Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-6-715/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
1-6-715/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18535-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Nukentėjusysis
L. K.
Kaltinamasis
L. K.
Advokatai
Liudmila Žiubikienė, Algimantas Pileckis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-6-715/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18535-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;1.2.5.4.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,nukentėjusiajai L. K., jos atstovams advokatams Liudmilai Žiubikienei, Adomui Jonauskui,kaltinamajam L. K., jo gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) 8, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K.

grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2017-07-09 apie 16.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. 3-25, Mažeikiai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 promilių girtumas), lauždamasis į buto vidų, panaudodamas metalo pjaustymo įrankį nupjovė buto durų vyrius, tačiau į butą nesugebėjo patekti, garsiai šaukdamas „aš užmušiu tą valkatą“, grasino nužudyti savo žmoną L. K., tokiais veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Taip pat L. K. perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2017 m. balandžio 7 d., apie 19.38 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. 3-25, Mažeikiai, lauždamasis į buto vidų, garsiai šaukdamas grasino nužudyti – nukirsti galvą savo žmonai L. K., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes anksčiau, 2015 m. gruodžio 8 d., analogišką nusikalstamą veiką padarė būdamas laikino psichozinio sutrikimo būsenoje, įtariamajam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.

Kaltinamojo parodymai ir paaiškinimai

K. L. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesį atėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 3-25. Bute gyvena jo žmona su savo motina, o jis gyvena name Beržų take. Į duris pasibeldė, prisistatė, paprašė leisti įeiti, bet žmona L. K. jo neįleido, o jis neturėjo rakto. Jis nešaukė, negrasino, daugiau nieko nekalbėjo. Buvo išgėręs, o į butą norėjo įeiti, nes tai jo nuosavybė, su žmona santuokoje yra įgiję namą, esantį (duomenys neskelbtini) 8, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje 3. Norėjo pažiūrėti, kas gyvena bute, nes nepasitiki savo žmona, eina skambučiai, žinutės, kad ji turi kitą vyrą, tad norėjo tuo įsitikinti. Jie su žmona nėra išsituokę, tad ji neturi teisės susitikti su kitu. Jam anksčiau buvo skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie žmonos, jis gyveno pas seserį. Kai neįleido į butą, jis išėjo, bet gatvėje jį pagavo policijos pareigūnai, išrengė, nes žmona pasakė, kad jis ginkluotas. Po kurio laiko, tai galėjo būti 2017-07-09 jis vėl nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 3-25, Mažeikiai, nes žmonos sesuo R. S. pasakė, kad jo žmona yra susiradusi kitą vyrą, kuris gyvena bute kartu su ja, be to bute jo žmona slaugo savo mamą ir nebeįleidžia aplankyti mamos. Išėjęs iš sesers buto, užsuko į namą, pasiėmė šlifavimo mašiną. Priėjęs prie buto, pabeldė į duris, paprašė įleisti, bet jo neįleido. Supykęs paprašė pirmo aukšto kaimyno leisti pasijungti elektrą, prijungė atsineštą prailgintuvą ir pajungęs šlifavimo mašiną norėjo išpjauti duris – įpjovė durų vyrius, durys paliko kaboti ant vyrių. Jokių žodžių nesakė. Nebaigė pjauti, nes atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnų paprašė pažiūrėti, kas yra bute, bet jie prašymo neįvykdė. Žmona atidarė duris gal po 10 minučių. Žmona turi sveikatos problemų, tad ji meluoja, kad užstūmė baldus už durų. Supranta, kad blogai padarė, toks elgesys nėra normalus, žino, kad jam nebuvo galima artintis prie buto, bet jis tik norėjo sužinoti, ar jo žmona neturi kito vyro. Sutinka, kad išgąsdino žmoną, nori jos atsiprašyti. Anksčiau bylinėjosi su žmona dėl santuokos nutraukimo 6 metus, Mažeikių teismas juos ištuokė, bet buvo L. K. skundas ir Šiaulių apygardos teismas panaikino sprendimą. Ketina vėl kreiptis dėl santuokos nutraukimo.

Baigus įrodymų tyrimą kaltinamasis nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Tačiau pakartotinai duodamas parodymus paaiškino, kad prisipažįsta išgąsdinęs nukentėjusiąją, bet nė vienu iš kaltinime nurodytų atvejų jai negrasinęs.

Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad iki 2017 m. kovo mėnesio vidurio gyveno kartu su vyru (duomenys neskelbtini) 8, Mažeikiuose. Vyras turėjo nedarbingumą, kas dieną vartojo alkoholį, išgėręs jai grasindavo, jai dėl to buvo sutrikęs širdies ritmas, gulėjo ligoninėje. Tad išvyko gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 3-25, Mažeikiuose. Bute prižiūri sergančią 90 m. amžiaus mamą, vyras žinojo, kad ji prižiūri mamą. 2017 m. balandžio 7 d. išgirdo ilgą durų skambutį, paklausė, kas čia, suprato, kad čia gali būti vyras, jis spaudė skambutį ir spardė duris. Nežino ar jis kuo nors trankė duris. Jis šaukė, kad užmuš, šaukė „varnai nukirsiu galvą“; mama klykė, kad neatidarytų durų, tad ji iš karto iškvietė policiją. Dėl visko kaltas alkoholis, bet nežino, kaip vyrui padėti, prašė, kad užsikoduotų. 2017 m. liepos mėnesį, gal tai buvo 9 dieną, ji parskrido iš Londono, kur gyvena sūnus. Sūnus jai nupirko kelionę, buvo trims savaitėms nuskridusi į Tenerifę. Tą pačią naktį grįžus, jau antrą valandą nakties vyras spardė buto duris. Iš ryto ji norėjo eiti su lauktuvėmis pas mamą, kuri vasarą gyvena pas seserį, bet pamatė, kad nėra durų rankenos – ji naktį buvo nuplėšta. Grįžusi į butą galvojo kieno prašyti pagalbos, kad sutvarkytų tą rankeną. Vėliau išgirdo „bulgarkės“ garsą, prieš tai niekas nei skambino į duris, nei beldė, tad nesuprato iš kur tas stiprus garsas, jai sukilo spaudimas. Įpuolė į saloną ir pati nesuvokia, kaip galėjo užstumti už durų sofą, ji labai sunki. Įlindo į spintą iš to išgąsčio, ir būdama spintoje paskambino visiems. Tikrai galvojo, kad vyras gali ją nužudyti, bijojo dėl savo gyvybės. Kai atvyko policija, ji nebegalėjo atitraukti sofos. Niekaip nebegalėjo atrakinti durų, nes jos buvo nusileidusios; kažkaip atidarė duris, pasakė policijai, kad įeitų, ir išgirdo, kaip vyras pasakė „aš užmušiu tą vadalą“. Po to policija iš karto jam uždėjo antrankius. Yra sakiusi vyrui, kad prieš ateidamas paskambintų. Dėl regėjimo stokos jai sutrikęs vestibuliarinis aparatas, ji praranda pusiausvyrą, nemato pro durų akutę, kas yra už durų. Pusė buto priklauso jos mamai. Nežino, kas skleidžia kalbas apie jos neištikimybę, gal kaimynas iš pirmo aukšto, nes jis irgi kas dieną geria. Barniai yra dėl turto, ne dėl kavalierių, ji jam buvo ištikima 30 m. Keturias dienas pas ją bute baldus tvarkė vyriškis, gal vyras ją įtarė dėl šio vyriškio. Ji bijo išgėrusio vyro, prašė, kad jis gydytųsi. Psichiatrė irgi sakė, kad jis turi gydytis. Jai policija ir psichologai rekomenduoja išsikelti pas sūnų, yra pasiryžusi skirtis.

Liudytoja J. A. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jos pacientai.

