuo, kad įvykį mačiusių asmenų nenustatyta, D. K. kaltę neigia, po įvykio liudytoja E. J. pamatė prie išdaužto lango stovintį E. Š., o D. K. tuo metu stovėjo laiptų apačioje, be to, liudytoja E. J. nurodė D. K. pažįstanti tik iš matymo, o E. Š. pažįstanti ir ji, ir jos draugas, šie liudytojos parodymai sutampa su skunde apylinkės teismui nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent E. Š., kuris ir buvo pažįstamas su E. J. ir jos draugu, norėjo ateiti pas liudytoją ir jos draugą.

9. Nukentėjusioji A. L. apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, teigia, jog D. K. siekia išvengti administracinės atsakomybės, jo parodymai prieštaringi ir juo negalima tikėti, neatsižvelgta, jog liudytoja apklausta E. J. užtruko nueidama nuo lovos iki lango, todėl tai, kad ji matė, jog D. K. stovėjo toliau, jo kaltės nepaneigia, be to, iškart po įvykio nukentėjusioji su vyru sutiko E. Š., kuris nurodė, kad langą išdaužė būtent D. K.. Tačiau apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nutarime. Iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio naktį prie namo, kurio langas buvo išdaužtas, buvo atėję E. Š. ir D. K., kurie, nors apylinkės teisme ir teigė, jog dar buvo ir trečias asmuo, tačiau ši versija skundžiamame nutarime motyvuotai paneigta. D. K. savo kaltę neigia, o E. Š. paaiškinimai nenuoseklūs, kadangi, nors, kaip teigia ir apeliantė, įvykio naktį sutiktas E. Š. jai sakęs, kad langą išdaužė D. K., tačiau iš tyrėjos G. Ž. – K. tarnybinio pranešimo matyti, jog E. Š. pareigūnams iš pradžių neigė išvis buvęs įvykio vietoje, vėliau rašytiniame paaiškinime E. Š. teigė, jog prie namo buvo nuėjęs tik D. K., o jis pats pasiliko gatvėje, kas vyko prie namo esą nematė ir negirdėjo, nors liudytoja E. J. teigė E. Š. mačiusi prie lango, apklausiamas apylinkės teisme E. Š. jau teigė, jog langą išdaužė dar trečias asmuo. Kitų asmenų, kurie galėjo tiesiogiai matyti, kas išdaužė nukentėjusiosios buto langą, byloje nenustatyta. Liudytoja E. J. paties lango išdaužimo momento nematė, nukentėjusioji apie D. K. kaltę sprendžia pagal kitų asmenų (E. J., E. Š. paaiškinimus). Apylinkės teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K., tiek nukentėjusioji A. L., liudytojai E. J., E. Š., tačiau abejonės dėl D. K. kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nebuvo pašalintos. Apeliaciniame skunde minimas D. K. ankstesnis ir vėlesnis elgesys, savaime asmens kaltės, atlikus tam tikrus neteisėtus veiksmus, neįrodo.

10. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, apygardos teismas sutinka su apylinkė teismo išvada, jog byloje nepakanka patikimų ir neabejotinų duomenų, jog ne kas kitas, o būtent D. K. išdaužė nukentėjusiosios buto lango stiklą. Nustatytų aplinkybių visuma laikytina pakankama, kad sukeltų abejonių dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo, todėl skundžiamu nutarimu D. K. teisena pagrįstai nutraukta.

11. Be to, apygardos teismas pastebi ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ydingai bei neaiškiai. Kaip pripažįstama teismų praktikoje, administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Šiuo atveju D. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, jog nenustatytas asmuo atitinkamu laiku ir vietoje tyčia išdaužė buto virtuvės lango stiklą, priklausantį A. L., taip padarydamas jai 140 eurų žalą, bei šiais savo veiksmais nenustatytas asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Taigi administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas neaiškiai.

12. Remdamasis visu tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-05-17 nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiosios A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.