Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-09 · Byla Nr. ATP-458-397/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
ATP-458-397/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00980-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-458-397/2013Proceso Nr. 4-69-3-00980-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-03-14 nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. sausio 29 d. apie 22.11 val. prekybos centre „Prisma“, esančiame adresu Jonavos g. 60, Kaunas, praėjo pro kasas nesusimokėjęs už dvi pakuotes silkių „Vici salatella“, kurių bendra vertė 3,98 Lt. Šiais savo veiksmais padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013-03-14 nutarimu A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ir jam paskirta nuobauda - 400 Lt (keturių šimtų litų) bauda.

Šalies argumentai

Skundu A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-14 nutarimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Jo teigimu, teismas nutarimą priėmė nevertinęs įrodomąją galią turinčios vaizdinės medžiagos, kuri turėtų esminės įtakos sprendžiant jo kaltės klausimą. Nurodo, kad apsaugos darbuotojo paaiškinimai nenuoseklūs, skiriasi, o pardavėja iš viso neapklausta. Apeliantas tvirtina nepadaręs šio pažeidimo, jis teigia prekes padėjęs ant prekių konvejerio ir į maišelį įsidėjęs tik jas nuskenavus kasininkei. Ši jo versija nepaneigta jokiais neginčijamais įrodymais. Taip pat nurodo, kad jam paskirta per didelė bauda, neatsižvelgiant, kad jis nedirba, neturi pajamų, o pakeitus šią baudą į areštą, būtų nubaustas per griežtai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikintinas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas teismui keliamų įstatymo reikalavimų.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Pagal LR ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent, bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).

Teismas A. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo grindė tik prekybos centro apsaugos darbuotojo T. T. paaiškinimu. Nutarime nurodoma, kad šio liudytojo parodymus patvirtina kasos fiskalinis kvitas, kuriame nenurodytos dvi pakuotės silkių, kurių vagyste apeliantas ir kaltinamas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šie įrodymai nėra pakankamai informatyvūs pripažinti, jog A. K. padarė LR ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pats A. K. kategoriškai neigia savo kaltę, tvirtindamas, kad visas prekes buvo sudėjęs ant prekių konvejerio ir jokios vagystės nepadarė. Jis savo paaiškinimuose ir apeliaciniame skunde nurodo, kad kasininkė galėjo šių prekių nenuskenuoti. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas pateikė teismui laikmeną su filmuota medžiaga, tačiau dėl techninių nesklandumų nepavykus vaizdo įrašo peržiūrėti, teismas nesiėmė jokių priemonių šį įrodymų ištirti. T. T. nurodė, kad pop įvykio filmuota medžiaga buvo peržiūrėta, kurioje matėsi, kaip A. K. silkių pakuotes įdeda į maišelį. Ši aplinkybė duoda pagrindo teigti, kad pateikta laikmena su vaizdo įrašu yra kokybiška ir panaudojus specialias technines žinias, vaizdo įrašas gali būti peržiūrėtas.

Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė sprendimą pripažinti A. K. padariusį ATPK 50 str. pažeidimą ir jį nubaudė, nesurinkęs ir neištyręs įrodymų, kurie pašalintų abejones ir neabejotinai patvirtintų ar paneigtų A. K. padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl byla visapusiškam, pilnutiniam ir objektyviam visų reikšmingų bylai aplinkybių išsiaiškinimui bei įvertinimui, grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kad nustatytų pažeidimo padarymo aplinkybes, įvertintų A. K. iškeltą versiją ir pašalintų visas iškilusias abejones dėl padaryto pažeidimo, o bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius (LR ATPK 248 str.), skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gytis Večerskas