Pirmą kartą apie L. K. ji sužinojo, kai 2017-05-07 L. K. kreipėsi į psichikos centrą, atvyko su didžiule baime, nerimu, pasitarti ką daryti dėl tolimesnio gyvenimo ir santykių su savo vyru, pasakojo padrikai apie buvusias smurtines, žiaurias situacijas. Pasakojimas buvo padrikas, tada buvo paprašyta visa tai surašyti raštu. Jos prašymas yra medicininėje kortelėje, ji savo prašyme prašo gydyti L. K. nuo alkoholio, nes jai nuolat grasina, momentais jos neatpažįsta, naktimis galanda peilius. Psichikos centre jie yra gavę dvi nutartis dėl L. K. - viena 2016-08-08, kurioje išvada buvo, kad šiam piliečiui netaikyti priverčiamo gydymo, nors perskaičius nutartį akivaizdžiai matosi, kad piliečio veiksmai yra epizodiškai realiai pavojingi ir jam ir visuomenei, tačiau galutinė išvada buvo, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei, jam nereikalinga taikyti priverčiamojo gydymo, tai jie jo nekvietė į centrą. 2017-05-04 priimta kita nutartis, kurioje pažymėta, kad skirtas įpareigojimas gyventi skyrium su nukentėjusiąja, nesiartinti prie jos, įpareigojant nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Šitą nutartį jie gavo iš Mažeikių rajono teismo. L. K. lankėsi dėl savo gydymo ir buvo paliečiamos aplinkybės iš jos gyvenimo. Jai paaiškinta, jeigu situacija pacientei suvokiama kaip grėsminga, tai kviesti policiją ir greitąją, vežti tą žmogų į gydymo įstaigą. Gavus epikrizę iš Mažeikių ligoninės psichikos centro apie L. K. 2015-12-09 klinikinę diagnozę – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas, parašė registruotą laišką L. K. ir pacientas atvyko psichiatro konsultacijai vasario 25 d. Jis buvo konsultuotas gydytojos Čekanauskienės, buvo patvirtinta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, žalingas alkoholio vartojimas. Daugiau pas psichiatrus pacientas nesilankė. 2017 m. jiems pasipylė daugkartiniai užklausimai iš policijos komisariato ir tada pacientas buvo iškviestas psichiatro konsultacijai, išklausyti nusiskundimai, pacientas buvo nukreiptas pas psichologę A. K., kur buvo tirtas dėl nerimo, dėl depresijos, mąstymo sutrikimų, išvadoje rasti sutrikimai, blogas įsiminimas, konkretus mąstymas, nepakankamas abstrahavimo gebėjimas, egocentriškumas, emocinis labilumas, impulsyvumas, šiek tiek padidintas nerimo lygis. Ji bendravo su pacientu, iškėlė klinikinę diagnozę – organinis asmenybės sutrikimas, gydymo pacientas atsisakė. Daugiau jo nesutiko. Jis buvo atėjęs į centrą paklausti, kad nesupranta, kokiu pagrindu jį išsikvietė, ir kodėl čia juo visi domisi. Nukentėjusiąją paskutinį kartą matė gal gruodžio mėnesį. Ji visada ateina susijaudinusi, labai nusiminusi, išsigandusi, stebimas didžiulis nerimas, baimė, sunkiai susikoncentruoja, ištisai mintimis grįžta prie pastovaus klausimo kaip reikės gyventi, kaip išsilaikyti tokioje situacijoje, kad vyras paliktų ją ramybėje, kad jai nebegrasintų. Jai išrašomi silpni vaistai, nes stiprių ji negali vartoti, nes jai yra labai silpnas regėjimas ir stiprūs vaistai negali būti vartojami. Tai jau yra kaip psichikos sutrikimas, ta būsena jau tęsiasi gana senokai. Kad sužinotum, kaip žmogus realiai suvokia situaciją, reikia matyti tą žmogų konkrečiu momentu, kokio lygio yra nerimas, kokio lygio baimė, nes nerimas gali turėti ir labai stiprų psichomotorinį sujaudinimą, kurio metu gali būti nepilnas situacijos suvokimas, nepilnas atsiminimas ir stresas gali daug informacijos sunaikinti tuo momentu. Ji gali ir prarasti sąmonę, visiškai nustoti kalbėti, būti bejėgiškoje situacijoje, čia jau reikia vertinti čia ir dabar. Kai buvo iškviesta greitoji, tada reikėjo vertinti. Kaltinamajam galima skirti psichiatrinę ekspertizę, nes jis buvo gydytas. Jam buvo nustatytas psichozinis sutrikimas, kad žmogus visiškai nesuvokia tuo metu situacijos, jis yra dezorientuotas savyje, vietoje, laike, jam buvo ir kliedesiai, ir haliucinacijos, kiek jos truko niekas nefiksavo. Ji jo nėra mačiusi girto. Jis gali būti realiai pavojingas ir sau, ir aplinkiniams. Turėtų būti stacionarinė ekspertizė ir pacientas turi būti stebimas ilgą laiką. Tai atlieka Rokiškio psichiatrinė ligoninė. Gali būti patologinio girtumo sindromas, kada tik truputį pavartojus alkoholio žmogui tragiškai sutrinka psichika, čia yra liga, gali būti patologinis sutrikimas, tai išprovokuoja ūmią reakciją. Gali pykčio pasėkoje padaryti bet ką, bet jis to neatsimins.

