Utenos apylinkės teismo nutartis

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, byloje institucija teikianti išvadą yra Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, adresas Parko g. 14, Visaginas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad N. S. šeima nėra įtraukta į kontroliuojamų bei socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, duomenų apie galimą netinkamą vaikų priežiūrą skyrius gavęs nebuvo. Skyrius neprieštarauja, kad prašomas leidimas būtų išduotas. Skyriaus nuomone, pareiškėjos veiksmai neturėtų pažeisti jos nepilnamečio K. S. teisių ir interesų.

Apie teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis), 2017 m. kovo 27 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Santuoka tarp A. S. ir N. S. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–3). A. S. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). N. S. ir jos nepilnamečio vaiko K. S. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). N. S. ir A. S. vardu santuokos metu (nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje: N. S. ir A. S. yra įregistruota bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2006 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3452 ir priėmimo-perdavimo aktas Nr. 3453 (b. l. 9–10); N. S. ir A. S. yra įregistruota bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2003 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5901 ir priėmimo-perdavimo aktas Nr. 5902 (b. l. 11–12). A. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, yra 0,27 Eur (b. l. 13). A. S. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. 6630313 AB „Swedbank“ pensijų fonde „Pensija 2“ yra sukaupęs 16.035,610 vnt. (b. l. 13). Visagino 1-ajame notarų biure po A. S. mirties yra pradėta paveldėjimo byla, kurioje dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiojo sutuoktinė; paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinė yra N. S. (b. l. 18).

Pareiškėja nenurodo, kokiu būdu bus priimtas palikėjo A. S. palikimas.

CK 5.50, 5.53 straipsniuose numatyti keli palikimo priėmimo būdai: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo; palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą apyrašą. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.53 straipsnyje numatytas palikimo priėmimas pagal turto apyrašą.

Šie palikimo priėmimo būdai skiriasi įpėdinio atsakomybe už palikėjo skolas. Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Todėl jeigu palikėjo A. S. palikimas būtų priimtas CK 5.52 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu (paduodant pareiškimą notarui), įpėdinis už palikėjo skolas atsakytų visu savo turtu.

Teismų praktikoje nurodoma, kad kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. Teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga Nr. 41. Teismų praktika. 2003, 19). Kadangi byloms dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėti taikomas supaprastintas procesas ir turi būti laikomasi trumpų bylos išnagrinėjimo terminų (CPK 582 straipsnio 2 dalis), įrodymus, reikšmingus klausimui dėl leidimo išdavimo išspręsti, turi pateikti pareiškėjas (CPK 581 straipsnis). CPK 582 straipsnio 3 dalis taip pat leidžia teismui įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų arba tokius įrodymus rinkti savo iniciatyva. (Ta pati teismų praktikos apžvalga).

Pareiškėja nurodo, kad A. S. kreditorių neturėjo. Byloje nėra duomenų apie jo kreditorius. Taigi A. S. galimai neturėjo kreditorių. Tačiau nepilnamečio sūnaus K. S. interesai galėtų būti pažeisti, jeigu jo vardu būtų priimtas palikimas – nekilnojamasis turtas, kuriam yra įsiskolinimas už komunalines ir kitas paslaugas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnamečio vaiko vardu būtų priimtas palikimas – nekilnojamasis turtas (butas ir garažas, 1/2 dalis). Pareiškėja teismui nepateikė tokių duomenų (pažymų), yra ar nėra įsiskolinimas už komunalines ir kitas paslaugas minėtam nekilnojamajam turtui.

Pagal CPK 581 straipsnį prie prašymo dėl teismo leidimo išdavimo turi būti pridėti reikšmingi sprendžiant šį klausimą įrodymai.

Įvertinus minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, neturint minėtų duomenų, teismo leidimas neišduotinas.

Pareiškėjai išaiškintina, kad surinkusi trūkstamus duomenis, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 442, 579–582 straipsniais, CK 3.185, 3.188 straipsniais,-

nutaria:

Pareiškėjos N. S. prašymo „Dėl teismo leidimo išdavimo“ netenkinti ir atsisakyti išduoti teismo leidimą pareiškėjai N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimti palikimą nepilnamečio sūnaus K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis neskundžiama.