Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-4553-839/2021 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą, suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracija, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 str.) normos. Pagal LR CK 4.68 str. nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. LR CK 4.70 str. nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Iš juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad ŽŪB „Degėsiai“ įregistruota 1992-10-29, o 1994-10-25 įregistruotas likviduojamos bendrovės statusas. Pagal pateiktą 1992-09-17 ŽŪB „Degėsiai“ turto priėmimo perdavimo aktą tvartas-karvidė perduota bendrovei. Pagal LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 str. 3 d. bendrovės narys ar narių grupė, jeigu pageidauja, už savo pajų ar jo dalį turi teisę gauti iš bendrovės materialinių vertybių. Iš byloje pateiktų kvitų už pajus, ŽŪB „Degėsiai“ pajininkų apskaitos duomenų matyti, kad 1995-06-03 pareiškėjui ir jo motinai J. K. už turėtus ŽŪB „Degėsiai“ pajus buvo perduota šiai bendrovei priklausanti Degėsių karvidė (veršidė akmeninė). Prie veršidės yra pristatytas tvartas, unikalus Nr. 8294-0043-9095, kuris pareiškėjo motinos J. K. yra įsigytas 1992-03-26 iš Utenos rajono Užpalių kolūkio.

Pareiškėjas nurodė, kad jis ir jo motina statiniu – veršide, esančia (duomenys neskelbtini),, naudojasi nuo 1992-1995 m., kai veršidė perduota už turėtus jo ir motinos pajus žemės ūkio bendrovėje Degėsiai. Pareiškėjo teigimu, nuo veršidės perdavimo turtas valdomas ir naudojamas savo reikmėms, t. y. ūkininkaujant veršidėje buvo laikomi gyvuliai, pašarai, ji buvo remontuojama, prižiūrima.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino liudytojai A. V. ir G. K., kurie nurodė, jog veršide dar nuo kolūkio egzistavimo naudojosi tik pareiškėjas ir jo motina, jokių ginčų dėl veršidės naudojimo nebuvo. Pareiškėjo, liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, iš esmės sutampa su pateiktais rašytiniais įrodymais, jais netikėti pagrindo nėra.

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų matyti, kad minėta veršidė yra sublokuota su pareiškėjo paveldėtu tvartu, unikalus Nr. 8294-0043-9095, ir visi sodybos statiniai yra netoli vienas kito. Taigi, nėra pagrindo abejoti, jog veršide nebuvo naudojasi, nes ji yra prie nuosavybės teise pareiškėjo motinai priklausiusių statinių ir buvo siekimas įsigyti veršidę savo nuosavybėn. Iš pateikto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties 2007 m. paveldėjo visą likusią sodybą su statiniais, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis nebūtų paveldėjęs veršidės, jeigu jos teisinė registracija būtų buvusi išspręsta.

Taigi, bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog veršidė iš ŽŪB „Degėsiai“ perdavimo aktu galėjo būti nuosavybėn pareiškėjui ir jo motinai, kas iš esmės atitinka nurodytas aplinkybes, jog turto valdymas prasidėjo ne vėliau kaip 1995 metais. Pareiškėjas, būdamas vienintelis motinos turto paveldėtojas nuo 2007 m., visą turtą valdo iki šiol, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas veršidę sąžiningai įgijo, atvirai bei sąžiningai valdo kaip savo. Duomenų, jog valdymas būtų nutrūkęs, ar kad per visą daikto valdymo laikotarpį buvo pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto, nėra pateikta, todėl pagal bylos duomenis yra pagrindas konstatuoti, jog valdymas trunka daugiau kaip 10 metų.

Kitų galimų pretendentų dėl teisių į pareiškėjo valdomą turtą neatsirado ir paskelbus CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka apie bylos nagrinėjimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijamas pareiškėjo valdomo turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į veršidę, esančią (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 - 4.71 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 442 str. 9 p., 533 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.