Liudytoja T. M. nurodė, kad nukentėjusioji yra jos draugė, pažįstamos yra nuo 2015 m. Kai pradėjo lankytis jos šeimoje, ji jai labai patiko, labai gražus, sutvarkytas namas. Jai pasirodė, kad ten tokia taiki aplinka ir ramybė. Po kurio laiko Lina pradėjo jai skambinti vakarais; vieną vakarą paskambino, jautėsi, kad yra isterijoje, net negalėjo kalbėti, pasakė, kad apačioje kažkoks bildesys, garsas lyg galandamų peilių. Apie tą įvykį balandžio mėnesį žino tiek, jog Linos vyras atėjo, beldė į duris. Kai beldė į duris, ji jai skambino. Sakė, kad rankena klibinama, durys spardomos auliniais batais. Lina sakė, kad kvietė policiją, ji išvažiavo, nes nieko nerado, vyro ten nebuvo; apie kitą įvykį, įvykusį pavasarį, nieko nežino. Apie įvykį liepos mėnesį žino tiek, jog L. K. buvo išvykusi trims savaitėms į Tenerifę, jai paliko raktus, kad palaistytų gėles, nes šalia gyvena. Kai Lina grįžo iš Tenerifės, ar kitą dieną, ar vėliau, Lina jai pasakė, kad yra sulaužyta jos buto durų rankena, tad negali nei įeiti, nei išeiti, ji paprašė nupirkti durų rankeną. Iš ryto ji nupirko rankeną ir jos vyras įstatė. Vakare ji paskambino Linai, ir ji vos gyva pradėjo pasakoti, kad išgirdo kažkokį tai garsą, kad iškvietė policiją, kad stumdė sofą ir vėliau nebegalėjo jos grąžinti į vietą, sakė, kad policija laukė, kol ji atidarys duris. Policija sulaikė Leoną. Po to įvykio su durimis, ji pas ją nakvojo. Lina buvo tai pas ją, tai krizių centre, ji bijojo būti namuose, nes vyras geria ir pavyduliauja. Kiek Lina pasakojo, pas juos kažkoks vyras restauravo baldus ir dėl to Linos vyras pavyduliavo.

Liudytoja R. S. parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. L. K. išgėręs paimdavo kardą į rankas. Ji žino, kad vienu metu su kirviu buvo duris sukapojęs, ji matė sukapotas duris. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tas butas priklauso L. K. ir jo sūnui. Ji žino, kad sesuo tuo metu prižiūrėjo mamą ir gyveno tame bute. Sesuo Lina prižiūri mamą nuo spalio mėnesio pabaigos iki balandžio 16 d., o likusiu laiku mama būna pas ją. Mamai yra labai stipri osteoporozė, sukyla širdies pulsas. Po kambarį pavaikšto su vaikštyne. Pereitą vasarą Leonas išgėręs buvo atėjęs pas ją į namus, apie žmoną kalbėjo visokias nešvankybes. Ji nieko nesakė, nenorėjo veltis į tokias kalbas. Nėra sakiusi, kad Lina neleidžia mamos aplankyti. Balandžio mėnesį skambino mama ir sakė, kad Leonas laužėsi į butą, mama sakė, kad bijojo dėl to, kad neužmuštų, buvo išsigandusi. Lina po to pasakojo tą patį.

Liudytojas R. G. parodė, kad patruliuodami mieste su I. I. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pilietis lyg ir bando išpjauti duris. Atvykę į laiptinę pamatė nutiestą prailgintuvą ir laiptinėje buvo labai daug dūmų ir kvapas, kad kažkas būtų pjauta, lipant laiptais pastebėjo asmenį, kuris rankoje laikė elektrinį diskinį pjūklą, pastebėjo, kad pilietis yra neadekvatus ir matėsi, kad durys jau baigiamos nupjauti, nes jau buvo vyriai nupjauti. Jam uždėjo antrankius, kadangi jo elgesys buvo neprognozuojamas. Asmuo blaškėsi po laiptinę, norėjo kažką pasakyti, bet negalėjo pasakyti, mosikavo rankomis, jis net negalėjo pasakyti, kieno tas butas, ką jis toje laiptinėje veikia. Atrodo, kad įvykio vietoje jis nieko nepasakė, jokių teiginių, jis tik norėjo patekti į tą butą. Netrukus atvyko medikai ir jie sakė, kad tam piliečiui yra priverstinis gydymas paskirtas, dėl ko asmenį vežė į ligoninę. Nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, kad vyras bando patekti į vidų, bandė atidaryti tas duris bet jai nepavyko, nes buvo ar spyna užsikirtus, ar dar kažkas. Ji šaukė pagalbos, jai buvo palikę bloga. Atvykus medikams, jie tą asmenį sulaikė, padėjo konvojuoti į ligoninę. Kažkuriuo metu pilietis aiškino, kad tokias moteris, kurios taip elgiasi, reikia nužudyti, ar nupjauti galvą, kažkas buvo su nupjovimu galvos, tai greičiausiai tokioms moterims, kurios užsidaro ir pas save slepia kavalierius, tokioms moterims reikia nupjauti galvas. Matėsi, kad pilietis buvo visiškai neadekvatus, matėsi, kad buvo vartojęs alkoholio, tas pilietis yra žinomas iš ankstesnių įvykių, vaikšto po miestą su išskirtiniais kostiumais, yra žinoma iš kolegų, kad kardus darosi.

