- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- 1S-305-531/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Advokatai
- Arvydas Penelis
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs globėjos A. B. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarties, kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. B. (V. B.) pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi V. B. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 285 str. 2 d. padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Vėliau Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo tęsiamas.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartimi patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.
Šalies argumentai
V. B. globėja A. B. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartį ir priimti naują sprendimą – V. B. skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba pagal BK 98 str. 7 d. perduoti jį giminaičių globai, prireikus nustatant medicininį stebėjimą; nepatenkinus pirmojo reikalavimo – sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-27 nutarties išnagrinėjimo apeliacine tvarka; nepatenkinus antrojo reikalavimo – panaikinti skundžiamą 2016-08-18 nutartį ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad apylinkės teismas nesurinko objektyvių, patikimų V. B. būsenos pavojingumą ir negalėjimą gydytis ambulatoriškai pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagrindžiančių įrodymų ir neteisingai aiškino, taikė BPK 20 str. 3 d. nuostatas. Skundu kritikuojama gydytojų komisijos išvada, nesutinkama su joje nurodytais teiginiais. Pažymi apie V. B. sveikatos pagerėjimą ir jam šiuo metu taikomą gydymą tik vaistais. Mano, kad nepagrįstai atsižvelgta į neįsiteisėjusią Vilniaus apylinkės teismo 2016-05-27 nutartį. Pažymi, kad teiginių apie V. B. skambutį į Vilniaus psichiatrijos skyrių ir jo išsakytus grasinimus susidoroti su gydytojais nepatvirtina jokie įrodymai, o teismas nepagrįstai tos informacijos nepatikrino. Teigia, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų elgesys pasikeitė apskundus Vilniaus apylinkės teismo 2016-05-27 nutartį, kas įtakojo ir gydytojų komisijos išvadą. Globėja mano esant būtinybei pasitelkti nepriklausomą ekspertą ir nustatyti, ar yra pagrindas toliau V. B. laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Teigia, kad V. B. taikant ambulatorinį stebėjimą, šeimos nariai rūpintųsi juo, globotų ir padėtų greitam, veiksmingam reabilitacijos, reintegracijos į visuomenę procesui.
Teismo posėdyje gynėjas nurodė, kad gydymas V. B. reikalingas, o dėl gydymo pobūdžio turi nuspręsti specialistai ir teismas. Prokurorė siūlė skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-08-18 nutartimi pagrįstai V. B. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo globėjos A. B. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Gydytojų psichiatrų komisija 2016-07-21 priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 352 (toliau – Išvada) nurodė, kad paciento V. B. psichinė būsena nestabili, nepastovios nuotaikos, mąstymas nenuoseklus ir paralogiškas, būdingas savęs pervertinimas, nekritiškas savo ligai, nenoriai vartoja vaistus ir stengiasi reguliuoti gydymą pagal save, ateities planai nerealūs, nenoriai dalyvauja psichosocialinės reabilitacijos užsiėmimuose. Nors globėja skundu nesutinka su šia išvada, tačiau teismui pateikti duomenys iš tiesų neleidžia konstatuoti, kad V. B. psichikos būklė pagerėjusi, jog jam stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būtų nebetaikomas. Kadangi V. B. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, komisija rekomendavo tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadas dėl V. B. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jam pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada bei komisijos kompetentingumas ir objektyvumas. Visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. B. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas. Skundą nagrinėjančiam teismui medicininiai duomenys, paneigiantys komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, nėra pateikti, todėl ir nėra pagrindo abejoti šia komisijos išvada bei apylinkės teismo sprendimu.
Skunde nemažai dėmesio skiriama V. B. gydančio medicinos personalo aptarimui, galimo V. B. skambučio į Vilniaus psichiatrijos skyrių ir jo išsakytus grasinimus susidoroti su gydytojais analizei, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tai nėra priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimą sąlygojantys veiksniai ar esminiai psichinės sveikatos būklės vertinimo kriterijai, todėl minėtieji skundo teiginiai išvados dėl pagrįsto priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo nepaneigia. Atitinkamai tirti aukščiau paminėtas A. B. skunde nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, kurios be kita ko nėra ir skundo nagrinėjimo dalykas. Be to, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje paminėdamas neįsiteisėjusią Vilniaus apylinkės teismo 2016-05-27 nutartį jokių teisės normų nepažeidė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartį ar ją keisti skunde nurodytais motyvais, taipogi – stabdyti šios bylos nagrinėjimą ar grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. B. globėjos A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartį.
Nutartis neskundžiama.