Liudytoja I. I. parodė, kad budėjo su kolega R. G., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje kažkas pjauna duris, nuvyko į įvykio vietą. Pamena, kad laiptinėje buvo labai daug dūmų, nutiestas kabelis iki ketvirto aukšto, pirmame aukšte sutiko žmogų, paklausė, kas čia vyko, kažką jis pasakė, nepamena ką. Jie visi drauge užlipo į ketvirtą aukštą, pamatė padėtą diskinį pjūklą, durys jau buvo beveik išpjautos, daugiau nieko laiptinėje nebuvo. Vyras buvo neadekvatus, neprognozuojamas, nenustovėjo vietoje, nuolat judėjo, pasakojo, kad bute yra moteris ne viena, kad turi meilužį, sakė, kad tokioms moterims reikia nupjauti ar nukirsti galvas. Žmona buvo buto viduje, po to kažkaip atidarė duris. Užėjusi į butą pamatė, kad nukentėjusi sėdi ant lovos, Ji pasakojo, kad išgirdo pjaunant duris ir pasislėpė spintoje, ji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, su ja buvo sunku susikalbėti, tad iškvietė medikus.

Liudytoja R. B. parodė, kad nukentėjusioji yra jos kaimynė. Tą dieną, kai buvo išpjautos durys, ji pastebėjo, jog laiptinėje daug dūmų, negeras kvapas, laiptinėje buvo kažkoks laidas ar kabelis, nutiestas nuo ketvirto aukšto iki pirmo aukšto. Palipusi į viršų pastebėjo policiją, policijos pareigūnė atidarinėjo langus, po to dar sutiko greitosios pagalbos darbuotojus. Kaltinamojo nematė, tik policiją ir medikus, policija beldė į duris, jos buvo sugadintos, nebuvo rankenos, durys buvo tik pristumtos, vienas vyris buvo išdraskytas. Ji išėjo pavedžioti šunų, o grįžus laiptinėje nieko nebebuvo. Prieš 4-5 metus yra mačiusi, kad buto durys buvo iškapotos, nėra girdėjusi, kad L. K. grasintų žmonai.

Liudytojas J. P. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo pažįstami, jis gyvena toje pačioje laiptinėje pirmame aukšte. Kartą L. K. paprašė jo elektros, turėjo prailgintuvą, neaiškino, kam reikia elektros. Jis įjungė laidą į elektrą ir uždarė duris. Paskui L. K. atėjo antrą kartą, prašė atsuktuvo, bet pasakius, kad reikia parnešti iš rūsio, nelaukė ir palipo į viršų. Girdėjo pjovimo garsą, paskui pamatė, kad atvažiavo policija, tuomet išjungė laidą. Policija išsivežė L. K., daugiau nieko nematė. Nežino, nei kada nukentėjusioji buvo išvažiavusi, nei kada grįžo.

Liudytojas R. S. parodė, kad dirba psichiatrijos skyriuje, kaltinamasis ir nukentėjusioji pažįstami kaip pacientai. Ryte atėjęs į darbą, palatoje pamatė L. K., sužinojo, kad jis iš vakaro išgėręs su pjovimo aparatu pjovė duris savo bute, kur gyvena jo žmona, nes jis norėjo pakalbėti su žmona dėl skyrybų. Pacientas ryte viską prisiminė, suvokė, ką padarė ir jis kuo skubiau norėjo išeiti, buvo išleistas ryte iš ligoninės apie 7.30 val., sakė, kad jam reikia į darbą, nes 30 metų dirba vairuotoju. Iš medicininių dokumentų matė, kad jam yra buvusi taikyta ekspertizė, nebuvo nustatyta, kad jis priklausomas nuo alkoholio. Bet girtumo atveju jis gali elgtis neadekvačiai. Kortelėje buvo pridėta daug įrodymų iš jo žmonos, kad jis yra psichinis ligonis, kad jį reikia gydyti, kad jis turi būti išvežtas į Švėkšnos ligoninę. L. K. jam nepadarė agresyvaus žmogaus įspūdžio, išskyrus tai, kad išgėręs jis gali prisidaryti problemų, nes savęs nekontroliuoja, jis turi asmenybinių sutrikimų, bet šizofrenija jis neserga.

Liudytoja L. V. parodė, kad dirba Mažeikių greitosios pagalbos centre. Ligoninės administracija jiems buvo įdavusi susipažinimui raštą, jog jeigu gaus kvietimą į (duomenys neskelbtini) g. 3, ar (duomenys neskelbtini) 8, pagal L. K. prašymą, jie turi vežti L. K. į ligoninę, nes jis yra neadekvatus. Vasarą, kai gavo iškvietimą, jai padavė tą raštą ir ji išvažiavo į įvykio vietą. Įėjus į laiptinę, lipo į ketvirtą aukštą ir pamatė kaltinamąjį L. K., laiptinėje buvo dūmų, laidas, buvo elektriniu pjūklu pjautos durys. Laiptinėje buvo policija, tad ji pareigūnams padavė tą raštą ir pasakė, kad jį reikia vežti į ligoninę. L. K. sakė pareigūnams, kad tai jo butas, jis nori įeiti, bet jo niekas neįleidžia. Su vairuotoju įėjo į buto vidų. Kambaryje buvo išsigandusi L. K., su pakilusiu kraujospūdžiu, tad ji suleido jai vaistų ir pasiūlė važiuoti į ligoninę. L. K. pasakė, kad negali važiuoti, nes durys atidarytos.

Liudytoja D. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, santykius palaiko telefonu, jai priklauso pusė namo, esančio (duomenys neskelbtini) 8. Dėl 2017 m. balandžio 7 d. gavo skambutį iš brolio žmonos L. K., kad L. K. spardo duris. Telefonu girdėjo, kaip brolio žmona sakė pareigūnams, kad gaudykit greičiau, nes jis pabėgs. L. K. sakė, kad ėjo į butą pažiūrėti skaitiklių parodymų. Daugiau nieko apie tą įvykį nežino. Liepos 10 d. nuėjo pas brolį į (duomenys neskelbtini) 8, bet jo nerado. Kaimynai pasakė, kad Leonardas pasiėmęs pjovimo aparatą kažkur išėjo. Paskambino į policiją, ten jo nebuvo. Paskambino į ligoninę, ten pasakė, kad jis buvo, bet išleistas. Su broliu susitiko areštinėje. Jis pasakė, kad ėjo pas žmoną, nes jam kažkas pasakė, kad žmona turi meilužį. Ji niekada broliui nėra sakiusi, kad jo žmona turi meilužį. Jis nėra psichinis ligonis, jis labai darbštus, nėra žmonos pirštu palietęs, bet jiems nereikėtų gyventi kartu. Ji nepateisina to, kad jis ėjo į butą su pjovimo aparatu. Prašė jo gydytis, bet jis pasakė, kad nėra alkoholikas. Gegužės 25 d. jai būnant Beržų take, name, atvyko L. K. su policija, greitąja, klausė, kur yra pasislėpęs L. K., ji pasakiau, kad jis išvykęs į Klaipėdą konsultacijai. L. K. pasakė, kad jis kažką pasamdė, kad spardė duris. Policija apėjo, apieškojo, jo nerado ir išvyko. 2015 m. jį gydė, kelias dienas jis išbuvo ligoninėje, ji pasirašė, kai jį išleido.

Rašytiniai įrodymai

2017-04-07 19.38 val. registruotas informacinis pranešimas, ROIK Nr. 0117000183477, pranešėja L. K. iš mobilaus ryšio telefono Nr. 865219364 pranešė, kad vyras laužiasi su kirviu (1 t. b.l. 14-15).

2017-04-13 gautas L. K. protokolas – pareiškimas, kad sutuoktinis L. K. prieš ją naudoja psichologinį smurtą ir grasina fiziniu susidorojimu, tiksliau teigia, kad nupjaus jai galvą. Taip vyksta pastarąsias tris savaites, nes jis nuolat per tą laiką vartoja alkoholį be sustojimo ir jos manymu, tai galėjo paveikti jo psichiką (1 t. b.l. 20-21).

2017-07-09 16.28 val. registruotas informacinis pranešimas, ROIK Nr. 0117000370928, pranešėja L. K. pranešė, kad vyras L. K. serga šizofrenija, gręžia duris, turi kirvį. L. K. pristatytas ir paguldytas į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ psichiatrijos skyrių (1 t., b.l. 69-72).

2017-07-09 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas V. P. nurodo, kad pareiškėja L. K. parodė apie įvykį, kad 2017-07-09 apie 16.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. 3-25,Mažeikiai, jos vyras L. K., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji nebegyvena, pradėjo pjauti jos buto duris iš lauko pusės su metalo pjaustymo įrankiu, nupjovė buto durų vyrius, tačiau į butą nesugebėjo patekti, tokiais savo veiksmais jai sukėlė stresą ir baimės jausmą, kadangi agresyviai jos atžvilgiu elgiasi jau ne pirmą kartą (1 t., b.l. 75-79).

Butas, adresu (duomenys neskelbtini) g. 3-25, Mažeikiai, nuosavybės teise priklauso: 47/100 dalys M. K., 53/100 dalys L. K. (1 t., b. l. 91-92).

2017-07-10 apžiūros metu nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) g. 3-25, Mažeikiai, įėjimo durų vyriai nupjauti (1 t. b.l. 80-82)

VŠĮ Mažeikių ligoninė priėmimo skyriuje alkotesterio Drager tikrinimo rezultatų šaknelės kopijoje nurodoma, kad 2017-07-09 17 val. 29 min. užfiksuotas L. K. girtumas 1,94 promilės (t 2, b.l. 42).

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad kaltinamasis L. K. nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei ekspertinio tyrimo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas, kas nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei ekspertinio tyrimo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis gali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdžiuose. Kaltinamajam L. K. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo nustatytos aplinkybės

L. K.

perduotas teismui kaltinant tuo, kad 2017-04-07 apie 19.38 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. 3-25, Mažeikiai, lauždamasis į buto vidų, garsiai šaukdamas grasino nužudyti – nukirsti galvą savo žmonai L. K., kai 2015-12-08 analogišką nusikalstamą veiką padarė būdamas laikino psichozinio sutrikimo būsenoje, esant diagnozuotiems psichikos ir elgesio sutrikimams vartojant alkoholį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2017-07-09 apie 16.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. 3-25, Mažeikiai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 promilių girtumas) lauždamasis į buto vidų, panaudodamas metalo pjaustymo įrankį nupjovė buto durų šoninius vyrius, tačiau į butą nesugebėjo patekti, garsiai šaukdamas grasino nužudyti savo žmoną L. K., sakydamas: „aš užmušiu tą valkatą“, dėl ko L. K., bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės užsidarė svetainės kambaryje, užstūmė sofą ties durimis ir pasislėpė spintoje, kad galėtų iškviesti pagalbą. Tokiais veiksmais L. K. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad L. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, tai yra, kad buvo grasinama atimti gyvybę, ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ar ne, kokiais nors kitais neigiamasi padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo realumą, svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto turinio ir realumo nustatymo kriterijus, nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis iš kurių galima spręsti, kad šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi, ar sunkiu sveikatos sutrikdymu, nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės, ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Nustatyta, kad 2017-04-07 apie 19.38 val. kaltinamasis beldė į buto (duomenys neskelbtini) g. 3-25, Mažeikiai, duris, jas spardė, reikalavo atidaryti, garsiai šaukė, kad nukirs galvą L. K.. L. K. iškvietė policiją. Kaltinime nurodyta, kad L. K. grasino nužudyti lauždamasis į butą, tačiau nenurodyta, kokius veiksmus jis atliko lauždamasis, t.y., kaip laužėsi. Nukentėjusioji teismo posėdyje parodė, kad nežino, ar jis trankė duris kuo nors, ar ne. Atvykus policijos pareigūnams L. K. namo laiptinėje nebuvo, L. K. tuo metu pretenzijų nereiškė, teigė, kad apsisprendusi pati atvyks į policiją. Buto durys apgadintos nebuvo, ant jų 20 cm aukštyje buvo galimai pėdos pėdsakas (1 t., b. l. 14-17, 24-27). Kadangi nei pati nukentėjusioji nenurodė, kad durys buvo laužiamos, nei objektyviai nenustatyta jokių laužimo pėdsakų, teismas konstatuoja, kad 2017-04-07 durys nebuvo laužiamos. Kaltinamojo šūkavimas laiptinėje, kad reikia nukirsti galvą nukentėjusiajai ir beldimas į užrakintas šarvuotas duris ar durų spardymas nesudarė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Dėl šios veikos kaltinimas grindžiamas tuo, kad 2015-12-08 analogišką nusikalstamą veiką L. K. padarė būdamas laikino psichozinio sutrikimo būsenoje, esant diagnozuotiems psichikos ir elgesio sutrikimams vartojant alkoholį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinime nurodyta „analogiška nusikalstama veika“ – grasinimas nužudyti. 2016-08-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad L. K. 2015-12-08, būdamas nepakaltinamas, grasino nužudyti L. K. (2 t., b. l. 18-22). Teismo nuomone, tai, kad L. K. 2015-12-08, grasino nužudyti, bet smurto nepavartojo, neduoda jokio pagrindo manyti, jog po 2 metų, t. y., 2017-04-07 kaltinamojo šūkavimas nukirsti galvą bus realiai įvykdytas. L. K. kaltinime nurodytu metu neatliko jokių veiksmų, kad patektų į butą per užrakintas šarvuotas duris, jokio įrankio neturėjo. Nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų maniusi, jog kaltinamasis turi kokį nors įrankį durims išlaužti ar jai sužaloti. Nukentėjusiajai durų neatidarius, kiek pašūkavęs, pabeldęs, spyręs į duris, kaltinamasis išėjo iš laiptinės. Iš išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog 2017-04-07 kaltinamasis neatliko jokių veiksmų, kurie duotų pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą gali būti įvykdytas, nukentėjusioji neturėjo objektyvaus pagrindo bijoti dėl savo gyvybės, ar sveikatos. L. K. 2017-04-07 nepadarė veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl 2017-07-09 veikos iš nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų J. P., R. G., I. I. parodymų bei objektyviai nustatytų aplinkybių nustatyta, kad L. K. lauždamasis į buto vidų, panaudodamas metalo pjaustymo įrankį nupjovė buto durų vyrius, tačiau į butą nesugebėjo patekti, garsiai šaukdamas „aš užmušiu tą valkatą“ grasino nužudyti L. K., tokiais veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kad L. K. šaukė „aš užmušiu tą valkatą“ parodė nukentėjusioji. Liudytojai policijos pareigūnai R. G., I. I. parodė, kad jiems atvykus, L. K. kartojo, jog tokioms moterims reikia nupjauti, nukirsti galvas. Kadangi kaltinamasis tokius žodžius sakė atvykusiems pareigūnams, todėl teismas tiki nukentėjusiąja, jog nupjovęs durų vyrius jis šaukė, kad užmuš. Nekelia abejonių, kad jau vien pjaunamo metalo garsas išgąsdino nukentėjusiąją ir sukėlė baimę, jog prieš ją gali būti pavartotas smurtas. Kadangi kaltinamasis turėjo įrankį, kuriuo pjovė metalą, nukentėjusioji pagrįstai manė, kad tuo įrankiu gali ją sužaloti ar nužudyti. Esant tokioms aplinkybėms ir išgirdus kaltinamąjį šaukiant, kad užmuš, nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Ikiteisminio tyrimo metu ši kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia. 2017-07-09 eidamas į butą, kaltinamasis pasiėmėm metalo pjaustymo įrankį, prailgintuvą. Šie veiksmai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir norėjo taip veikti.

Teismo nuomone, tikslingiausia kaltinamajam skirti vidutinio griežtumo bausmę iš įstatymo sankcijoje numatytų – laisvės apribojimo bausmę, kurios metu kaltinamasis prižiūrimas bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalėtų vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir laikytis draudimų. Laisvės apribojimo terminas nustatytinas artimas vidurkiui.

Kaltinamasis nukentėjusiajai grasino smurtu, tokius veiksmus yra atlikęs ir anksčiau, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2017-07-10 iki 2017-08-11 (2 t., b. l. 104-105, 112-113) ir laikas, kurio metu kaltinamasis buvo patalpintas į stacionarinę gydymo įstaigą, nuo 2019-01-24 iki 2019-02-18 (4 t., b. l. 64-70). Kaltinamasis sulaikyme, suėmime ir ekspertinėje įstaigoje viso išbuvo 57 dienas. Į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaitytina 114 laisvės apribojimo dienų, kadangi viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies b papunktis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94, 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. K. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl 2017-04-07 veikos išteisinti remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Pripažinti L. K. kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl 2017-07-09 veikos ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies pagrindu L. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme, suėmime ir stacionarioje ekspertinėje įstaigoje išbūtą laiką nuo 2017-07-10 iki 2017-08-11, nuo 2019-01-24 iki 2019-02-18 ir laikyti, kad L. K. yra atlikęs 114 dienų laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. K. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

L. K. išaiškinti, kad:

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Silva Plungienė